Search

In the context of global change, the integration of non-native tree (NNT) species into European forestry is increasingly being discussed. The ecological consequences of increasing use or spread of NNTs in European forests are highly uncertain, as the scientific evidence is either constraint to results from case studies with limited spatial extent, or concerns global assessments that lack focus on European NNTs. For either case, generalisations on European NNTs are challenging to draw. Here we compile data on the impacts of seven important NNTs (Acacia dealbata, Ailanthus altissima, Eucalyptus globulus, Prunus serotina, Pseudotsuga menziesii, Quercus rubra, Robinia pseudoacacia) on physical and chemical soil properties and diversity attributes in Europe, and summarise commonalities and differences. From a total of 103 publications considered, studies on diversity attributes were overall more frequent than studies on soil properties. The effects on soil properties varied greatly among tree species and depended on the respective soil property. Overall, increasing (45%) and decreasing (45%) impacts on soil occurred with similar frequency. In contrast, decreasing impacts on biodiversity were much more frequent (66%) than increasing ones (24%). Species phylogenetically distant from European tree species, such as Acacia dealbata, Eucalyptus globulus and Ailanthus altissima, showed the strongest decreasing impacts on biodiversity. Our results suggest that forest managers should be cautious in using NNTs, as a majority of NNT stands host fewer species when compared with native tree species or ecosystems, likely reflected in changes in biotic interactions and ecosystem functions. The high variability of impacts suggests that individual NNTs should be assessed separately, but NNTs that lack European relatives should be used with particular caution.

Analizuojama skaitlingiausia respublikoje privati dendrologinė kolekcija “Beržotas”, tikslu išaiškinti ten augančias veisles, jų skaičių ir adaptaciją. Apskaitai naudojama 2001 metų inventorizacijos duomenys [Juknevičius, 2001], juos patikslinus stebėjimais natūroje 2002 metais. Kolekcijos savininkas – S.Juknevičius. Kolekcija yra Panevėžio raj, Rabikių kaime, vidurio Lietuvos introdukciniame raj. (5 ištvermingumo šalčiui zona, pagal Europos žemėlapį) ir išsidėsčiusi 7 ha teritorijoje. Dekoratyvios veislės susitelkę 3 ha. Daugelis veislių padaugintos vegetatyviškai, dažniausiai skiepijant, rečiau - išauginant iš sėklų. Viso kolekcijoje auginama 964 taksonai, iš kurių spygliuočių – 286, lapuočių 678. Veislių auginama 511 taksonų (spygliuočių 218, lapuočių 293), tai sudaro 53 % visų kolekcijos augalų. Išskirtos 6 dekoratyvius požymius apjungiančios grupės. Lapuočių kolekcijoje skaitlingiausia grupė augalų su dekoratyviais lapais (47 %), spygliuočių – dekoratyvios formos (58 %). 24 % veislių žydi, apie jas galima teigti, kad gerai adaptuojasi. Net 23 taksonai labai retai sutinkami Lietuvoje, o keli iš jų galbūt vieninteliai egzemplioriai respublikoje. Iš šių retųjų, dešimt medelių parke auga daugiau nei 10 metų, o tai rodo sėkmingą jų adaptaciją. Atsižvelgiant į ištvermingumo šalčiui zonas, galima prognozuoti, kad kolekcijoje gerai augtų tos veislės, kurių tėvinės rūšys priklauso ne aukštesnei kaip 4-5 zonai. There is presented analysis of the biggest private dendrological collection in Lithuania, named ‘Beržotas’. Special attention is given to cultivars systematic and adaptation. The owner of the collection is Mr. S. Juknevičius. Collection is located in village Rabikiai, region Panevėžys (hardiness zone 5, according to European map). The whole park occupies area of 7 ha, but ornamental trees and shrubs are covering area of 3 ha. Many plants in collection are derived from wild plants, while others are of garden origin. Dwarf and miniature forms have usually been created by taking shoots from the tight balls of the slow - growing “witches’ – brooms” and grafting them onto a cultivated stock. The woody plants inventory of the collection was made in 2001 – 2002. There are 964 taxa. 286 from them are conifers and 678 are broadleaves. There are 511 cultivars, where conifers are 218 and broadleaves are 293. These 511 cultivars consist 53 % of the whole collection (conifer cultivars – 76 %, broadleaves – 43 %). There can be distinguished 6 groups of decorative cultivars. The biggest broadleaves plants subgroup is that, which has decorative leaves and it consist 47 % of the broadleaves group, and among the conifers decorative shape group consists of 58 % of cultivars. The richest subgroups of cultivars are those of Pinaceae (48 % conifers cultivars) and Rosaceae (18 % broadleaves cultivars) families. 23 taxa are very rare in Lithuania, 18 of them are very perspective for the... [to full text] Анализировается самая численная собственная дендрологическая коллекция Бержотас, количество и аклиматизация культиваров в ней. Коллекция находится в Паневежской области (5 зона), в деревне Рабикяй, хозяин – проф. С.Юкнявищюс. Территория парка – 7 гект., а декоративная часть занимает 3 гект. Инвенторизация кустарников и деревъев проведена 2001 – 2002 г. Всего найденно 964 тахонов, из них 286 хвойные и 678 лиственные. Культивары составляют 53 % (76 % хвойные и 43 % лиственные). Самая большая группа – с декоративными листьями (47 %) и формой (58 %). Самые количественные семьи - Pinaceae (48 %) и Rosaceae (18 %). 23 таксоны очень редкие в Литве, 18 из них хорошо адаптировалис. 24 % культиваров цветут, а это говорит о хорошой их аклиматизации.

Baigiamajame darbe tiriama, kokią įtaką daro skirtingos medžių rūšys dirvožemio rūgštingumui. Darbo objektas – ASU medynų parkas. Darbo tikslas - Šio tyrimo tikslas yra nustatyti, kaip skirtingos medžių rūšys pakeitė dirvožemio pH reakciją medynuose, kuriuose medžiai auga 50 – 56 metus. Darbo metodai – skirtinguose dirvožemio gyliuose pH reakcijos nustatymas lauko ir laboratorijos sąlygomis, karbonatų putojimo gylio nustatymas lauko sąlygomis. Darbo rezultatai. Medynų dirvožemio pH reakcija priklauso nuo augančių medžių rūšių. pH-metru gauti duomenys parodė, kad apie pusės medynų dirvožemio reakcija buvo labiau šarminė nei pievos dirvožemio. H2O ir CaCl2 tirpaluose nustatytos pH reakcijos gautos rūgštinės, tačiau ne visos. H2O tirpale šarminė reakcija gauta paprastosios pušies, neutrali – plaukuotojo beržo ir mažalapės liepos medynų dirvožemiuose. Didžiausią paklotę ir nuokritų masę suformavo hibridinio maumedžio medynas. Visi kiti medynai suformavo daug mažesnes paklotes. Dirvožemio rūgštingumo didinime nerasta ryšio nei tarp svetimkraščių bei vietinių medžių rūšių, nei tarp lapuočių bei spygliuočių. Subject of the research – This thesis was started in order to investigate what influence on soil acidity has different tree species. Investigation was held in the stand park belonging to Aleksandras Stulginskis University. Aim of the research - Thesis aims to investigate how different tree species has changed soil pH reaction in stands of 50 – 56 years old. Methodology – pH reaction's identification in out doors and lab conditions in different depth levels of soil, depth identification of carbonate foaming in out door conditions. Results. The investigation revealed that soil pH is mostly depending on growing tree species. Using pH meter it was estimated that soil reaction under half of the stands was more alkaline than in grasslands. A reaction in H2O and CaCl2 solutions was found to be acid, however not in all samples. In H2O solution reaction was alkaline for pine (Pinus Sylvestris) while neutral for birch (Betula pubescens) and lime tree (Tilia cordata) stands soils. The thickest litter and biggest mass of litter fall was formed under hybrid larch stands. Other stands formed much lower litter, therefore it could not be stated that litter fall of all tree species has impact on soil acidity. There was found no correlation in increasing soils’ acidity between native and introduced tree species as well as broadleaves and coniferous.

Baigiamajame darbe tiriami ryšiai tarp miškingumo, miškų pasiekiamumo, rekreacinės paskirties (2B) grupės miškų ir gyvenimo kokybės parametrų. Darbo objektas – Lietuvos savivaldybių (išskyrus Neringos miesto savivaldybę) rodikliai. Darbo tikslas – nustatyti miško rodiklių ir gyvenimo kokybės sąsajas Lietuvos savivaldybių lygmenyje. Darbo metodai – darbe vertinti Lietuvos savivaldybių miškų, gyvenimo kokybės (oro kokybės, sveikatingumo, gimstamumo, nusikalstamumo), kiti, galimai sąlygojantys gyvenimo kokybę, rodikliai. Tyrimui naudoti 2008-2013 m. Lietuvos statistikos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys. Atskirai analizuojami ir palyginami Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių rodikliai. Miškų pasiekiamumo rodiklis savivaldybėms nustatytas taikant GIS technologijas, duomenų apdorojimui ir atvaizdavimui naudota Microsoft Excel programa, STATISTICA programinis paketas, daugiamatės statistikos metodas – RDA (ReDundancy analysis). Darbo rezultatai. Miškingumas turi sąsajų su sveikatingumu ir oro kokybę miestų savivaldybėse. Nustatytas ryšys tarp miškingumo ir taršos anglies monoksidu patvirtina, kad miškingumas teigiamai veikia urbanizuotos teritorijos orą, kartu ir gyventojų sveikatą. Labiau miškingose miestų savivaldybėse gyventojai mažiau lankosi medicinos įstaigose, rečiau pasitaiko insultų atvejai. Miškų pasiekiamumas labiau sąlygoja gyvenimo kokybę miestų savivaldybėse, nei miškingumas. Nustatytas stiprus... [toliau žr. visą tekstą] Thesis investigated connections between the parameters of the forest cover, forests accessibility, recreational (2B) group forests and quality of the life. Subject of the research – Lithuanian municipalities (except the town of Neringa municipality) indicators. Aim of the research – to identify the connection between forests’ characteristics and quality of the life on the level of Lithuanian municipalities. Methodology – in the work forests of Lithuanian municipalities, quality of the life (air quality, wellness, birthrate, criminality), other potentially influencing the quality of the life indicators were assessed. For the study data from Statistics Lithuania, National Forest Service, Hygiene Institute Health Information Centre form 2008-2013 year period were used. Separately Lithuanian cities and districts indicators were analyzed and compared. Forest accessibility index for municipalities was determined using GIS technology, data processing and visualization was done using Microsoft Excel programme, STATISTICA software package and multivariate statistical method - RDA (ReDundancy analysis). Results. Forest cover has connections with wellness and air quality in cities’ municipalities. Determined link between the forest cover and carbon monoxide emissions confirms that forest cover has the positive effect on the air of urban areas, herewith on the inhabitant's health. In more forested urban municipalities inhabitants less visit clinics, less were paralytic stroke. Forests... [to full text]

Magistro baigiamąjame darbe tiriamas biohumuso poveikis paprastųjų eglių (Picea abies (L.) Karst.) sėjinukų augimui atvirame grunte. Tyrimo objektas - vienerių metų paprastosios eglės sėjinukai. Tyrimų tikslas: nustatyti ekologiškos organinės trąšos - biohumuso įtaką paprastosios eglės sėjinukų augimui, vystymuisi, išlikimui, išeigai iš ploto vieneto, ekonominiam efektyvumui. Tyrimo metodai. Loginė mokslinės literatūros apžvalga, apskaitos aikštelių ir duomenų statistinio apdorojimo metodai. Darbo uždaviniai. Nustatyti biohumuso įtaką paprastosios eglės vienmečių sėjinukų augimui ir vystymuisi. Įvertinti vermikomposto įtaką sėjinukų išlikimui ir išeigai iš ploto vieneto. Atlikti biohumuso panaudojimo ekonominį įvertinimą. Darbo rezultatai. Paprastosios eglės vienamečių sėjinukų antžeminės dalies augimą, iš šešių tirtų biohumuso normų, labiausiai įtakojo 20 t/ha norma. Ji esmingai padidino sėjinukų aukštį, spyglių skaičių ir jų ilgį, o jos poveikis sėjinukų skersmeniui, šoninių ūglių skaičiui bei jų ilgiui, šoninių pumpurų skaičiui buvo analogiškas kaip ir mineralinių trąšų. Lyginant sėjinukų šaknų sistemas, biohumuso 10, 20 ir 30 t/ha normos patikimai padidino eglaičių pagrindinės šaknies ilgį (labiausiai – 20 t/ha), o pirmos eilės šoninių šaknų skaičių teigiamai įtakojo tik biohumuso 20 t/ha norma, palyginti su mineralinėmis trąšomis. Efektyviausiai sėjinukų bendrąją, antžeminės dalies ir šaknų masę padidino biohumuso 20 t/ha norma. Be to, biohumusas labiau skatino... [toliau žr. visą tekstą] The effect of biohumus on the growth of the seedling of Norway spruce in the open soil is researched in this master thesis. The object of the research – the one year old seedling of Norway spruce. Research aim is to test the influence of biohumus on the growth, development, survival, amount of the seedling of Norway spruce from 1 hectare and its economikcal effect. Research methods. The review of logical scientific literature, the methods of statistic analysis of the data of the examined areas. Research objectives. To define the influence of biohumus on the growth and development of one year old seedling. To assess the influence of vermicompost on the seedling survival and harvest from one hectare. To perform the economical evaluation of the use of biohumus. Research results. The growth of a year old seedling from the six tested norms with biohumus was mostly influenced by 20 t/ha norm. It eesentially encreased the height of the seedling, the number and length of the needles. Its effect on the widh of the seedling, the number of the side branches, their length and the amount of the side buds was equivalent to the mineral fertilizers. By comparising the systems of the roots, the norms of biohumus 10, 20 and 30, evidentally encreased the length of the main roots of the Norway spruce (mostly 20 t/ha). However, the number of the side roots of the first row was positively effected only by the 20 t/ha norm if compared to the mineral fertilizers. The whole weight of the... [to full text]

Magistro darbe tiriama tolimųjų paprastosios pušies populiacijų spyglių žiotelių skaičiaus geografinio kintamumo dėsningumai. Darbo objektas – Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomieji želdiniai Kazlų Rūdos MMU. Darbo metodai – ištirtos 34 populiacijos, kilusios iš rytinės pušies arealo dalies. Kiekvienoje populiacijoje atsitiktinai atrinkta po 5 medžius – iš viso 170 medžių. Medžiai įvertinti pagal pasirinktus rodiklius (skersmuo, šakų kampas, šakų skaičius menturyje ir žievės forma). Nuo kiekvieno medžio paimti ūgliai analizei, po 6 spyglius nuo kiekvieno medžio (viso 1020 spygliai). Spygliai buvo analizuoti mikroskopu pagal parinktus tokius morfologinius rodiklius: spyglio ilgis, žiotelių skaičius lygioje spyglio pusėje, žiotelių eilių skaičius lygioje spyglio pusėje. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomuosiuose želdiniuose ir apdorojus duomenis statistinėmis programomis gauti tokie rezultatai: žiotelių vidutinis skaičius 2 mm spyglio segmente yra 195 žiotelės; žiotelių skaičius ir spyglių ilgis priklauso nuo medžių kilmės: populiacijos kilusios iš Europos šiaurės rytų pasižymi trumpesniais spygliais ir mažesniu žiotelių skaičiumi nei kilusios iš pietų; medžių skersmuo nėra susijęs su žiotelių skaičiumi spyglio ploto vienete, tačiau yra susijęs su spyglio ilgiu ir bendru žiotelių skaičiumi spyglyje. This Master's thesis investigated the geographical diversity patterns of Scots pine populiations on the number of needle stomata. Object of the work – Scots pine provenance trials known as the Prokazin series in Kazlu Ruda training forest enterprise. Method of the work – 34 populations of Scots pine which represent the eastern range of the species distribution, were tested. Each population represented by 5 trees, for a total of 170 trees. The trees were evaluated with regard to the following traits: diameter, branch angle, number of whorls of branches, bark in the form. Shoots were cut from the each tree and subsequently 6 needles (for a total of 1020 needles) were taken from each tree for analysis. Each needle was analyzed under a binocular microscope separately in regard to the following seven morphological traits: needle length, number of stomatal rows on the flat side of a needle, number of stomata per 2 mm of needle length on the flat side. The results of the work. The results of this study showed that the average number of stomata is 195 per 2 millimeters segment; the number of stomata and needle length in Scots pine depends on the tree of origin: the Northeast European populations have shorter needles and fewer stomata than populations from the south; tree diameter is not associated with the number of stomata per unit area, however is related to the needle length and the total number of stomata.

Darbo objektas – Gaisravietė Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos 48 kvartalo 10 sklype. Darbo tikslas – nustatyti žemutinių miško ardų: pomiškio, trako, žolinės augalijos ir samanų kaitą, metinį medienos prieaugio kitimą po pažeminio gaisro pušyne Nb augavietėje. Darbo metodai – gaisravietėje buvo parinkta 1 m pločio ir 20 m ilgio juostos. Apskaitos aikštelių pradžia ir pabaiga pažymėta natūroje. Vieno kv. m. (1m x 1 m) apskaitos aikštelėse nustatytas degavietės padengimas trako ir pomiškio augalų, žolių bei samanų danga procentais, suskaičiuoti medžių daigai, registruotos žolių ir samanų rūšys, įvertinant jų padengimą procentais. Šiame darbe pateikiami 2006-2011 m duomenys. Iš 20 pušų I ir II klasės pagal Krafto klasifikaciją, naudojant Pressler grąžtą 1,3 m aukštyje buvo paimti mėginiai metiniam medienos prieaugiui nustatyti. Metiniam medienos prieaugio matavimui buvo naudojama LINTAB medžių matavimo sistema ir TSAP programų rinkinys. Darbe pateikiami 1990 – 2010 metų medienos prieaugio kitimai. Duomenys kaupiami duomenų bazėje panaudojant programą EXCEL. Darbo rezultatai. Po pažeminio miško gaisro pušyne Nb augavietėje pomiškis išnyko, o trako augalų kiekis nežymiai sumažėjo ir išnyko prieš tai augęs paprastasis šermukšnis. Pažeminis miško gaisras padidino gaisravietės ploto padengimą žoliniais augalais ir žolinės dangos rūšinę sudėtį. Gaisravietėje nustatyta 16 žolių rūšių, o kontroliniame medyne 9 žolių rūšys. Po pažeminio miško gaisro atsirado 9 naujos o... [toliau žr. visą tekstą] The object – 10th plot of 48th block of Zarasai state forests’ Salakas forestry. The aim – to determine the lower forest quarrel: the change of undergrowth forest, underbrush, herbaceous and moss, also, variation of annual timber increment after the ground-level fire in a pine forest Nb habitat. The methods – there were chosen bands of 1 meter wide and 20 meters length in the fire place. A beginning and an end of the accounting sites were marked at a ground. In a one square meter (1 m x 1 m) accounting sites there were determined percentage of the fire place’s coverage by the underbrush, undergrowth forest, grass and moss cover. In addition, there were counted tree seedlings, there were registered grass’ and moss’ species evaluating their coverage in percentage. This paper presents data from 2006 till 2011. According to Kraft classification, there were taken samples from the 20 pines of the first and the second classes, using Pressler drill in the height of 1,3 meters, to determine the annual increment. For a measuring of the annual timber increment there was used LINTAB tree measuring system and TSAP program set. This paper presents a variation of timber growth in 1990-2010. The data are stored in a data base using the EXCEL program. The results. After the ground-level forest fire in the pine forest Nb habitat the undergrowth forest disappeared and the underbrush plants slightly decreased, moreover, a rowan, which grew before the fire, disappeared. The... [to full text]

Magistro darbe analizuojami Kalninės pušies Pinus mugo Turra Kuršių nerijoje morfologiniai ir genetiniai požymiai, galintys identifikuoti jų porūšius. Tyrimo objektas – Kalninė pušis Pinus mugo Turra, auganti Kuršių nerijos teritorijoje. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Pinus mugo porūšių morfologinius požymius Kuršių nerijoje bei nustatyti, šioje teritorijoje labiausiai išplitusio Pinus mugo porūšio nothssp. rotundata Link įvairių morfotipų taksonominę priklausomybę pagal raktinius morfologinius ir genetinius požymius. Tyrimo metodai – morfologinių ir genetinių požymių analizė. Tyrimo rezultatai. Raktiniai morfologiniai požymiai rodo, kad Kuršių nerijoje auga pagrindiniai trys P. mugo Turra porūšiai: mugo (įskaitant pseudopumilio), nothssp. rotundata Link ir ssp. uncinata Ram. Labiausiai išplitęs ir morfologiškai įvairus yra nothssp. rotundata Link porūšis. Iš raktinių kankorėžių morfologinių požymių informatyviaisiais identifikuojant porūšius buvo kankorėžio apofizio gylis ir simetriškumas. DNR tyrimas atskleidė, kad P. mugo porūšiai pagal savo per tėvinę liniją paveldimą chloroplasto DNR, iš esmės nesiskiria vienas nuo kito. Kiek ženkliau išsiskiria tik P. mugo ssp. mugo (krūmas) nuo P. mugo ssp. uncinata Ram (medžio), kas patvirtina P. mugo porūšių laisvo tarpusavio kryžminimosi hipotezę, taip pat tai, kad taksonomiškai tai yra vienos rūšies porūšiai, o ne skirtingos rūšys. Visi tirti P. mugo porūšiai laisvai kryžminasi tarp savęs, dalijasi bendru chloroplasto DNR genomu... [toliau žr. visą tekstą] Mountain pine Pinus mugo Turra subspieces morphological and genetic variety in Kursiu nerija, that can identify subspieces was investigated in the work of master thesis. Object of the work – Pinus mugo Turra growing in Kuršių nerija territory. Method of the work – morphological and genetic features analysis. The results of the work. Key morphological features showed that three Pinus mugo Turra main subspieces growing in Kursiu nerija: mugo (including pseudopumilio), nothssp. rotundata Link and ssp. uncinata. The most widespread and morphologically variable is nothssp. rotundata Link. The informative key morphological features to identify subspieces were cone apophyses depth and symmetry. DNA analysis revealed that P. mugo varieties according to their own through the parental line inherited chloroplast DNA are not significantly different from each other. More different by DNA analysis are Pinus mugo ssp. mugo (shrub) and Pinus mugo ssp. uncinata Ram (tree) which confirming hypothesis of Pinus mugo subspieces free interbreeding. Also it is confirming hypothesys that taxonomically it is one type of subspieces, but not diferrent species. All of the explored Pinus mugo subspieces are free interbreeding between each other, sharing a common chloroplast DNA genome and in evolution the origin is from one parental spiece which spread to different eco-climatic niches and evolved to subspieces reflected by morphotypes. It is likely that this morphotypical variety should be... [to full text]

Magistro darbe tiriama Antazavės dvaro parko želdinių sanitarinė būklė, parko infrastruktūros būklė bei vandens telkinio pakrančių tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Antazavės dvaro parkas (Zarasų raj.). Darbo tikslas – Atlikti parko ir jame augančių želdinių taksacinį, rekreacinį bei sanitarinės būklės įvertinimą ir parengti tvarkymo priemonių planą. Darbo metodai – literatūros ir duomenų analizės, aprašomasis. Darbo rezultatai. Šiuo metu parko teritorijoje tarpsta 41 medžių bei 46 krūmų rūšys bei veislės. Iš jų 19 rūšių yra vietinės, o 68 rūšys ir veislės – introdukuotos. Parko teritorijoje inventorizuota 200 sklypų bei 7 medynai. Ne medynuose inventorizuotas 1471 sumedėjęs augalas. Parke vyrauja lapuočiai – jie sudaro 93,4% (1 374 vnt.), tuo tarpu spygliuočiai medžiai bei krūmai sudaro tik 6,6% (97 vnt.). Vidutinis šiuo metu parke augantis medis siekia 17,8 m aukštį ir 34 cm skersmenį. Aukščiausi ir storiausi medžiai parke yra pilkosios tuopos, siekiančios 34 m aukštį ir 134 cm skersmenį. Nustatyta, kad geros sanitarinės būklės augalai parke sudaro didžiausią dalį – 79,4%, vidutiniškai pažeisti – 7,6%, stipriai pažeisti – 10,7%, žuvę – 2,3%. Labiausiai būklės pablogėjimą lemia stiebų medienos puviniai, kamienų žaizdos, defoliacija ir sausos šakos (ypatingai paprastojo uosio želdiniams) bei stelbimas. Žalvės ežero pakrantė yra ribotai tinkama rekreacijai. Dalis pakrantės yra stačiašlaitė, kita dalis – lėkšta, tačiau perteklinio drėgnumo. Pakrantės tinkamumą... [toliau žr. visą tekstą] In this master thesis park condition of Antazavė estate is assessed. State of park flora, infrastructure and lake shore suitability for recreation is analysed. Object – Antazavė estate park (Zarasai dist.). Objective – to assess park condition of Antazavė estate. Evaluate the state of health and dimensions of trees also recreational values. Prepare the plan for reconstruction. Methods – analysis of data and literature, descriptive method. Results – for this moment 41 tree and 46 scrub species and breeds can be found in the park. 68 species and breeds are introduced and 19 species are native. Inventory of 200 plots and 7 tree stands was made. 1471 woody plant was found outside the stands. Park is dominated by broadleaves, they amount for 93,4% (1374) of all wooded plans and conifers make the rest 6,6%. Average tree in the park now reaches 17,8 meters in height and 34 cm in diameter. Highest and thickest trees in the park are Grey poplar reaching 34 meters in height and 134 cm in diameter. It was found that 79,4% of all the wooded plants were healthy, 7,6% moderately damaged, 10,7% severely damaged, 2,3% dead. Mane causes of health problems are stem wounds and rots, defoliation, and dieback of branches (especially for common ash) also competition. Shore of Žalvė lake is moderately suitable for recreation. Part of it is very steep and part is quite flat but to wet. Suitability for recreation is also limited by dens vegetation along the shore. Shape of infrastructure in... [to full text]

Sosnovskio barščio ir uosialapio klevo plitimo tyrimai buvo atliekami Pasvalio ir Kauno rajonuose. Tyrimo metu buvo nustatoma šių augalų plitimo ypatumai, efektyviausios kontrolės priemonės, invazijos agresyvumo lygmenys. Gauti tyrimai parodė, kad vanduo daro didesnę įtaką uosialapio klevo išplitimo atstumams nei vėjas, nes jų buvo aptinkama visame 10 km tirtos upės pakrantės ruože, o toliausiai vėjo pagalba atsiradę savaiminukai buvo aptikti iki 100 metrų nuo motininio medžio. Šie augalai dera gausiai, vidutiniškai vienas uosialapio klevo medis subrandina 70 tūkst. Sėklų. Sosnovskio barščio 1 m2 aptikta apie 7,5 tūkst. sėklų. Veiksmingiausia kontrolės priemonė uosialapiui klevui yra mažų savaiminukų naikinimas, nes kertant paaugusius medžius jie sėkmingai atželia iš kelmo ataugų. Sosnovskio barščio kontrolei, jų kasimas yra veiksmingiau nei purškimas, nes kasant atželia 45 % naikinamų augalų, o tik purškiant – 85 %. Apskaičiuotas invazyvumo lygmuo parodo, jog Sosnovskio barštis yra invazyvesnis nei uosialapis klevas. Uosialapio klevo invazyvumo lygmuo yra 0,42, o Sosnovskio barščio - 0,56. The research on the spread of heracleum sosnowskyi and acer negundo was carried out in the regions of Pasvalys and Kaunas. The research focuses on the spread features of these plants, most effective control measures and the level of invasion. The results showed that water had larger influence on the spread of acer negundo than wind as some spontaneous trees were found in all 10 kilometers onshore area. The longest distance from the parent tree revealed to be approximately 100 meters. These plants fruit abundantly, approximately one mature tree of acer negundo produces 70 thousands of seeds. Heracleum sosnowskyi matures about 7.5 thousands of seeds / 1 m2. The most effective control measure of acer negundo is destroying spontaneous seedlings because cutting of the grown trees isn’t effective, they regrow from the stumps. For a control of heracleum sosnowskyi digging is more effective than spraying, because 45 % of the spontaneous seedlings regrow after digging while 85 % of them regrow after spraying. Calculated level of invasion shows that heracleum sosnowskyi is more invasive than acer negundo. A level of invasion of acer negundo is 0.42, heracleum sosnowskyi – 0.56.

Magistro darbe tiriama galimybė veisti plantacinius želdinius iš svetimžemių eglių rūšių greitam medienos išauginimui Lietuvoje. Darbo tikslas – įvertinti sitkinės eglės (Picea sitchensis), baltosios eglės var. alberta (Picea gauca var. albertiana), raudonosios eglės (Picea rubens), ajaninės eglės (Picea jezoensis), tarprūšinių hibridų – paprastoji eglė x kanadinė eglė (Picea abies x Picea glauca), paprastoji eglė x baltoji eglė (Picea abies x Picea glauca var. albertiana) genotipų tinkamumą sutrumpintos rotacijos plantaciniams želdiniams. Darbo objektas – Rokų Kelmyno bandomieji želdiniai. Darbo metodai ir techninės priemonės – tyrimo metu buvo įvertinti medžių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bandomuosiuose želdiniuose naudojant tokius prietaisus ir metodus: aukštis - aukštimačiu, skersmuo – žerglėmis, kokybiniai požymiai buvo įvertinti pagal vizualaus medžių kokybinių požymių įvertinimo metodiką. Taip pat buvo atlikta šių duomenų statistinė analizė. Naudoti tokie metodai: aprašomosios statistikos rodiklių palyginimas ir tiesinė koreliacinė analizė. Darbo rezultatai. Picea sitchensis ir abu tarprūšiniai hibridai pasižymi didesniu skersmeniu ir aukščiu, taip pat didesniu tūriu, nei vietinė paprastoji eglė. 33 metų amžiuje Picea sitchensis produkuoja 540 m3/ha medienos, kas rodo jos tinkamumą trumpos apyvartos želdiniams. Picea glauda var. albertiana, Picea jezoensis, ir Picea rubens produktyvumas yra mažesnis nei Picea abies. Didžiausiu tiesių ir vienastiebių... [toliau žr. visą tekstą] This master thesis analyses possibility to cultivate exotic spruce plantations for shorten rotation forestry in Lithuania. Objective of the study was to find out suitability of Picea sitchensis, P. gauca var. albertiana, P. rubens, P. jezoensis, P. abies x P. glauca, P. abies x P. glauca (var. albertiana) for shorten rotation plantations. Object – Roku Kelmyno experimental forest area. Methods – such qualitative and quantitative tree parameters as height, diameter were assessed using clinometer and callipers. Qualitative parameters were assessed using visual tree qualitative parameters assessment methodics. All data was statistically analyzed. Methods used: comparison of descriptive statistics parameters and linear correlation analyzes. The results – Picea sitchensis and both interspecific hybrids have bigger diameter, height and volume parameters than local Norway spruce. Picea sitchensis produce 540 m3/ha of timber in 33 years, it shows suitability for shorten rotation plantations. Productivity of Picea glauda var. albertiana, Picea jezoensis, and Picea rubens is poor compared to Picea abies. Biggest percentage of straight and single-stemed trees were noticed in sitka spruce and both hybrids stands. Yezo spruce had the smallest percentage (62%) of healthy trees. Whereas the other tree species had percentage of healthy trees between 80 and 95. Branches positioned by blunt angle according the steam dominated in all stands and percentage of such trees was from 88 to 100. P... [to full text]

Magistro darbe tiriama į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto pavasarinio vikio būklė, bei invazinių krūmų plitimo ypatumai. Darbo objektas – Palangos botanikos parke augantis pavasarinis vikis (Vicia lathyroides L.) ir aštuoni invaziniai krūmai: guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.), šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.), darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch). Darbo tikslas – nustatyti pavasarinio vikio būklę ir invazinių krūmų plitimo ypatumus. Darbo metodai. Pavasarinio vikio būklės nustatymui buvo vertinta žydinčių ir derančių vikių kiekis, vegetacijos trukmė, bendrijos įvairovė. Aprašant kiekvienos radavietės medyno sudėtį ir žolinę augaliją, buvo naudojama Braun – Blanquet skalė. Invazinių krūmų plitimo intensyvumo nustatymui buvo vertinta šakninių atžalų plitimo atstumas nuo motininio krūmo, nugenėtų ūglių rudeninis ir pavasarinis žėlimas. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Exel skaičiuoklę. Darbo rezultatai. Nustatytos trys pavasarinio vikio augavietės Palangos botanikos parke. Lyginant su senesniaisiais tyrimo duomenimis, pavasarinis vikis aptiktas 3 naujose vietose. Gausiausias pavasarinių vikių padengimas, žiedų ir anksčių skaičius rastas tokiose sąlygose, kur... [toliau žr. visą tekstą] Master thesis examined the spring vetch condition and the spread of invasive shrub. The object of the study – spring vetch (Vicia lathyroides L.) and eight invasive shrubs: Spiraea chamaedryfolia L., Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Ligustrum vulgare L., Cornus alba L., Cotoneaster lucidus Schltdl., Philadelphus coronaries L., Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch growing in Palanga Botanical Park, The aim of the study – to determine the Vicia lathyroides L. condition and the spread of invasive shrub features. The methods. Spring vetch condition determination was calculated by the density of flowering plants and established their growing time. Description of each finding local stand composition and herbs have been used by Braun – Blanquet scale. Spread of invasive shrubs were evaluated in determining the intensity of root suckers spread of the distance from the parent bush, intensity of shoots spreading after autumn cut. The statistical analysis was performed using Microsoft Excel spreadsheet. The results. There were we found the three habitats of Vicia lathyroides L. in Palanga Botanical Park. To the comparison of the old survey, spring vetch was detected in three new places. Abundant spring vetch cover, flowers and pods appeared in such conditions with adequate lighting, absence of walk trails. Root suckers most intensive spread of Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch, Symphoricarpos albus (L... [to full text]

Magistro darbe tiriama mikrobangų poveikis įvairių rūšių medžiams. Darbo objektas – Paprastosios pušies ( Pinus sylvestris L. ) sėklų gemalai, paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) gemalai ir augimo kūgeliai, paprastojo uosio ( Fraxinus excelsior L.) gemalai, karpotojo beržo (Betula pendula L.) žiedadulkės. Darbo tikslas – Įvertinti mikrobangų poveikį skirtingų medžių rūšių subrendusių gemalų ir žiedadulkių gyvybingumui. Darbo metodika – mikrobangomis paveikiami subrendę gemalai, augimo kūgeliai žiedadulkės ir distiliuotas vanduo. Įvertinama mikrobangų įtaka gemalų, augimo kūgelių, žiedadulkių gyvybingumui. Rezultatai – Mikrobangos 600 W rėžime neigiamai veikia eglės, pušies ir uosio subrendusių gemalų gyvybingumą. Iš tirtų 480 subrendusių gemalų gyvybingi liko 183 eksplantai ( 38,1 %). Paveikus mikrobangomis beržo žiedadulkes, bangos stabdė žiedadulkių vystymąsi. Paveiktas mikrobangomis distiliuotas vanduo teigiamai veikė karpotojo beržo žiedadulkes, skatindamas žiedadulkių dygimą. Paprastosios eglės augimo kūgeliai paveikti mikrobangomis žuvo visuose eksperimento variantuose, išskyrus nepaveikti mikrobangomis augimo kūgeliai. In the postgraduate thesis studied effect of microwaves on different trees species. Study object. Mature germ of Common Scots pine (Pinus sylvestris L.), Common Ash (Fraxinus excelsior L.), mature germ and growth cones of Norway spruce (Picea abies (L.) Karst.), pollen of Silver Birch (Betula pendula L.). Purpose of the study – to estimate the effect of microwaves on different trees species of mature germ and pollen viability. Study methods. Affected by microwaves mature germs, growth cones, pollen and distilled water. Rated microwave power of germs, growth cones and pollen viability. Results. Microwave 600 W mode affects spruce, pine and ash mature germs viability. Of investigated 480 mature germs remained viable explants 183 (38.1%). Birch pollen exposed of microwave, the waves slowed the development of pollen. Affected by microwave distilled water acted positively Silver birch pollen and stimulating germination. Growth cones of Norway spruce were killed of microwave affect all versions on the experiment, except do not affect the growth cone of microwaves.

Magistro darbe tiriama ekologinių veiksnių įtaka pirmamečių slyvaičių skiepų kokybei. Darbo objektas - bandyme tirtos slyvų veislės 'Viktorija', 'Kometa' ir 'Early Gold', skiepytos į kaukazinę slyvą (Prunus divaricata). Darbo tikslas – palyginti pirmamečių slyvaičių skiepų kokybę auginant juos pastovioje vietoje ir persodinus. Darbo metodai. Dvifaktorinis bandymas atliktas 2008 m. LŽŪU medelyne, karbonatingame, giliau glėjiškame išplautžemyje. Vykdant tyrimą buvo analizuojama skiepų augimo dinamika, nustatytas skiepų aukštis, kamienėlių skersmuo, lapų masė, lapų plotas. Taip pat nustatyta kokybiškų skiepų išeiga. Darbo rezultatai. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad intensyviausio slyvaičių skiepų augimo laikotarpio trukmė priklauso nuo veislių ir auginimo sistemų. Aukščiausi per metus užaugo nepersodinti 'Viktorija' medeliai, storiausi – nepersodinti 'Early Gold' skiepai. Didžiausias lapų plotas ir lapų masė buvo nepersodintų 'Kometa' slyvaičių. Kokybiškų pirmamečių medelių kiekį lemia tiek auginimo sistema, tiek ir individualus veislių augumas. Master work analyse Environmental factors influence on the quality of the vaccine of first year's plum trees. Work object - trial investigated various plum species 'Viktorija', 'Kometa' and 'Early Gold', which were vaccinated into the Caucasian plum (Prunus divaricata). Work purpose - of the test was to compare the effect quality of vaccine for first year's plum trees, which grow in a constant place and for the ones after transplantation. Work method - Two-factor test was conducted in 2008 LŽŪU nursery gardens, albi epihypogleyic luvisols, which are rich in carbonates. During the test, dynamics of growth of the vaccine, the height of the vaccine, shaft diameter, leaf weight and leaf area were all measured. In addition to that, high-quality vaccines yield was also calculated. Work analysis - the analysis of test's data showed that the length of the most intense growth period of vaccine depends on the species and cropping systems. The highest growth level in a year's period was achieved by 'Viktorija' seedlings and the thickest were 'Early Gold' vaccines. 'Kometa' had the biggest leaf area and mass. So in conclusion – the growth quality of first year's trees depends on the cropping system as much as the individual growth properties of the species.

Magistro darbe tiriama pušynų atvejinių kirtimų įtaka medynų žemutinių ardų augalijos formavimuisi. Darbo objektas: Tyrimo objektas – pomiškis, žolinė augmenija ir samanos neplynose pušynų kirtavietėse. Darbo tikslas: Ištirti pomiškio, žolinės ir samanų dangos formavimosi ypatumus pušynų atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai: Pušynuose, kuriuose buvo atlikti atvejiniai kirtimai buvo parinkti 4 pastovūs bareliai. Trijuose bareliuose atvejiniai kirtimai buvo vykdyti 2007 metais, o viename tyrimų barelyje – 2005 metais. Visuose bareliuose augavietės tipas buvo Nbl. Pomiškis, žolinė ir samanų danga buvo įvertinta 20 m ilgio ir 1 m pločio transektose. Pomiškis skaičiuotas nurodant rūšį ir skaičių. Samanų, žolinės augmenijos projekcinis padengimas įvertintas procentais. Darbo rezultatai: Vidutinis paprastosios pušies daigų kiekis 1 m2 antrais metais po atvejinių kirtimų sumažėjo, o karpotojo beržo daigų kiekis 1 m2 iš esmės nepasikeitė. Kai kuriose kirtavietėse antrais metais po kirtimų atsirado paprastosios eglės daigų. Kirtavietėse rastos 29 skirtingos žolių rūšys. Daugeliu atvejų antrais metais po atvejinių kirtimų kirtavietėse žolių rūšių skaičius padidėjo. Žolinės dangos vidutinis projekcinis padengimas antrais metais po atliktų atvejinių kirtimų ženkliai padidėjo. Daugiausiai vidutinis projekcinis padengimas praėjus metams po atvejinių kirtimų padidėjo kirtaviečių augalų – miškinio ir smiltyninio lendrūnų. Viso rastos 4 samanų rūšys. Vidutinis projekcinis samanų... [toliau žr. visą tekstą] The object of the study: Undergrowth, herbs and moss in pinewoods after shelterwood cuttings. The aim of the study: The main goal of this research was to find out influence of shelterwood cuttings on herbs, moss and seedlings in pinewoods. Methods: The research areas were established in 2007 year shelterwood cutting and in 2005 year shelterwood cutting of pinewood. Saplings, herbs and moss were counted in transect which was 20 meters length and 1 meter width. There were indicated saplings species and number. Average cover projection of herbs and moss was evaluated by percent. The results: The average the number of pine’s saplings decreased in one square meter in shelter wood cuttings of second year. The average the number of birch saplings didn’t change in one square meter in essence on the following year after shelterwood cuttings. In some shelterwood cuttings were found spruce’s saplings on second year. There were 29 different species of herbs in shelterwood cuttings. In most cases the number of herbs species increased on following year. Average cover projection of herbs signally increased on the following year after shelterwood cuttings. There were founded 4 species of moss. Moss average cover projection didn’t change in essence on the following year after shelterwood cuttings.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.

Darbo objektas – grynų eglynų pomiškis Lietuvos miškuose. Darbo tikslas – ištirti savaiminio žėlimo priklausomybę eglynuose nuo jų erdvinės struktūros. Darbo metodai : miškų inventorizacijos ir laikinų apskaitos aikštelių duomenų analizės, matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Remiantis miškų inventorizacijos bei laikinų apskaitos aikštelių duomenimis, išanalizuotas pomiškio kiekis eglynuose priklausomai nuo jų augavietės, amžiaus, skalsumo bei medyne susidariusių aikščių dydžio. Nustatyta, kad tik 20 % vyresnių nei 40 metų eglynų turi pomiškio. Didžiausias kiekis pomiškio rastas Ld ir Nb augavietėse (1,9 tūkst. vnt./ha). 4 – 12 amžiaus klasių eglynuose didėjant amžiui pastebimas nežymus pomiškio kiekio didėjimas. Ištyrus pomiškio kiekio priklausomybę nuo skalsumo nustatyta, kad skalsumui mažėjant, pomiškio kiekis didėja. Pomiškio kiekis priklausomai nuo aikštės dydžio svyruoja nuo 12 iki 17 tūkst. vnt./ha aikštės plotui didėjant nuo 2 iki 10 arų. Work subject – Undergrowth of spruce stands in Lithuanian forests. Work objective – To estimate forest grows in itself of spatial structure in spruce stand. Work methods: Data analyses of forest inventory and temporary of free space in forest, mathematical statistics methods. Work results. Was made analyses of spruce undergrowth quantity in different forest site type, age, growing stock and free space size in forest. It was established that 20 % of older then 40 years spruce forests has undergrowth. The biggest amount of growth was found in Ld and Nb forest site types. When age is growing in 4 – 12 age class of spruce the undergrowth quantity is growing too. It is ascertain that undergrowth quantity is rise up when growing stock is felling down. Undergrowth quantity variations of 12 to 17 thous.units/ha when free space size in forest variation of 2 to 10 are.