Search

Straipsnyje analizuojamos vokiečių–lietuvių verslo derybos anglų kalba, daugiausia dėmesio skiriant galios ir solidarumo dinamikos klausimams (Tannen, 1993, 1995), realizuojamiems per įvairias mandagumo strategijas (Brown ir Levinson, 1987). Vertinant garso medžiagą ir nustatant pokalbio tipą kaip „verslo derybos“, buvo daroma prielaida, kad tai yra komunikacinė situacija, kurioje dalyviai nori susitarti remdamiesi skirtingais arba vienodais tikslais (Wagner, 1995). Pirmajame analizės etape buvo atrinktos pokalbių ištraukos aiškinantis, kokio tikslo siekia dalyviai. Kitame etape tirta, kokias mandagumo strategijas naudoja dalyviai, siekiant nustatyti, kaip galios ir solidarumo dinamika kyla lokaliai ir kokius ketinimus tokiu būdu įgyvendina dalyviai arba kokiam ypatingam tikslui tarnauja lokali dinamika bendrojo diskusijos tikslo fone. Pavyzdinėje analizėje remiamasi Gumperzo, Browno ir Levinsono bei Tannen teorinėmis-metodologinėmis prieigomis, pagal kurias ypatinga reikšmė teikiama tyrimams, kuriuose mandagumo strategijos nagrinėjamos galios ir solidarumo dinamikos susidarymo institucinėje sąveikoje atžvilgiu, ypač pokalbių analizės požiūriu (Kulbajeva, 2020; Zhuang ir Huang, 2020). Analizės rezultatai galėtų būti naudingi besimokantiesiems ir užsienio kalbos mokytojams, ypač jei jie domisi tarpkultūrine verslo komunikacija bei kalbos mokymu specifiniais tikslais ir nori dirbti su autentiška medžiaga. Pagrindinės sąvokos: verslo komunikacija; verslo derybos; interakcinė sociolingvistika; dinamika; galia; solidarumas; mandagumo strategijos; kalbos mokymas specifiniais tikslais. The article analyses German-Lithuanian business negotiations in the English language, focusing on questions of the dynamics of power and solidarity (Tannen, 1993, 1995), realized through various politeness strategies (Brown & Levinson, 1987). In the evaluation of the audio material and the determination of the type of conversation as “business negotiation”, it has been assumed that this is a communication situation in which the participants want to make an agreement based on different or identical objectives (Wagner, 1995). In the first phase of the analysis, the excerpts of the discussions were selected to determine which goal is being pursued by the participants. In the next phase, the politeness strategies used by the participants are explained to determine how the dynamics of power and solidarity arise locally and which intentions are thereby realized by the participants or what special purpose the local dynamics serve against the background of the general discussion goal. The exemplary analysis refers to the theoretical-methodological approaches of Gumperz, Brown, and Levinson as well as Tannen, whereby special importance is given to the studies that deal with the politeness strategies with regard to the generation of the dynamics of power and solidarity in institutional interaction, especially from the point of view of conversational analysis (Kulbayeva, 2020; Zhuang & Huang, 2020). The results of the analysis could be helpful for learners and teachers of a foreign language, especially if they are interested in intercultural business communication and teaching language for specific purposes and want to deal with authentic material. Keywords: business communication; business negotiation; interactional sociolinguistics; dynamics; power; solidarity; politeness strategies; language teaching for specific purposes.

Straipsnyje analizuojama visuomenės veikėjo, Aukštųjų kursų Kaune iniciatoriaus ir vedėjo, vėliau – Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto profesoriaus Zigmo Žemaičio veikla, siekiant grąžinti Vilnių Lietuvai 1920–1922 metais. Gimęs ir gyvenęs Rytų Lietuvoje Z. Žemaitis gerai pažinojo šio krašto lenkiškai kalbančių gyventojų mąstyseną, problemas ir buvo įsitikinęs, kad tik Lietuva gali užtikrinti jiems tinkamas ekonomines sąlygas ir kultūrines teises. Atkuriant Lietuvos valstybę Z. Žemaitis pradėjo leisti knygeles lenkų kalba, kuriomis stengėsi paveikti lenkakalbių Rytų Lietuvos gyventojų nuomonę. Ši jo veikla buvo pastebėta ir teigiamai vertinama Lietuvos valdžios atstovų. 1920 m. pabaigoje jis dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos derybose Varšuvoje, kur aktyviai dirbo užkulisiuose, susitikdamas su Lenkijos ir Vilniaus krašto politiniais veikėjais. 1921 m. Z. Žemaitis dalyvavo Vilniuje vykusiose Lietuvos Steigiamojo Seimo kairiųjų frakcijų atstovų neoficialiose derybose su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis. Be to, 1921–1922 m. jis buvo Lietuvos Rytų komisijos pirmininkas. Ši Z. Žemaičio veikla iki šiol nėra tyrinėta, todėl straipsnyje siekiama išsiaiškinti Z. Žemaičio požiūrį į Vilnių ir Vilniaus kraštą 1918–1920 m., ištirti jo indėlį Lietuvos ir Lenkijos derybose, išanalizuoti jo vaidmenį derybose su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis, išnagrinėti veiklą Lietuvos Rytų komisijoje.

Straipsnyje lyginamos Estijos, Lietuvos ir Latvijos 1920 m. pasirašytos taikos sutartys su Sovietų Rusija, aiškinamasi, ar baltiečiai nesiekė derėtis dėl taikos dar anksčiau, nei siūlė bolševikai, kodėl Baltijos šalys nesitarė derėtis kolektyviai, ir tai darė kiekviena atskirai. Tiriama, kokie buvo Estijos prioritetai ir su kokiais sunkumais ji susidūrė, pradėjusi derybas anksčiausiai, kodėl ji pagal sutartį gavo penkiskart daugiau pinigų nei Lietuva ir galėjo lengviau atgauti į Rusiją išvežtas kultūros vertybes nei abi pietinės kaimynės. Nagrinėjama, kodėl lietuviškoje taikos sutartyje nėra žodžio taika, bet yra 2 str. slaptas priedas, kodėl nė viena Baltijos šalis nesugebėjo į sutartis įtraukti nei istorinių argumentų, nei nuorodos į jų Nepriklausomybės paskelbimo aktus. The article offers a comparison of the Peace Treaties concluded in 1920 between Estonia, Lithuania and Latvia and Soviet Russia and analyses whether the Baltic States sought to start negotiations prior to the dates offered by the Bolsheviks, why there were no attempts of joint negotiations and each of the Baltic countries involved in the process on their own. The research also covers Estonia's priorities and gives an insight into the difficulties the country faced being the first to start negotiations with Russia and how, according to the treaty, it managed to agree on the five times bigger reparations than Lithuania and less stringent conditions regarding the return of the country's cultural values than its two southern neighbours. Furthermore, the author analyses why the Lithuanian Peace Treaty lacked the very word "peace", though had a secret annex to Article 2 and why none of the Baltic States managed to include historical arguments or references to their Declarations of Independence in the treaties under consideration.

Research background: this study identified which factors influence other factors and how they have a greater impact on the value of a business entity’s HHI index. By knowing the key factors, they can be used to model possible mergers and their impact on the HHI index and possible changes in the market power balance. Purpose of the article: to present the concept of business negotiation system, enabling to model and effectively manage the process of development and implementation of negotiation strategies, assessing the negotiating power of negotiating parties and selecting multi-criteria assessment tools to balance them in the conditions of distorted construction sector market competition. Methods: multi-criteria assessment is used to assess the market power of business entities in business negotiations in order to select effective strategic solutions for construction sector’s business negotiations. Findings & Value added: a developed algorithm for the development of construction sector’s business negotiation strategy based on evaluations of bargaining power is presented.

Plėtojant tarptautinį verslą, vedant derybas būtina žinoti atskirų valstybių verslo aplinką, ypač tarpkultūrinius aspektus.Norėdami gyvuoti ir klestėti turime bendradarbiauti verslo srityje su įvairiomis pasaulio tautomis. Lietuvos verslininkams dažnai tenka kontaktuoti su kitų kultūrų atstovais. Bendradarbiaujant su žmonėmis, kurių vertybės ir įsitikinimai yra kitokie nei mūsų galima patirti skaudžių nesusipratimų ir nesėkmių verslo srityje. Atliktas kokybinis tyrimas, apklausiant vadovus, dirbančius įvairiuose rinkos segmentuose Lietuvoje ir turinčius derybinės patirties. Tyrimu siekta analizuoti respondentų patirtis bei identifikuoti problemas ir iššūkius tarpkultūrinėse derybose. In the development of international business, it is necessary to know the business environment of individual states during the negotiations, especially the intercultural aspects. To get success and prosper in the business world, people need to cooperate with various nations and intercultural businesses. Nowadays, Lithuanian businessmen quite often must deal with representatives of other cultures. In cooperation with people whose values and beliefs are different from ours, there is always the possibility to experience big misunderstandings or business failures. Qualitative research was carried out by interviewing managers who have negotiating experience in different market segments in Lithuania. The aim of the research was to analyze the respondents' experiences and to identify problems and challenges in intercultural negotiations.

Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiūriu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį. The aim of this article is to re-construct the process and to assume the importance of negotiations between representatives of Lietuvos Taryba (the Council of Lithuania) and representatives of German authorities took place in Kaunas on December 9–12 (including the discussions of plenary of Lietuvos Taryba in Vilnius on December 11, 1917) concerning first Declaration of Independence (Declaration of December 11). Consequently, the phase of negotiations in Kaunas seems most important and crucial within the process of these negotiations. Circumstances (timing, locations, logistics and technical means) as well as institutional representations of the participants from both the Lithuanian and German sides in the negotiations are analysed in this article. It has been shown how the three stages of "Kaunas‘ negotiations" (arriving to Kaunas of negotiating partners prior to December 10; the negotiations themselves on December 10; final stage of December 12) looked like. Implications of the adoption of the Declaration were manifold. It became a basic document for a number of further trajectories of political processes. Particularly, it served as reference document for further negotiations between Lithuania and Germany in the very beginning of 1918, then as eventual basis for presenting (never in fact happened) Lithuania‘s position in Brest-Litovsk peace negotiations, as the reference document for discussions on Independence Act (finally adopted on February 16, 1918), and for de-facto recognition of Lithuania by Germany on March 23, 1918.

Derybos, tai tarp dviejų individų vykstantis komunikacinis procesas, kurio metu siekiama pasiekti kompromisų ar sutarimų, tenkinančių abi puses. Sąmoningai to nejaučiame, bet derybų procesas vyksta kasdien tarp valdžios atstovų, tarp verslo įmonių su tiekėjais, darbuotojais ar valdžios institucijomis. Daugybė verslo atstovų apmoko tam tikrus įmonių atstovus derybų meno, taip tikimasi padidinti įmonių pardavimus. Geri derybiniai įgūdžiai susidaro dėl puikaus pasiruošimo, įvairių derėjimosi technikų suvokimo bei praktikos., In contemporary business, negotiation plays an important role. Choosing a relevant negotiation strategy is usually built on business philosophies and it can change the forms, actions, and results of organizations. Negotiation strategies, selected and applied by a business, can become a tool for developing successful business transactions and can bring success to an organization. In order to more effectively manage the negotiations, it is important to take into account major elements of negotiation, startegies being one of them.

Šiandieninėms verslo įmonėms ar organizacijoms reikia įdėti nemažai pastangų norint išlaikyti konkurencingumą bei savo vertę rinkoje. Bendradarbiavimas su konkurentais yra būtinas. Derybos šiuo atveju yra neišvengiamos, o derybų sėkmė priklauso nuo derybų komandos veiklos bei gebėjimų derėtis rezultatyviai., Contemporary business enterprises or organizations have to devote a substantial amount of effort in order to maintain their competitiveness and value in the market. Cooperation with competitors is a necessity. In such a case, negotiations are inevitable, and their success depends on the activities of the negotiation team and its abilities to negotiate efficiently.

Derybos dėl Vilniaus krašto buvo vienas iš sudėtingiausių politinių klausimų tarpukariu. Lietuvos Respublikos(1918-1940) politikai oficialiai skelbė Vilnių šalies sostine. Tačiau kaimyninės Lenkijos vadovybė Vilnių ir Vilniaus kraštą laikė neatskiriama jų valstybės dalimi. Tad 1919 m. balandžio mėn. ir 1920 m. spalio mėn. Lenkijos kariuomenė okupavo šią teritoriją. Derybos Tautų Sąjungos Taryboje vyko ilgai. Tautų Sąjunga įpareigojo žinomą Belgijos politiką Paulį Hymansą tarpininkauti Lietuvos-Lenkijos derybose 1921 m. Su jo vardu siejami du susitarimo projektai. Briuselio laisvojo universiteto archyvo P. Hymanso fonde ir Belgijos užsienio reikalų ministerijos archyvo politinės korespondencijos fonde išliko šio politiko susirašinėjimas su daugeliu britų, prancūzų, belgų politikų, diplomatų ir kariškių. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras George’as Curzon‘as ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Aristide’as Briandas aktyviai dalyvavo rengiant susitarimo projektus. Pirmojo P. Hymanso projekto tezės buvo artimos Lenkijos kairiojo sparno generolo Alexanderio Babiańskio dvišalio susitarimo pasiūlymams. Siūlomą federacinės valstybės projektą Antantės atstovai išsiuntė iš Varšuvos į Londoną ir Paryžių. Tačiau šiam projektui nepritarė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, siūliusi besąlyginį Lietuvos prijungimą prie Lenkijos. Nežymiai pakitęs, antrasis P. Hymanso projektas buvo šiek tiek palankesnis Lietuvai ir todėl dar mažiau priimtinas Lenkijai, jis sukėlė didelius vaidus abiejose valstybėse. Derybos vedė į Lietuvos nepriklausomybės praradimą ir Lietuvos vyriausybė pirmoji pasitraukė iš jų 1921 m. Dispute over the Vilnius Region was one of the most complicated political issues of the interwar period. Politicians of the Republic of Lithuania (1918–1940) proclaimed Vilnius the country’s capital. However, the authorities of neighbouring Poland treated Vilnius and the surrounding areas as an inseparable part of their state. Thus, in April 1919 and in October 1920 Polish troops occupied the territory. The dispute was long negotiated by the Council of the League of Nations. Authorised by the League, the well-known Belgian politician Paul Hymans mediated the negotiations between Lithuania and Poland in 1921. Two projects for the resolution of this issue were linked to his name. Paul Hymans’ archive at the Université Libre de Bruxelles and related materials from the archive of the Ministry of Foreign Affairs of France document consultations with numerous French, British, and Belgian politicians, diplomats, and the militaries. George Curzon, British Foreign Secretary, and Aristide Briand, Minister of Foreign Affairs of France, were actively involved in the formulation of the projects of the resolution. Hymans’ first resolution noted a great impact of Poland for it was closely related to the agreement proposed by Alexander Babiański, a left-wing Polish general. A proposal for a federal state, most likely based on this project, was sent from Warsaw to London and Paris by the envoys of the Entente states. However, it was unacceptable to the right-wing government of Poland, which proposed an unconditional incorporation of Lithuania. Slightly changed, Hymans’ second resolution was to some extent more beneficial to Lithuania and therefore even less acceptable to Poland, and caused significant dissensions in both states. The negotiations tended to the loss of independence of Lithuania, and the government of Lithuania was the first to abandon these later in 1921. Hymans successfully negotiated the separation of the Malmedy region from Germany and its annexation to Belgium; he also took a part in defining the international status of the Scheldt River (Dutch: Schelde) in France, Belgium, and the Netherlands. He participated in the process of the consolidation of political and trade relations with France and especially with Luxembourg and the Netherlands. Meanwhile, his negotiations for Lithuania and Poland had failed. In his memoirs, this mission was mentioned only fleetingly, as though deemed to be forgotten.

The article analyzes the expression of emotions and their management in negotiations in the aspect of coherence and stability. Even in the first half of the twentieth century and in the middle, negotiations meant modest, reserved conversation of unfeeling gentlemen, assuming that all behavior associated with the negotiation is rational from the beginning to the end. Emotions were seen just as a brake of the negotiation process and effectiveness. An attempt was made to create a rational negotiating environment in which there is no place to emotions. The research shows that emotions can play a crucial role in negotiating communication and in decision– making (about 80% of the decisions are adopted on the basis of emotions). It is therefore necessary to learn how to manage emotions in negotiations – both tactical and strategic and ensuring consistency and emotional stability of behavior. The paper based on the analysis of scientific literature, systematic, comparative, logical and synthesis methods tries to disclose the key aspects of the emotional expression in negotiations, justifying the need, opportunities and ways to manage the emotions of the negotiating process.

Nowadays women more often lead teams, make plans as well as important decisions. They also strive for good results when collaborating with partners and take part in negotiations. Most of them get rather general recommendations on how to act in negotiations but very little attention is paid to gender differences, especially not enough interest is paid to the impact of women and their behavior in negotiations. Success in sustainable negotiation in many cases depends on gender stereotypes prevailing in the society. The object in this paper is the importance of gender differences in sustainable negotiations. The aim of the paper is to discuss the main gender behavior differences in sustainable negotiations.

Straipsnis nagrinėja moralinės legitimacijos teorijų sąveiką su komunikacinio veiksmo, poelgio ir derybų koncepcijomis, atsižvelgiant į klasikinių racionalumo idealų kritiką ir Habermaso silpnąją transcendentalinės pragmatikos nuostatą. Straipsnio tikslas yra parodyti moralinės legitimacijos, jos procedūrų epistemologinės apklausos svarbą šiuolaikinei įvairovės visuomenei. Legitimacijos tema nagrinėjama atsižvelgiant į Weberio, Arendt ir Habermaso samprotavimus. Straipsnis papildo moralinio komunikacinio veiksmo ir normatyvumo teorijas moralinio laikiškumo, pasaulio įvykio ir poelgio sampratomis ir teigia: kritinės teorijos požiūriu moralinė legitimacija remiasi galimai universaliomis komunikacinio veiksmo, derybų ir pakankamumo idėjomis, kurios priklauso nuo politinio daugialypumų proceso. Straipsnyje pateikiami argumentai, susiję komunikacine kritika: autoriteto ir statuso, institucinės subordinacijos, klasikinių racionalumo idealų, etinio reliatyvizmo, bei kalbama apie pasitikėjimo kaupimą, vertybių derinimą ir konkurenciją. Straipsnio argumentai dėstomi atsižvelgiant į daugialypumų vienovės dinamiką, į pasaulio civilizacinės ir kultūrinės įvairovės plėtrą ir augančią asmens ir grupių dinamikos reikšmę. Nuosekliai atsisakoma pamatiškumo idėjos ją pakeičiant pakankamos legitimacijos, atviros politikos ir derybų statuso sampratomis bei jas aiškinant. Paper considers interaction of the theories of moral legitimation with the concepts of communicative action and negotiation in consideration of critique of classical ideals of rationality and Habermas’s weak attitude of transcendental pragmatics. The aim of the paper is to show the importance of epistemological interpellation of moral legitimation and its procedures for contemporary ethics and development of other moral traditions. Ideas and conflicts of legitimation are analysed with regard to considerations of Weber, Arendt and Habermas. The paper supplements the theory of communicative action and discourse, as precondition of a normative, with the concepts of moral temporality, world event, and responsible action regarding contemporary post-structural philosophy. The main thesis of the paper is that, according to the critical theory, moral legitimation is supported by possible universal idea of communicative action, negotiation and sufficiency, which depend on the processes of multiplicities. The arguments of the paper aim at the critic of classical ideals of rationality, theories of ranks and sanctity, accumulation of symbolical capital and power of institutions. Needs of transcendental principle of communicative action, negotiation and temporality are argued for by examples of the development of civilizational and cultural diversity, growing significance of personal and group dynamics, and continuous origin of new conflicts. The article consistently rejects the idea of foundationalism and substitutes it with the notions of politics of sufficient legitimation, openness and group dynamics.

Negotiations are common in many activities; the sectors of construction and real estate are not an exception: here the negotiations are an inseparable part of the real estate buying and selling process. The article analyses scientific research related to negotiations and presents the developed model for multiple criteria analysis of construction and real estate negotiations. The analysis of the negotiation processes in construction and real estate and the analysis of the relevant support for decision‐making in negotiations must be thorough; it must consider not only economic but also political, legal, socio‐cultural, psychological, consumer behaviour, technological, quality of life and other issues. The developed model enables to analyse the combination of the real estate negotiation process, the improvement of its efficiency through use of decision support and voice stress analysis technology and the participating stakeholder groups seeking their goals together with the influencing external macro and micro environment. The paper dwells on the components of this model. Santruka Derybos nuolatos vyksta daugelyje veiklos sričiu, neaplenkdamos ir statybos bei NT sektoriu, kur jos yra neatsiejama nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo proceso dalis. Straipsnyje analizuojami mokslininku tyrimai derybu srityje ir pristatomas sukurtas statybos ir NT derybu daugiakriterines analizes modelis. Nagrinejant statybos ir NT derybu procesa bei taikoma parama derybu sprendimams priimti, būtina tai nagrineti išsamiai, kreipiant demesi ne tik i ekonominius, bet ir i politinius, teisinius, socialinius, kultūrinius, psichologinius, vartotoju elgsenos, technologinius, gyvenimo kokybes ir pan. klausimus. Sukurtas modelis leidžia analizuoti NT derybu procesa, jo efektyvumo didinima, taikant sprendimu paramos ir balso analizes technologijas, joje dalyvaujančias ir savo tikslus norinčias igyvendinti suinteresuotas grupes bei jas veikiančia išorine makro‐ ir mikroaplinka kaip visuma. Straipsnyje aptartos sukurta modeli sudarančios sudetines dalys. First Publish Online: 18 Oct 2010

Šiomis dienomis verslui tenka ieškoti naujų būdų, užtikrinančių jo plėtrą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Tarptautiniame versle pasireiškianti kultūrų įvairovė iškelia naujus iššūkius kūriant ir įgyvendinant verslo subjektų derybų strategijas, užtikrinančias adekvatų bendradarbiavimą ir derėjimąsi su užsienio partneriais. Šiuolaikiniame versle naudojami sprendimai tarptautinio verslo derybų strategijų kūrimui ir įgyvendinimui nėra universaliai tinkami verslo plėtrai visose situacijose dabartinėmis globalizacijos sąlygomis. Šiuolaikinius globalizacijos iššūkius verslui apibūdina didėjančios rizikos, neapibrėžtumai, kultūrų skirtumai. Nauji iššūkiai tarptautiniame versle, tame skaičiuje ir derybose, siejasi su bendros kultūros ir informacinių erdvių formavimusi pasauliniu mastu, naujais pasiekimais informacinių technologijų pažangos plėtojimo srityje, didėjančia tarptautine konkurencija ir spartėjančiais inovacijų procesais. Tarptautinio verslo derybų strategijos kūrimui ir įgyvendinimui aktualių esminių bruožų ir priežastinių ryšių nustatymas yra labai aktualus praktikoje, kuriant kiekvienų derybų atveju unikalią į maksimalų efektyvumą orientuotą tarptautinio verslo derybų strategiją su tikslu kuo efektyviau panaudoti verslo derybų potencialą – derybų galią. Sprendžiant mokslinę problemą yra būtina pasiūlyti priemones, kuriose būtų panaudojami tokie sprendimai, kurie įvertintų derybų dalyvių derybines galias ir leistų įmonėms, įmonių susivienijimams realiai vykdyti savo verslo strategijas, kad derybų strategijų kūrimas ir įgyvendinimas įneštų tinkamą indėlį į jų plėtrą.Darbe išsikeltais uždaviniais yra siekiama suformuoti teorinį tarptautinio verslo derybų strategijų rengimo ir įgyvendinimo modelį, paremtą besiderančių pusių derybinių galių vertinimais ir eksperimentaliai patikrinti sukurto modelio tinkamumą ir pritaikomumą.

During the Russian-Polish War of 1654–1667, when by 1655 the major part of Grand Duchy of Lithuania had been occupied by Moscow and Swedish troops in either part, the head of GDL stood up a difficult choice: to remain faithful to the King and Polish-Lithuanian Commonwealth, to swear to the king of Moscow or work out Lithuanian-Swedish union. However, Lithuanian elite became the object of intensive "treatment" primarily on the side of Moscow government. The purpose of that special treatment was to force it to swear allegiance to the king. Those events featured Vincent Corwin-Hosyevskiy, one of the leading contemporary Lithuanian politicians and military leaders, Polny Lithuanian Hetman. Against the background of his acute dislike of Lithuanian Hetman Janush Radziwill, who accepted the protection of the Swedish and Lithuanian-Swedish union, Hosyevskiy appeared to be the most active supporter of the rapprochement with Moscow. During the period of 1655–1658 the most intensive relations hips with Moscow authorities ocсur under the guidance of Hosyevsky. He positioned himself as a true supporter of the king in favor of the latter taking the Polish throne, promoted formation of pro-Moscow party, in the medium of the Polish gentry. However he did not neglect his private interests. Eventually Hosyevsky remained loyal to the Polish king. As a result, on October 8, 1658 in the battle at the village Varki he was in captured by Moscow, troops and he remained imprisoned until 1662. After returning to Lithuania he was soon killed by the Confederates who were in the opposition to the king of Poland. In general, the figure of Vincent Corvin-Hosyevsky displayed the fate of the Lithuanian nobility, who faced Moscow-Polish conflict and the struggle to dominate in Central and Eastern Europe. Looking for the way out they became dependant on the situation, and struggled to make Lithuania and Moscow have peace negotiations, The y believed that only in that way they could save their lands from complete ruining.

The article analyzes the most problematic conditions of choosing negotiated procedure without publication of a contract notice and features of their execution. The focus is on the main conditions of negotiated procedure without publication of a contract notice, providing relevant court practice. It covers the following cases of choosing negotiated procedure without publication of a contract notice: when such manner of procurement is chosen due to emergency or unforeseen events; due to the fact that there were no suitable offers; also, to analyze the purpose of ex-ante publication, etc. The main focus of the article is on the analysis of relevant problems in practice in choosing negotiated procedure without publication of a contract notice, in order to understand certain legal norms that regulate the choice of negotiated procedure without publication of a contract notice, as a manner of procurement. The Law on Public Procurement contains very strict conditions for conducting negotiated procedure without publication of a contract notice. Due to specifity of conducting negotiated procedure without publication of a contract notice, it is important to assess the validity of choosing a procerement procedure in each individual case, and conduct the procedure very carefully by the following requirements of confidentiality, equality and transperancy, in order to prevent patronage cases of suppliers. While conducting a procurement in accordance with the Law on Public Procurement Article 56 part 1 paragraph 4, it is very important that the urgency would be actually real and reasonable, caused by unforeseen event, and would be not declared, for example, as a misconduct of contracting authority in planning a need of procurement or inaction. The article also analyzes the concept of “improper offer” and explains that the offer is considered to be inappropriate if it is irrelevant to the contract, because without substantive changes, it cannot meet the needs and requirements provided in procurement documents of the contracting authority. Straipsnyje analizuojamos problemiškiausios neskelbiamų derybų, kaip pirkimo būdo, pasirinkimo sąlygos ir jų vykdymo ypatumai. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms neskelbiamų derybų sąlygoms aptarti, pristatant aktualią teismų praktiką. Aptariami šie neskelbiamų derybų pasirinkimo atvejai: kai pirkimo būdas pasirenkamas dėl ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, taip pat dėl to, kad nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų. Be to, siekiama išnagrinėti ex ante skelbimo tikslą. Straipsnyje taip pat nagrinėjama neskelbiamų derybų samprata, aptariami atvejai, kai reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas į praktikoje aktualių problemų, pasirenkant neskelbiamų derybų būdą, nagrinėjimą, siekiant išaiškinti atitinkamas teisės normas, reguliuojančias neskelbiamų derybų, kaip pirkimo būdo, pasirinkimą. Ketinama pateikti pasiūlymų, kaip sklandžiai ir tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas, reguliuojančias neskelbiamų derybų, kaip pirkimo būdo, pasirinkimą ir jų vykdymą.

The modern business is developing in the context of rapid social and political changes, which contributes to the changes in economic and cultural priorities as well as mindset and behaviour of people. This puts new requirements on development and implementation of business negotiation strategies, aiming to ensure that during bargaining, everything is done to understand the other party and related contexts, to achieve mutual understanding, to reach common agreement and eventually find the optimal negotiating decision. The author of this article researched and analysed negotiation process concepts in the global scientific literature and practice. The article examines negotiation and bargaining concepts. Also, the global analysis of the scientific literature revealed that there is no single negotiation planning concept. The author defines the basic conceptual negotiation planning concepts. The paper deals with negotiation strategy conceptions used by scientists around the world. Conclusions present the proposals for further business negotiation research. Article in Lithuanian. Verslo derybų strategijos: samprata, sąvokos, procesas Santrauka.Šiuolaikinis verslas vystosi sparčių socialinių politinių ir technologinių pokyčių kontekste, darančiame įtaką ekonomikos ir kultūros prioritetų kaitai, mąstymo ir elgesio pokyčiams. Tai kelia naujus reikalavimus verslo derybų strategijų parengimui ir įgyvendinimui užtikrinti, kad būtų suplanuota ir realizuota derybinių veiksmų visuma, leidžianti suprasti kitą derybų pusę įvairiose situacijose, pasiekti tarpusavio supratimą, pasiekti bendrą susitarimą ir galiausiai rasti optimalų derybinį sprendimą. Autorius šiame straipsnyje pateikia derybų ciklo ir derybų procesų pasaulinės mokslinės literatūros bei praktikos analizę. Straipsnyje yra analizuojamos derybų ir derėjimosi sąvokos. Taip pat iš pasaulinės mokslinės literatūros analizės yra daroma išvada, jog nėra vieno bendro derybų sąvokų traktavimo. Autorius apibrėžia pagrindines koncepcines derybų sąvokas. Darbe yra nagrinėjami įvairių pasaulio mokslininkų požiūriai apie derybų strategijos sampratą. Darbo išvadose yra pateikiamos tolesnių verslo derybų tyrimų kryptys. Reikšminiai žodžiai: derybos, derybų strategija, derėjimasis, derybų ciklas, derybų strateginiai sprendimai.

Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą. This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text]

This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text] Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą.

Darbe analizuojamas atsakomybės už ikisutartinių santykių pažeidimą institutas, šio instituto Lietuvoje teisinio reglamentavimo pakankamumo bei taikymo problema. Prieš nagrinėjant tendencijas, vyraujančias Lietuvoje, pateikiamos išsamios ikisutartinės atsakomybės Vakarų valstybėse reguliavimo tradicijos bei tokios atsakomybės istorinė raida. Ikisutartinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo įvairovė - culpa in contrahendo doktrina nepripažįstama bendrosios teisės tradicijos šalyse – leidžia daryti išvadą, kad ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo ribos kontinentinėje teisėje yra platesnės. Tačiau iš esmės visose šalyse nesąžiningas šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose yra netoleruojamas ir atsakomybė už pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose pažeidimą yra pripažįstama, tačiau grindžiama skirtingais pagrindais. Darbe taip pat aptariamas reikšmingas ikisutartinės atsakomybės vietos civilinės atsakomybės sistemoje klausimas. Įvertinus ikisutartinės civilinės atsakomybės instituto teisinį reglamentavimą bei ypatumus, daroma išvada, kad ikisutartinė atsakomybė nėra trečia (taip vadinamoji sui generis), šalia CK 6.245 str. 2 d. paminėtų deliktinės ir sutartinės, civilinės atsakomybės rūšis. Antrame darbo skyriuje analizuojamas sąžiningumo, kaip esminio ikisutartinių santykių elemento, turinys, bei keliams sąžiningumo ir sutarties laisvės principų teisingos bei protingos pusiausvyros klausimas. Atsižvelgiant į teisės doktrinoje... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this thesis is to discuss the question of pre-contractual liability, the problem of it‘s application and regulation sufficiency in Lithuanian legal system. Before dealing with this point the study presents detailed regulatory traditions of pre-contactual liability in western countries and it‘s historical development. The fact that doctrine culpa in contahendo is not recognized in common law systems leads to conclusion that application of pre-contactual liability is wider in continental system of law. On the other hand, almost all countries declare not tolerating unfair dealing in pre-contactual relations, but the legal liability in cases for breach of general obligation of good faith in pre-conractual negotiations is based on different grounds. The study also examines the problem of the determination of pre-contactual liability in general civil liability system. After the evaluation of the features and legal regulation of pre-contactual liability, the research leads to the conclution that this type of liability cannot be qualified as the third – sui generis – separate type of liability. The second chapter analyzes the principle of good faith which is essential in pre-contactual stage. The problem of reasonable balance between principles of good faith and freedom of contract is beeing solved as well. Taking into account that three types of pre-contactual relations can be mentioned – negotiations, framework agreement and public tender procedures, - the question of... [to full text]

Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektu nagrinėjami tarpkultūrinių derybų klausimai. Dabar, kai pasaulis gyvuoja globalizacijos sąlygomis, Lietuvos organizacijų vadovai vis dažniau bendradarbiauja ir veda derybas su kitų šalių organizacijų vadovais. Todėl ši tema yra aktuali ir savalaikė. Straipsnyje pateikiama Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų derybinė patirtis tarpkultūrinėje aplinkoje. Every cross-cultural business negotiation is a different world and there are no common rules telling how much time, in what tone or style etc. it should be performed. However, it is possible to prepare for it and take part in it properly. Market conditions, first of all, allow every individual to choose, but as not everyone is able to choose reasonably and deliberately, the problem of choosing arise, which is relevant also in the work of Lithuanian leaders, especially when expanding separate segments of their managing abilities. Experience shows that individuals showing initiative and taking responsibility for their choices are able to make the best choices (Pruskus, 2005). In this way the leaders choose which managing abilities they should improve in the context of globalization. Often a leader can notice that at present, in developing managing abilities, the cross-cultural recognition and abilities of cross-cultural negotiations are very important. The global world is stimulating leaders of Lithuanian organizations to look for new markets abroad and to cooperate with leaders from other countries. The fact that Lithuania joined the European Union was another favorable condition motivating negotiations with European countries and helping companies to enter into foreign markets. That is why the topic of negotiations and cross-cultural negotiations is becoming more and more important, and is the subject of many discussions. A lot of seminars and trainings about negotiations are organized for leaders but still most of them say that they feel the lack of competence in international negotiations. This fact was proved by this research; the results of the research are presented in the article. Every person perceives everything that he sees, hears and touches very differently. Cultural environment of every individual in a way “colours” his own understanding of the world. Sometimes one can notice that during international negotiations the partner from abroad understands differently the same things, sometimes even surprisingly. For example, people from the Western world appreciate individualism of mind and action, while people from the East appreciate conformance and harmony more. An Englishman would be most interested to sign a contract at the beginning of negotiations while a Japanese or Chinese would first of all try to strengthen personal relations. Public praising gives a lot of joy for Americans, but this turns Japanese into confusion. Thus without knowing differences between cultures there is a possibility to understand some things wrong and wrongly react to them, sometimes it can even destroy business relationships. Negotiations are penetrating into almost all relationships between people are they in groups or organizations. Modern organizations are predicated on teams, members of teams must often work with the colleagues to whom they do not have direct power, their direct managers may even be different, and so the abilities to negotiate are becoming very important. Because of globalization cross-cultural negotiation, cross-cultural competence of the leaders and the ability to negotiate has become very important. Nowadays the end of cross-cultural negotiation is very important, very often even the company’s survival and welfare depends on it. The article is analyzing questions of negotiations and cross-cultural negotiations, the experience of Lithuanian leaders of small or medium-sized companies, and offers possible solutions. Why Lithuanian leaders find it difficult to negotiate with leaders from abroad? What should be done in order to avoid difficulties and approvingly agree? These and a lot of similar questions associated with cross-cultural negotiation troubles face many Lithuanian leaders. The methods used for the research was the analysis of academic literature and a questionnaire.

The dissertation dwells on the process of construction and housing negotiations. The topic’s relevancy is determined by the need to analyse construction and housing negotiations because this area received insufficient attention in research related to the civil engineering discipline of technological sciences in the context of the development of knowledge society. The main research objects are the negotiation process, the decision-making process, stakeholders who make decisions in the negotiation process and the micro and macrolevel environment in its entirety. The thesis deals with several main objectives: review of scientific research on negotiations in various countries worldwide; creation of the conceptual model for multiple criteria analysis of the housing quality and price equilibrium negotiation; development of the web-based decision support system for the housing quality and price equilibrium negotiations using multiple criteria analysis methods in decision-making; presentation of a practical implementation example; and description of the research on voice stress analysis in housing negotiations. The dissertation includes an introduction, four chapters, general conclusions, a list of literature and two annexes. Chapter 1 provides a detailed analysis of research and achievements of Lithuanian and foreign scientists in scientific areas dealing with negotiations and negotiation decision-support systems. Chapter 2, which is based on the analysis of scientific research and... [to full text] Disertacijoje nagrinėjamas statybos ir jos produkcijos – būsto pirkimo-pardavimo derybų procesas. Temos aktualumą nulemia žinių visuomenės plėtros ir statybos sektoriaus derybų, kaip technologijos mokslų statybos inžinerijos kryptyje iki šiol mažai tyrinėtos srities, analizės poreikis. Pagrindiniai tyrimo objektai yra būstas, derybos dėl būsto pirkimo-pardavimo, sprendimų priėmimo procesas, derybų procese dalyvaujančios sprendimus priimančios grupės, mikro- ir makrolygmens aplinka kaip visuma. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai tikslai ir uždaviniai: įvairių pasaulio šalių mokslininkų tyrimų derybų srityje apžvalgos atlikimas; būsto kainos ir kokybės pusiausvyros derybų daugiakriterinės analizės koncepcinio modelio sudarymas; būsto kainos ir kokybės pusiausvyros derybų internetinės sprendimų paramos sistemos sukūrimas, sprendimų priėmimui pasitelkiant daugiakriterinės analizės metodus; praktinio realizavimo pavyzdžio pateikimas; aprašomas atliktas būsto pardavėjų balso tyrimas. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas ir du priedai. Pirmame skyriuje detaliai analizuojami Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimai ir pasiekimai derybas bei derybų sprendimų paramos sistemas tiriančių mokslų srityse. Antrame skyriuje, remiantis pirmame skyriuje atlikta mokslinių tyrimų analize ir pasiekimais, išsamiai aprašomas sukurtas būsto kainos ir kokybės pusiausvyros derybų daugiakriterinės analizės koncepcinis modelis. Trečias... [toliau žr. visą tekstą]

The negotiations are an inseparable part of the real estate buying and selling process. Currently real estate are characterized by the intensive creation and use of information, knowledge and automation (software, knowledge and decision support systems, neural networks, etc.) applications. It is commonly agreed that a better integration of information, knowledge and automation applications, as well use of voice stress analysis (one of biometric technologies) might be an efficient mean for decision making in real estate negotiations. Voice stress analysis can help the negotiators to distinguish between truth and lies, improve the value of decisions made, significantly speed up real estate sector processes, help to reach a better real estate sales and purchase agreement terms and decrease the overall cost of real estate search and negotiation processes. The authors’ objective is to improve the quality and efficiency of decision support systems. The article analyses scientific research related to negotiations and presents the developed Web-based Real Estate Multiple Criteria Negotiation Decision Support System with integrated voice stress analysis – a new generation of Decision Support Systems., Lietuviška santrauka. Derybos yra neatskiriama nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo proceso dalis. Dabartiniam nekilnojamojo turto sektoriui būdingas intensyvus informacijos, žinių ir automatizavimo naudojimas bei kūrimas (programinė įranga, žinių ir sprendimų paramos sistemos, neuroniniai tinklai ir pan.). Sutariama, kad geresnis informacijos, žinių, automatizavimo, taip pat balso streso analizės (biometrinės technologijos) integravimas pagreitina nekilnojamojo turto sektoriaus veiklą. Balso streso analizė gali padėti derybininkams atskirti, kada sakoma tiesa, o kada meluojama, padidina priimamų sprendimų naudingumą, paspartina nekilnojamojo turto paieškos ir derybų procesus, padeda pasiekti naudingesnių pirkimo ir pardavimo sutarties sąlygų bei sumažina nekilnojamojo turto paieškos ir derybų proceso kainą. Straipsnio autoriai, siekdami pagerinti sprendimų paramos sistemų kokybę ir efektyvumą, analizuoja mokslininkų atliktų derybų srities tyrimų rezultatus ir pristato sukurtą nekilnojamojo turto derybų internetinę sprendimų paramos sistemą su integruota balso streso analizės technologija kaip naujos kartos sprendimų paramos sistemą.

Ilgai trunkantis konfliktas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų valstybių yra procesas, įtraukiantis vis naujus tarptautinius veikėjus, kurie mėgina pritaikyti įvairias strategijas ir metodus, galinčius nulemti šalių sutarimą tokiu būdu, kad jis būtų naudingas ne tik konfliktuojančioms šalims, bet ir tarptautiniu mastu, sukuriant taikią aplinką regione. Tarptautinis tarpininkavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų derybų metodų, kaip priemonė skirta spręsti tarptautinius konfliktus. Tačiau tai nėra vien tik empatija ir gerų norų grindžiamas procesas, tai iš esmės yra užsienio politikos instrumentas, naudojamas valstybių, norint pasiekti savo tikslų. Šiuo darbu mėginama analitiškai pažvelgti į tris realius tarpininkavimo atvejus Vidurio Rytų regione (Jungtinės Tautos, JAV Prezidentas J. Carteris, JAV kaip valstybė) ir pateikti jų išsamią analizę, remiantis tikrais įvykiais, oficialiais dokumentais ir įvairiomis monografijomis, kurios sudaro teorinį darbo pagrindą. Tokiu būdu atskleidžiama, kad tarpininkavimas visų pirma siejasi su trečiosios šalies intervencija į konfliktą, kai ši siekia palengvinti ar išspręsti nesutarimus derybų metu. Taip pat šiame darbe įrodoma, kad tarpininkavimas dar gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta plėsti savo įtakos zonas. Pagrindinė darbo išvada - tokie veiksniai kaip konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai, tarptautiniai veikėjai, suinteresuoti konfliktu, jų galios šaltiniai, bei tų šaltinių panaudojimo priemonės, konfliktuojančių... [toliau žr. visą tekstą] Conflict between Israel and its neighboring Arab states is the process of increasing involvement of new international actors who are trying to adapt different strategies and methods that might lead parties to the consensus, which would be useful not only for themselves but also to international politics, creating a peaceful environment for the region. International mediation is the method of negotiations that is one of the most commonly used means of international conflict resolution. However, it is important to highlight that there is no independent international mediation theory that can justify the behavior of actors in world politics so the main problem which enforced to make this study is the lack of integral international mediation theory and its analysis. Thus, the main objective of this study is to examine the effectiveness of different mediation models and its efficiency regarding the mediation type and time perspectives. The following tasks were set to achieve the main objective of this study: • To discuss the aspects of the selection of effective solutions to conflict resolution; • Review the diversity of mediation factors; • Analyze the most important theoretical foundations of the international mediation studies, including the essential role of mediation and its types; • Find and assess the effectiveness concept of the international mediation; • Perform a comparative analysis of the types of international mediation; The study was to discuss three real... [to full text]

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija, derybos su Lenkija ir Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis siekiant atgauti Vilniaus kraštą. Steigiamasis Seimas ėmėsi įvairių priemonių siekdamas atgauti Vilniaus kraštą: pasiuntė delegaciją į Varšuvą, užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis, pateikė pasiūlymus ir Varšuvai, ir Vilniui. Lietuvos valdžia žadėjo leisti vietiniams lenkams vartoti gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose ir savivaldybėse, vėliau net užsiminė apie teritorinę autonomiją, tačiau šie pažadai lenkams pasirodė per menki. Lietuvos lenkų sukurtas „Didžiosios Lietuvos“ projektas, patobulintas lenkų federalistų, virto Hymanso projektu. Lietuva šiose derybose parodė didelį nuolaidumą siekdama savo tikslo, tačiau Lietuvos visuomenė griežtai pasipriešino suvereniteto apribojimui. Hymanso projektui pritarė Lietuvos delegacija, kai kurie Vyriausybės nariai bei liaudininkų frakcijos lyderiai, tačiau Seimas atsižvelgė į visuomenės nuomonę ir projektą atmetė. The article analyzes the attitude of the Constituent Assembly (Seimas) towards the relations with Poland as well as negotiations with Poland and Polish political groups in the Vilnius region with the aim to regain this region. Lithuanian Constituent Assembly resorted to various measures pursuing this aim: sent a delegation to Warsaw, established contacts with the Polish political groups of the Vilnius region, came up with certain proposals both for Warsaw and Vilnius. M. Römeris and A. Babianskis initiated consultations between members of the Lithuanian Seimas and representatives of Polish political groups; however, these initiatives were approved only by scanty and not influential Polish People Union"Odrodzenie", which supported J. Pilsudski’s ideas. The Polish community in the Vilnius district was strongly and negatively influenced by the idea that Vilnius might be occupied by the Lithuanian army; this meant for them occupation and slavery. The Lithuanian government gave promises that the Polish language could be used in schools, churches and municipalities and even hinted about territorial autonomy; however, for the Polish side these promises seemed insufficient. Therefore, Lithuanian Polish launched a project "Major Lithuania" which, improved by the Polish federalists, became Hymans project. In these negotiations Lithuania made significant concessions in order to reach its aim, but the Lithuanian society strongly objected to the delimitation of sovereignty. Though the Lithuanian delegation, some Government members and the leaders of the Populist fraction approved of this project, Seimas took into consideration public opinion and rejected the project.

1927 m. balandžio 12 d. prezidentui Antanui Smetonai paleidus 3-ąjį Seimą, Lietuvoje baigėsi keletą metų trukęs demokratinio parlamentarizmo laikotarpis. Šio veiksmo iniciatoriai – po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo į valdžią atėję tautininkai. Tuo tarpu buvę jų sąjungininkai krikščionys demokratai (juos sudarė: LKDP, LŪS, LDF), po Seimo paleidimo vis dar tebeesantys valdžioje siekia, kad šalyje būtų surengti nauji Seimo rinkimai. To nepavykus pasiekti derybose pavasarį, Seimas ne tik nebuvo sušauktas, bet jau tų pačių metų vasaros pradžioje krikščionys demokratai atšaukė savo žmones iš vyriausybės ir perėjo opozicijon. Tų pačių metų rudenį tautininkai ir krikščionys demokratai pasitarimuose dar kartą mėgino surasti kompromisą ir susitarti dėl tolesnio šalies valdymo ir kartu dėl koalicinės valdžios sudarymo. Tačiau pasitarimai pasibaigė be rezultatų: šalyje įsigalėjo tautininkų diktatūra su prezidento A. Smetona priešakyje, o krikščionims demokratams beveik 14 metų teko tenkintis opozicinės partijos vaidmeniu. Pirmą kartą publikuojami šių partijų pasitarimų protokolai, atskleidžiantys tautininkų ir krikščionių demokratų vadų skirtingus požiūrius į demokratinį parlamentarizmą, 1922 m. demokratinę Lietuvos konstituciją, apskritai į valstybės valdymą. Dokumentai taip pat atskleidžia ir kitų subtilybių, kurios iki šiol nebuvo žinomos Lietuvos parlamentarizmo tyrėjams bei to meto visuomenei. When Antanas Smetona dissolved the 3rd Seimas on April 12, 1927, the period of parliamentary democracy came to an end in Lithuania. This action was initiated by the Lithuanian National Union who came to power after the coup d’état of December 17, 1926. Their former allies, Christian Democrats who still remained in power after the dissolution of the Seimas, attempted to hold new elections to the Seimas. When the negotiations failed in spring and the Seimas was not convened, in the summer of the same year Christian Democrats recalled their representatives from the Government and formed opposition. One more attempt to reach consensus and agree upon the further government of the country as well as the formation of the coalition government was made by the National Union and Christian Democrats in the autumn of the same year. This conference did not yield tangible results; as a consequence, the Nationalist dictatorship was set up in the country under A. Smetona’s leadership while Christian Democrats remained in opposition for almost 14 years. The records of these meetings and negotiations are being published for the first time. They reveal different attitudes by the representatives of these two parties towards parliamentary democracy, Lithuania’s democratic Constitution of 1922 and the government of the country. The documents also present other subtle details unknown to the researchers of Lithuania’s parliamentary traditions and the society of that period

Šio magistro darbo objektas – sąžiningumo pareigos turinys ikisutartiniuose santykiuose. 2000 m. liepos 18 d. priimtas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtino, kad pagrindinė abipusė šalių pareiga ikisutartiniuose santykiuose yra pareiga elgtis sąžiningai. Kadangi sąžiningumo pareigos ikisutartinių santykių etape taikymo praktika Lietuvoje yra besiformuojanti, o kilus ginčui tarp šalių šios pareigos turinys dažnai nevienodai suprantamas, pripažįstama, kad yra svarbu užtikrinti nuoseklų sąžiningumo pareigos aiškinimą ir jos taikymo mechanizmą. Siekiant išanalizuoti pagrindinius sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementus, magistro darbe nagrinėjami bendrieji ikisutartinių santykių ir sąžiningumo klausimai. Pabrėžiama, kad šiandien tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl sandorio sudarymo sudėtingumas lemia, jog klasikinį sutarties sudarymo modelį „oferta ir akceptas“ dažnai papildo ilgesnė ar trumpesnė derybų stadija. Naudojant lyginamąjį, sisteminį, istorinį ir ekonominį tyrimo metodus, pagrindinėje magistro darbo dalyje analizuojami teisės normose nustatyti ir teismų praktikos bei doktrinos suformuoti pagrindiniai sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementai: reikalavimas derėtis tik turint tikslą sudaryti sutartį, reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be objektyvių priežasčių, reikalavimas vykdyti preliminarius susitarimus, reikalavimas vesti tik sąžiningas lygiagrečias derybas, pareiga atskleisti informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] The object of this master thesis is the content of the duty of good faith in precontractual relations. The new Civil Code of the Republic of Lithuania, adopted on 18th July 2000, established that the duty of good faith is the main mutual duty of the parties in precontractual relations. Taking into account that in Lithuania the application of the duty of good faith in precontractual stage is developing and parties usually understand the content of this duty differently in litigation process, the importance to ensure the consistent interpretation and application of the duty of good faith is emphasized. In order to analyze the principal elements of the content of the duty of good faith in precontractual relations, the main issues of precontractual relations and good faith are examined in this master thesis. A great attention is paid to the conclusion that nowadays the complex process of formation of contracts determines that the classic rule of “offer and acceptance” is usually supplemented with negotiations stage. On the basis of comparative, systematic, historic and economic methods, the following principal elements of the duty of good faith in precontractual relations, established by the laws or determined by jurisprudence and case law, are analyzed in the main part of this master thesis: requirement to enter into negotiations and continue them only with intention to reach an agreement, requirement not to break off advanced negotiations without unjustified reasons... [to full text]

SUMMARY of Inesa Jaskutytė final work for the Master’s degree “The Mechanism of Negotiation Process in the Sports Organizations” Key words: negotiation, organisation, process. The object of this work – negotiation process and its components. The problematic question of this work: why negotiation process is the important component of business communication? The aim of this work is to analyse the mechanism of negotiation in the sports organisations. In order to achieve this aim it is necessary to attain such goals: 1. To give the definition of negotiation as the main component of business communication. 2. To explain the main components of preparing and beginning of negotiation process in sports organisations. 3. To explain the peculiarity of negotiation course and ending in sports organisations. Conclusions Literature analysis showed, that communication usually perceived as the means of changing information in different ways – using words, letters, symbols, gestures, etc. People communicate with each other on different topics every day. They argue or peacefully agree upon the decisions, suitable for all parties. We can call such processes negotiation. Business communication is a variety of social communication – it gives an opportunity for the managers to control the organisation. Negotiation helps to coordinate suitable decisions for all parties involved in this process. The results of research showed that the beginning of negotiation is very important for the further course of negotiation. Many of the questioned sports managers said that they follow the suggestions of negotiation specialists – to make work plans beforehand, to set the necessary time terms, to get some information about negotiation partners, etc. Research also showed that negotiation in organisations usually begins with easy topics, which are suitable for many of the negotiators. Only after some time it is appropriate to begin talking about negotiation object. The most popular type of negotiation is interest negotiation which is based on finding out and getting agreement on the main interests for all parties. Managers think that the clients are always right, so even if they are not satisfied with services or quality it is necessary to find out the reasons. Negotiation is only a small part of cooperation between parties, so the specialists advise to consider other party of negotiation as partners, not as enemies.

Darbo tikslas – palyginti Lietuvą ir Švediją pagal Geert Hofstede dimensijas, pateikti rekomendacijas tolesniems tyrimams, atskleisti tarptautinių derybų problematiką ir Lietuvos bei Švedijos derybinius ypatumus, išsiaiškinti kaip Lietuvos ir Švedijos įmonės sąveikauja kultūriniu aspektu, su kokiomis problemomis susiduria. Pagringiniai darbo uždaviniai apžvelgti kultūros teorijas, tarpkultūrinės komunikacijos teorijas, Geert‘o Hofstede išskirtas kultūrinių skirtumų dimensijas ir su tuo susijusių tyrimų rezultatus, pateikti rekomendacijas, su kuriomis kultūromis Lietuvai lengviausiai sektųsi bendradarbiauti, remiantis Geert‘o Hofstede tyrimais, palyginti Lietuvą ir Švediją, remiantis Geert‘o Hofstede dimensijų rodikliais, Geert Hofstede ir Audros Mockaitis atliktais tyrimais Pagal gautus rezultatus lyginant Lietuvą ir Švediją pateikti rekomendacijas sėkmingam bendram verslui vykdyti, išanalizuoti derybų sampratą ir jų aspektus tarptautinėje plotmėje, išnagrinėti derybų procesą, kuris apima derybų strategijas ir derybų stilius bei kaip jie veikia tarptautinėse derybose, išanalizuoti kultūrinių skirtumų poveikį tarptautinėms deryboms, išsiaiškinti Lietuvos ir Švedijos verslo įmonių tarpkultūrinius skirtumus komunikacijos aspektu, apklausiant Lietuvoje veikiančias Švedijos įmones ir Švedijos įmones – investuotojas Lietuvoje. Naudojantis duomenų analizės, apklausų metodais, prieita prie išvados, kad Lietuva ir Švedija kultūriškai skiriasi pagal Geert‘o Hofstede lyties dimensijas... [toliau žr. visą tekstą] The subject area of this work is intercultural business communication. The aims of the work are: to compare Lithuania and Sweden by Geert Hofsted dimensions, to give the recommendations for farther researches, to show the main problem points in international negotiations and the most important aspects of intercultural business communication between Lithuanian and Swedish organizations. The main goals of the work are: to review cultural and intercultural communication theories and Geert Hofsted discovered cultural dimensions, to make the analysis of previous made research works of intercultural communication, to give the recommendations for Lithuanians intercultural communication, to compare Lithuania and Sweden by Geert Hofsted dimensions index and Audra Mockaitis research work, to give the recommendations for successful international enterprise; to analyze the understanding of international negotiations, negotiation processes, strategies and styles, the impact of cultural difference; to make the research of Lithuanian and Sweden companies in order to find out the difference of intercultural communicational behavior. According to the research results, Lithuanian and Sweden are cultural different countries by Geert Hofsted sex dimension, but there is no big impact of cultural differences for business communication processes. Swedish companies find Lithuanians as potential and present business partners. The author discovers that it is more important to notice the cultural... [to full text]

Vienas tragiškiausių, epopėjinių mūsų istorijos puslapių – Lietuvos partizaninis karas – tebėra unknown war ne tik Vakarų istorikams, bet ir mums patiems. Literatūra apie šį karą, išskyrus vieną kitą išimtį, dažniausiai yra aprašomojo pobūdžio. Net ir meninės pastangos įprasminti skaudžią Lietuvos patirtį dažniau patiria nesėkmę nei sėkmę (turime galvoje kad ir filmą ,,Vienui vieni“). Šio reiškinio priežastys yra dvejopos. Pirmoji – moralinio pobūdžio. Mūsų savimonė šiuo klausimu tebėra suskilusi, sakytume, schizofreniška, niekaip nesusitvarkanti su praeities fantomais, su pačiu savimi: niekaip negalinti prisipažinti ir kartu pripažinti to, kas stropiai slepiama net nuo savęs, nuo to, kas gali būti pavadinta savimonės sąžine. Kita priežastis – konteksto, palyginimo nebuvimas, t.y. Lietuvos partizanų karas dar nėra įrašytas į to meto Europos bei pasaulio istorinį foną. Tokios galimybės yra, ir pirmieji bandymai – nelauktai perspektyvūs. Apie vieną tokį bandymą susieti pokario kovas su naujausia Lietuvos istorija bei šių dienų realijomis ir kalbama šiame straipsnyje. One of the most tragic pages in our history – the partisan war of Lithuania – thus far has been the unknown war not only for Western historians but also to us. Literature about this war, with one or two exceptions, most often are of a descriptive nature. Even artistic attempts to give a meaning to painful experience of Lithuania more often result in failure rather than in success (we have in mind the film Vienui viens). The causes of this phenomenon are twofold. The first one is of a moral nature. Our self-awareness on this issue is still divided, schizophrenic, if you will, which cannot deal with the ghosts of the past or with itself: it cannot by any means admit and acknowledge the one thing that is diligently concealed even from oneself, from what can be called consciousness’ conscience. Another cause is the absence of a context absence of comparison, that is, the partisan war of Lithuania has not bee entered into the historical background of Europe or the world of that time. Such possibilities do exist and the first attempts are unexpectedly promising. The article speaks about one of these attempts to relate pos-war struggles to the modern history of Lithuania and the present-day realities.

Straipsnio tikslas – pristatyti teorinį analizės modelį, kurį pasitelkus būtų galima analizuoti tarptautines derybas ir prognozuoti jų baigtį. Straipsnyje teigiama, kad svarbiausias derybų procesą ir baigtį lemiantis kintamasis yra derybinė galia. Tačiau derybinė galia yra sunkiai konceptualizuojama sąvoka. Straipsnyje ši problema sprendžiama pasitelkus struktūrinį derybų analizės modelį, kuriuo remiantis derybinė galia yra suprantama kaip derybų struktūrinių elementų, tokių kaip derybų šalys ir jų interesai, šalių pasipriešinimo taškai bei galimų susitarimų zona, išraiška. Pagal tokią sampratą derybinę galią lemia ne tiek materialūs valstybės ištekliai apskritai ar kiti tiesioginio vaidmens derybose nevaidinantys galios šaltiniai, kiek tam tikri konkretūs, nuo nagrinėjamo klausimo specifikos ar kitų aplinkybių priklausantys struktūriniai elementai. Regardless of the popular wisdom to make predictions in negotiations as if they always reflect the right according to the Bible– that “to every one who has will more be given” – this article starts with observation that weaker parties can and do sometimes successfully negotiate with stronger parties. Naturally this provokes questions: “Why can weak parties successfully negotiate with the stronger parties in asymmetric negotiations? How to explain this structural paradox?”. The article argues that these questions would be old and answered if not for the long lasting tendency in the international relations discipline to analyze international negotiations from the point of view of the traditional power understanding, as well as systemic international relations theories. On another hand, difficulties objectively arise due to the fact that analysis of the structural paradox is connected to the problem of power – one of the most complex and difficult to define categories of the social science. And although much has been done recently in the social science to improve our understanding of the concept of power, it is still unclear what is the best way to conceptualise it. Detaching the notion of power from resources, in this article power is associated to the structure of negotiation, comprising of number of parties, interests, resisting points and possible zone of agreements, thus leaving the concept of power open to much more detail and accurate analysis. Having said that the... [to full text]