Tyrimo tikslas. Įvertinti cukrinio diabeto gydymo kompensuojamaisiais vaistais racionalumą Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje 2005 metais. Metodai. Tyrimui naudoti Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys, o dėl vaistų skyrimo neracionalumo patikrintos 906 asmens sveikatos istorijos. Rezultatai. Nustatyta 370 neracionalaus gydymo atvejų 184 (20,3 proc.) asmens sveikatos istorijose: 1) diagnostikos ir gydymo metodikos nesilaikymas sudarė 66,49 proc.; 2) indikacijų ir kontraindikacijų nesilaikymas – 13,24 proc.; 3) nepakankamai stebimas gydymas – 4,32 proc.; 4) receptų išrašymo reikalavimų nesilaikymas – 11,35 proc.; 5) nekokybiškas atliktų paslaugų dokumentavimas – 4,6 proc. Diagnostikos gydymo metodikos nesilaikymas nustatytas, kai: a) nevertintas ūgis, svoris ir kūno masės indeksas (30,1 proc.); b) nefiksuota glikemija (26,0 proc.); c) ligoniai per retai konsultuojami endokrinologo (17,5 proc.); d) taikyta monoterapija ilgo veikimo insulinu ar skirta kombinuota terapija geriamaisiais vaistais be monoterapijos (10,2 proc.); e) nesilaikoma endokrinologo rekomendacijų (8,5 proc.); f) nemotyvuotai keičiami vaistai (4,1 proc.). Tiazolinedionų dažnai skiriama esant kepenų nepakankamumui arba neištyrus jų funkcijos (60,4 proc.), arba esant širdies nepakankamumui (29,2 proc.). Išvados: 1) asmens sveikatos istorijose nustatyta 20,3 proc. neatitikimų racionalaus gydymo principams; 2) dažniausiai nesilaikoma diagnostikos ir gydymo metodikos... [toliau žr. visą tekstą] Objective. The evaluation of adherence to guidelines on rationality in prescribing reimbursed medicines for the treatment of diabetes mellitus. Material and methods. A retrospective evaluation of drug utilization in national public health insurance database and analysis of 906 case histories of diabetic patients in respect of nonadherence to guidelines. Results. A total of 184 (20.3%) case histories with 370 events were found to be nonadherent to: a) national guidelines on prescription of medicines (66.49%); b) authorized indications and contraindications (13.24%); c) insufficient monitoring (4.32%); d) nonadherence to the recommendations for prescription writing (11.35%); and e) nonadherence to the requirements for service provisions (4.6%). The analysis of nonadherence to national guidelines revealed: 1) failure to assess patient’s height, weight, and body mass index (30.1%); 2) poor glycemia control (26%); 3) failure in referring to an endocrinologist in case of noncontrolled glycemia (17.5%); 4) monotherapy with long-acting insulin or started combined oral therapy without monotherapy (10.2%); 5) noncompliance with the recommendations of endocrinologist (8.5%); 6) unsubstantiated changes in diabetes mellitus treatment (4.1%). Thiazolidinediones are often administered in case of liver failure or without investigation of its function (60.4%) or in case of heart failure (29.2%). Conclusions. 1) Nonadherence was observed in 20.3% of cases; 2) the most frequent cause was... [to full text]