Search

Bakalaura darbs “Latvijas komercbanku kredītportfeļa analīze Covid – 19 krīzes kontekstā” ir izstrādāts, lai izpētītu komercbanku kredītportfeļa struktūru, dinamiku un kvalitāti. Esošā Covid -19 krīzes rezultātā negatīvi tiek ietekmēta gan iedzīvotāju un uzņēmumu maksātspēja, gan dažādu aktīvu, tai skaitā, nekustamā īpašuma vērtība. Komercbanku kredīts regulē arī kopējo naudas apriti tautsaimniecībā un ekonomiskajos procesos, tādēļ ir nozīmīgi veikt komercbanku kredītportfeļa analīzi un noskaidrot, kā tas tiek ietekmēts Covid - 19 krīzes kontekstā. Bakalaura darba mērķis ir izpētīt Latvijas komercbanku kredītportfeļa kvalitāti laika posmā no 2008. līdz 2020. gadam un noteikt potenciālos riskus covid-19 radītās krīzes kontekstā un sniegt priekšlikumus to risināšanā. Darbā ir apkopotas atziņas par kredītportfeļa būtību, izvērtēta kredītportfeļa struktūra, apskatīti banku sektora darbību ietekmējošie faktori, raksturota kredītportfeļa dinamika Latvijā atsevišķos laika periodos. Bakalaura darbā tiek veikts pētījums par kredītportfeļa kvalitātes rādītāju - ienākumus nenesošiem kredītiem, kurā tiek identificēti komercbanku ietekmējošie un makroekonomiskie faktori, kas ietekmē Latvijas komercbanku sliktos kredītus., The bachelor's thesis "Analysis of the loan portfolio of Latvian commercial banks in the context of Covid - 19 crisis" is designed to study the structure, dynamics and quality of the loan portfolio of commercial banks. As a result of the current Covid -19 crisis, both the solvency of individuals and businesses and the value of various assets, including real estate, are being adversely affected. Commercial bank credit also regulates the overall cash flow in the economy and economic processes, so it is important to analyze the commercial bank loan portfolio and find out how it is affected in the context of the Covid - 19 crisis. The aim of the bachelor's thesis is to study the quality of the loan portfolio of Latvian commercial banks in the period from 2008 to 2020 and to identify potential risks in the context of the crisis caused by covid-19 and to provide proposals for their solution. The paper summarizes the findings on the nature of the loan portfolio, evaluates the structure of the loan portfolio, examines the factors influencing the operation of the banking sector, describes the dynamics of the loan portfolio in Latvia in certain time periods. The bachelor's thesis conducts a study of the loan portfolio quality indicator - non-performing loans, in which the factors affecting commercial banks and macroeconomic factors that affect bad loans of Latvian commercial banks are identified.

Darba mērķis ir noskaidrot LESD 107.panta trešās daļas b) punkta otrās daļas interpretāciju, piemērošanas priekšnoteikumus un iespējamos atbalsta saņēmējus, pētot visu atbalstu nopietna traucējuma novēršanai sniegšanas praksi, kas aizsākusies jau 20.gadsimta 70.gados. Darbā apskatīta un vērtēta gan Eiropas Savienības tiesas, gan Eiropas Komisijas prakse izņēmuma piemērošanā. Rezultātā noskaidroti visi panta piemērošanas gadījumi, identificētas atbalsta saņēmēju kategorijas, kā arī LESD 107.panta trešās daļas b) punkta otrās daļas vērtēšanas kritēriji un piemērošanas priekšnoteikumi., The objective of the paper is to study the interpretation and preconditions of the application of 107(3)(b)(2) TFEU and possible recipients of aid, combining information about all praxis of aid remedying serious disturbance since the 1970s. The praxis of the Court of Justice of the European Union and the European Commission about the application of this exemption has been explored and analysed in the paper. As the result all cases of the application of this legal provision have been established, categories of aid recipients and the criteria of assessment and preconditions of the application of 107(3)(b)(2) TFEU have been identified.

Autore uzskata, ka temats “Paralēlās banku sistēmas loma un attīstība” ir aktuāls, jo ēnu banku industrija ir svarīgs finanšu elements jebkurā valstī. Stabilāki un atbildīgāki finanšu tirgi ir priekšnosacījums izaugsmei un tādas uzņēmējdarbības vides radīšanai, kas ļauj uzņēmumiem uzplaukt, nodarboties ar jaunradi un paplašināt savu darbību. Tāpēc par izvēlēto tematu tika izvēlēta šī industrijas pētīšana, kas sabiedrībā ir nozīmīga un pēc autores domām būs aktuāla vēl ilgu laiku. Finanšu krīzes rezultātā ASV, Ķīnas un Eiropas Savienības ekonomika ir guvusi būtiskas izmaiņas un piedzīvojusi lielu atkopšanās ceļu uz pareizu finanšu darbību. Šobrīd situācija dotajos reģionos ir dažāda. Kaut arī ASV tiek uzskatīta par paralēlās banku sistēmas dzimteni, tur finanšu situācija ir nostabilizējusies, toties Ķīnā un it īpaši Eiropas Savienībā vēl ir manāma nenosvērtība. Bakalaura darba mērķis ir: veikt paralēlo banku sistēmu ASV, Ķīnā, Eiropā strukturētu novērtējumu krīzes laikā un mūsdienās, raksturojot tās lomu finanšu pasaulē, izstrādāt secinājumus, sniegt ieteikumus normatīvā regulējuma pilnveidošanai un ar paralēlo banku sistēmu saistītu risku mazināšanai. Bakalaura darba apjoms ir 60 lappuses. Darbā iekļautas 7 tabulas un 25 attēli. Darbā izmantoti 56 literatūras avoti. Atslēgas vārdi: paralēlā banku sistēma, finanšu krīze, tiesiskais regulējums ASV, Ķīnā, ES., The author believes that the theme 'The role and development of shadow banking system' is topical, as the shadow banking industry is an important financial element in any country. More stable and responsible financial markets are a prerequisite for growth and the creation of a business environment that enables companies to flourish, innovate and expand their business. Therefore, the chosen topic was chosen to research this industry, which is important in the society and, according to the author, will be relevant for a long time. As a result of the financial crisis, the economy of the USA, China and the European Union has undergone significant changes and has undergone a major recovery to sound financial performance. At present, the situation in the given regions varies. Although the United States is considered to be the home country of the parallel banking system, the financial situation has stabilized there, but in China, and in particular in the European Union, there is still insignificance. The goal of the Bachelor work is to: Conduct a parallel banking system in the US, China, Europe in a structured assessment of the crisis, and today, characterizing its role in the financial world, to draw conclusions and make recommendations for improving regulatory frameworks and reducing the risks associated with parallel banking systems. Bachelor paper is 60 pages long. The work includes 7 tables and 25 images and 56 sources of literature. Keywords: parallel banking system, financial crisis, legal regulation in USA, China, EU.

Banking sector environment: Post-crisis changes in market structure, concentration and interconnectedness; Post-crisis changes in risk appetite and solvency of banks -- Business models: Profitability; Interest profit margins; Income diversification; Asset allocation; Lending interest rates; Impairment costs; Funding costs; Administrative costs -- Concluding remarks. In the aftermath of the financial crisis, Lithuania‘s banking sector faced structural changes related to higher concentration, decreased interconnectedness and lower risk appetite. At the same time banks were able to maintain strong profitability levels measured by the EU standards largely due to increased efficiency, very low funding costs, reduced impairments and stable commission income. This paper describes the banking sector of Lithuania in the post-crisis environment and argues that the post-crisis structural changes in general had positive effects on the banking sector’s resilience and in the first instance on profitability. In particular, high concentration of the sector was likely to help banks achieve higher efficiency while reduced risk tolerance had direct positive effects on lower impairments as well as indirect effects on lower funding costs. On the other hand, good profitability of the sector has been largely dependent on two largest market participants while smaller banks and branches had less prosperous profitability prospects. In the environment where large banks appear to have particularly good cost management practises, the possibilities for entry of new market players of significant size are plausible only if the newcomers are able to reach the prevailing level of high efficiency. However, without a sizeable market share this might be difficult to achieve.

Straipsnyje analizuojami socialinio dialogo ypatumai Baltijos šalyse. Tyrimo metodika pagrįsta intensyvia literatūros ir statistinių duomenų analize. Tyrimo tikslas – atkreipti dėmesį į kai kurias literatūros apžvalgoje nustatytas spragas. Pirmiausia, kodėl socialinis dialogas Baltijos šalyse plėtojasi taip lėtai? Antra, koks socialinių partnerių vaidmuo šiame procese? Nustatyta, kad pagrindinius laimėjimus socialiniame dialoge pasiekė socialiniai partneriai nacionaliniu lygmeniu ir, nepaisant skausmingų taupymo priemonių, Baltijos šalys parodė sudėtingų krizių valdymo gaires. Article analyzes the characteristic features of social dialogue in the Baltic states. The methodology of the current research is based on an intensive analysis of literature and statistical data. The aim of the present research is to address some gaps that were identified during the literature review. Firstly, why does the social dialogue develop so slowly in the Baltic states? Secondly, what was the role of social partners in that process? We find that the main achievement in social dialogue have been reached by social partners on the national level and, despite the painful austerity measures, the Baltic states showed the benchmark of advanced crisis management.

Straipsnyje nagrinėjamos galimos Lietuvos ekonominės strategijos slinktys, įvykus 2008-2009 metų krizei (Didžiajai recesijai) ir kintant makroekonominei aplinkai Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių, atveju išryškėjo tam tikra mažųjų atviros ekonomikos valstybių padėties specifika ir strategijos modifikavimo poreikis. Tiek sparti Baltijos valstybių ekonominė pažanga, tiek itin didelis jų ūkio nusmukdymas krizės metu didžiausia dalimi buvo tų mažųjų nacionalinių ekonomikų integracijos į Europos ir pasaulio rinkas padarinys. Krizė ne tik keleriems metams sustabdė ES ir kitų pasaulio šalių ekonominę pažangą, ne tik paskatino peržiūrėti kai kuriuos susvyravusius ekonomikos teorijos postulatus, bet ir pareikalavo imtis esminių korekcijų valstybių ir ES ekonominėje politikoje. Pagal Europos komisijos pateiktus projektus jau susitarta dėl griežtesnių Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, pasirašyta ir ratifikuota Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, ėmė veikti Europos semestro procedūros. ES šalių narių ekonominė politika jau įsprausta į griežtesnius rėmus, šis procesas nacionalinių ekonominės politikos turinio subendrinimo link tęsis ir toliau. Pasiremiant teoriniais optimalios valiutos erdvės ir praktiniais bendrosios pinigų politikos reikalavimais euro erdvėje integraciniai procesai vyksta ir vyks ypač sparčiai. Europos vadovų tarybos sprendimu euro erdvė turi tapti ES valstybių ekonominės integracijos branduoliu, vedančiu uniją iki visiškos ekonominės sąjungos. ES politiniai lyderiai, remdamiesi valstybių Europos integracijos teorijomis, jau kelia į darbotvarkę ir politinės sąjungos klausimą. Straipsnyje teikiama šių pokyčių analizė ir iškeliama keletas tezių. Pirma, ekonominės integracijos procesą būtina griežčiau nei iki šiol skirti nuo politinės integracijos proceso. Antra, ekonominė integracija modifikuoja valstybių suverenumą (vis labiau pereinama prie unifikuotų ekonominės politikos principų ir ekonominių sprendimų apibendrinimo), kuri neturi būti tapatinama su dalies suverenumo praradimu, tačiau reikalauja naujai vertinti nacionalinės ekonominės politikos modifikavimo veiksnius ir motyvus ir jos vaidmenį užtikrinant šalies suverenumą. Trečia, mažųjų valstybių ekonominė strategija ir toliau turi remtis aktyviu Europos ekonominiu integravimusi, šiame procese pirmenybę teikiant realiajai ekonominei konvergencijai (ekonominio atsilikimo likvidavimui) ir realiam dalyvavimui darant sprendimus integruotos ES ekonomikos klausimais. Daroma išvada, kad tokių nuostatų pagrindu būtų įmanoma atskirti nenumaldomą, racionalumo principu pagrįstą ES ekonominės integracijos procesą nuo Europos valstybių politinės unijos tariamo liepimo.

2008-2009 m. finansų krizė turėjo neigiamos įtakos Lietuvos investuotojų sprendimams pasirinkti akcijas kaip geriausią investavimo būdą. Tačiau nacionalinė ekonomika yra cikliška ir po ekonomikos nuosmukio atsigauna. Todėl investavimas į akcijas tampa vėl populiarus, drauge ima populiarėti ir techninė bei fundamentali akcijų rinkos analizė. Vis dėlto, nėra daug atliktų tyrimų, įrodančių šių metodų efektyvumą Lietuvos akcijų rinkoje. Šis tyrimas yra skirtas nustatyti, ar galima prognozuoti akcijų kainas, vertinant konkrečios įmonės finansinius rodiklius. Vertinamas ryšys tarp akcijų grąžos ir atrinktų bendrovių finansinių rodiklių taikant koreliaciją ir kovariaciją. Analizei naudojamas NASDAQ OMX Vilnius indeksas. Naudojami oficialių Baltijos šalių akcijų sąraše išvardytų bendrovių finansiniai duomenys, apimantys 2007-2010 m. laikotarpį. Tyrimas parodė, kad dabartinę padėtį lemia nepakankamas Lietuvos akcijų rinkos brandumo lygis. Potencialūs investuotojai tinkamai neįvertina įmonių veiklos nes neturi tam skirtų instrumentų. Vertinant akcijų kainos grąžos ir finansinių rodiklių priklausomybę, akcijų kainos grąža turėtų būti apskaičiuojama naudojant kelis metodus, nes skirtingi metodai pateikia šiek tiek skirtingus rezultatus. Empiriniai tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vertybinių popierių rinkoje gali būti naudojama įprasti analizės metodai, tačiau ją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į analizuojamą konkrečią akcijų rinką ir jos specifiškumą. The financial crisis of 2008-2009 had a negative influence on the decision of Lithuanian investors to choose stocks as the best investment. However national economy is cyclical and it is recovering from the recession. Therefore the investment into stocks becomes popular again together triggering the use of technical and fundamental analysis of the stock market. Nevertheless there is no a lot of research which could show the efficiency of such methods in Lithuanian stock market. This research has been performed aiming to find out is it possible to forecast stock prices taking into account financial indicators of a certain company. The author analyses the correlation between stock return and financial indicators of selected companies applying the method of correlation and covariation. The analysis is based on NASDAQ OMX Vilnius index with the use of financial data of companies listed in official stock lists of the Baltic States as of 2007-2010. The research has disclosed current situation is conditioned by insufficient maturity of Lithuanian stock market. Potential investors do not make due evaluation of company operations as they lack for appropriate instruments. Assessing the correlation between stock return and financial indicators, the stock return should be calculated using several methods, since different methods produce slightly different results. The empirical research results show that common analysis methods may be used in the Lithuanian securities market, but it should be made with some extra care, taking into account the specifics of the stock market being analysed.

Straipsnyje, remiantis teorinių šaltinių analize, nagrinėjama Lietuvos investuotojų elgsena krizės metu. Apibendrinamos vienos naujausių finansų mokslo sričių, finansų elgsenos teorijos ir įvairių mokslininkų darbai siekiant išsiaiškinti kognityvinius ir emocinius investuotojų nukrypimus nuo racionalios elgsenos, geriau suprasti ir paaiškinti, kaip emocijos ir aplinkos vertinimo klaidos veikia investuotojus ir jų sprendimų priėmimą. Emocinio pobūdžio investuotojų klaidos yra pasikartojančios ir nuspėjamos, todėl jos gali būti išnaudojamos pelnui gauti. Taikant finansų elgsenos modelius suponuojami investuotojų tipai, kurie išskirti ir apibendrinti atlikus Lietuvos investuotojų analizę. Tyrimas parodė, kad Lietuvos investuotojų elgsenai finansų krizė buvo reikšminga, ji kardinaliai pakeitė investuotojų elgseną. Based on research of academic literature, this article analyses Lithuanian investors' behaviour during financial crisis. The article summarizes the newest finance science subjects, theories of behavioural finance, and works of various scientists, in order to find cognitive and emotional investors' deviations from rational behaviour, and also to better understand and explain how emotions and environment valuation mistakes influence investors and their decision-making. Emotional nature of investors' mistakes is repeating and predictable, therefore it can be used for gains. With the help of behavioural finance models, investor types are supposed, which are distinguished and summarized during the Lithuanian investors' behaviour research. The research revealed that financial crisis was extremely significant, having fundamental changes in investors' behaviour

Credit shocks are organic phenomena in economy but extreme biases could have harm effect both at micro and macro level. Many econometric models have been constructed based on various theoretical approaches (neoclassical economics, Keynesian, business cycle, post Keynesian and others) aiming to predict peaks and pitfalls in the economies. But unfortunately many of them were misleading in predicting 2007–2008 financial crisis and long lasting recession afterwards. The literature indicates plenty of negative aspects of recent financial crisis at macro-level including decrease in consumption, aggregate demand and investment, financial markets‘ stagnation, increase in Government debt and unemployment rate and even more political instability. While effects at micro level encompass the decline in business loans, fall in equity value, property devaluation, decrease in sales, increase in defaults, decrease in investment in R&D and etc. Especially small open economies, like Lithuania, have suffered most in terms of shrinkage of GDP during the 2007–2009 period. Therefore the qualitative approach is valuable in deepening the knowledge about the preconditions and consequences of credit shocks. Thus this study aims to extract the main prerequisites and outcomes for credit shocks and to approve it by the expert opinion. Expert evaluation results indicate that absence of reserve funds was the most important precondition for 2007–2008 crisis and recession. Moreover when the gathered unplanned cyclical income have been wasted and even more the public sector spending has been increased that led to even bigger budget deficit. Also experts unanimously identified the main consequences of credit shock and 2007–2009 crisis including: (1) Decrease in GDP and government revenues, (2) Fall in domestic demand in Lithuania and increase in importance of exports for economic development, (3) The decline in consumption level and the delay of purchase, and (4) Shrinkage of construction sector, and manufacturing and trade of durable goods.

Diplomdarba nosaukums ir „Latvijas un Taizemes ekonomiskās attīstības salīdzinošā analīze: Finanšu krīzes pārvarēšanas stratēģijas”. Argumentējot to no problēmas nepietiekamas izpētes viedokļa, autors kā noslēguma darba mērķi ir izvirzījis apskatīt Latvijas 2008. – 2010. gadu un Taizemes 1997. – 2000. gadu finanšu krīzes un identificēt to kopējos un atšķirīgos elementus. Izvirzītā mērķa sasniegšanai, autors ir izvēlējies izmantot sekojošu ekonomiskos indikatorus – iekšzemes kopprodukta gada pieauguma tempus, bezdarba līmeni, tekošā konta bilanci, valstu kopējo IKP, kā arī eksporta apjoma izmaiņas pret iepriekšējo gadu. Darbā tiek veikta arī ekspertu intervija ar Swedbank Biznesa inteliģences operāciju vadītāju Ediju Auziņu. Darbs izstrādāts uz 68 lpp., ar 6 nodaļām, 3 tabulām, 8 attēliem, apskatīti 72 avoti. Atslēgvārdi – Latvija, Taizeme, finanšu krīze., The title of this Diploma thesis is "Comparative Analysis of Economic Development in Latvia and Thailand: Financial Crisis Management Strategies." Arguing from the perspective of insufficient research, the author has set the objective to analyze the financial crises of Latvia in 2008 - 2010 and Thailand in 1997 - 2000, and to identify their common treats and differences. To achieve this objective, the author has chosen to use the following economic indicators - gross domestic product annual growth rates, unemployment, the current account balance, the total national GDP, as well as changes in the volume of exports over the previous year. Author has also conducted an expert interview with Swedbank Business intelligence operations manager Edijs Auziņš. Diploma thesis is 68 pp. long and contains 6 chapters, 3 tables, 8 pictures and 72 sources. Keywords - Latvia, Thailand, financial crisis.

Mūsdienās pastāvoša problēma finanšu tirgos ir spēja precīzi novērtēt finanšu derivatīvus, ņemot vērā to sarežģīto uzbūvi. Turklāt tieši krīzes periodos, kādi bija 2008.gada trešais ceturksnis un 2010.-2012.gads, šīs prasmes ir īpaši nozīmīgas, lai papildus nepaaugstinātu finanšu risku. Darba mērķis ir izpētīt Forward cenas, Black-Scholes-Merton un Binomiālā opciju novērtēšanas modeļu spēju novērtēt finanšu derivatīvus krīzes periodā un tajā pašā laikā tirgus cenu neatbilstību modeļiem tirgū pastāvošās panikas dēļ. Darbā izvirzītās hipotēzes tiek apstiprinātas; un, pieaugot finanšu derivatīva termiņam, modeļu precizitāte krītas. Darbā tiek sniegti ieteikumi samazināt finanšu derivatīvu tirgus dalībnieku pakļaušanos tirgus cenām krīzes situācijās, kā arī nepārtraukti vērtēt izstrādāto modeļu spēju atbilstoši pielāgoties izmaiņām tirgū., Nowadays an existing problem in financial markets is the ability to correctly value financial derivatives considering their complexity. Besides especially during periods of crisis like third quarter of 2008 and years 2010-2012, these kind of abilities are very important not to raise the financial exposure. The aim of thesis is to research Forward pricing, Black-Scholes-Merton and Binomial option valuation models’ ability to value financial derivatives during periods of crisis, and in the same time inadequacy of market prices with models due to existing panic in the financial markets. Hypotheses raised in thesis have been confirmed and as time to maturity increases accuracy of models decreases. Recommendations given in thesis are to limit financial derivatives market members’ submission towards market prices during moments of crisis, as well as continuously assess developed models ability to correctly align with changes in the market.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka vis dažniau tampa ekonominės analizės objektu. 2008 m. pasaulinio masto ekonominė krizė parodė, kokio dydžio finansinį šoką gali sukelti neapdairus investavimas į NT rinką. Straipsnyje analizuojamas verslo ciklas, pastarojo kontekste nagrinėjamas kainų burbulo fenomenas. Literatūros analizės metu išskiriamos pagrindinės priežastys, galinčios sukelti NT rinkos kainų svyravimus. Naudojant koreliacinę regresinę analizę, siekiama išsiaiškinti, kurie veiksniai turi stipriausią poveikį Lietuvos NT rinkai. Recently, real estate market has been discussed more frequently in the framework of economic analysis. The global economic crisis of 2008 has demonstrated the severity of financial shock that can be caused by inconsiderate investments in the real estate market. The present article analyses business cycles and the phenomenon of a price-bubble in that context. Drawing on the analysis of reference literature we identify the main reasons that can lead to fluctuations of prices in the real estate market. Finally, drawing on correlation and regression analysis we determine which factors have the strongest influence on the Lithuanian real estate market.

This paper provides a more thorough empirical examination of the development and determinants of the liquidity position in the financial sector during the last financial crisis in the Baltic-Nordic region, which takes into consideration the whole economic cycle. The current study serves as an extension to an ex-ante study which was made in 2010. We look at fiscal and monetary policy implications of the liquidity problems arising in the crisis and stabilization process after that. The results show that the changes (and the speed of changes) of interest rates, GDP and money supply have occurred relatively fast, meaning that the rising area of the LM curve has been shorter than theory would predict. Market reactions took place quickly and simultaneously – there was no time for the slow restructuring, thus liquidity needs were higher than generally.

Contemporary economic crisis that occurred in 2008–2009, was one of the biggest crises, which has affected the global economy. The crisis began in the United States, then swept through most of the countries in the world, especially highly developed. In Europe most affected by the crisis were Baltic States (Estonia, Latvia and Lithuania). The consequences of this event was, among others, a decline in production and the collapse of the labor market in this area. The purpose of this article is to compare the gross domestic product, unemployment rate and the employment rate among the smallest economies in Europe. Labor market problems in the Baltic Sea are becoming more important from the point of view of EU enlargement. With the opening of the borders of the “old 15” have begun a mass migration of people in searching of higher wages and better work which led to the drain of local labor markets and the decline of skilled workforces.

Šiame straipsnyje, aptarus tikrosios vertės koncepciją, išanalizuotos tikrosios vertės taikymo tendencijos Lietuvos listinguojamų įmonių finansinėse ataskaitose ir vertinamas galimas tikrosios vertės ir finansų krizės ryšys. Išanalizavus 2006-2012 m. Lietuvos listinguojamų įmonių tikrosios vertės atskleidimo tendencijas, galima teigti, kad įmonės daugiau atskleidžia turto tikrąsias vertes, nei įsipareigojimų. Be to, tikrosios vertės pasikeitimus lemia ne ekonominės situacijos atspindėjimas apskaitoje, o įmonės viduje vykstantys procesai (turto ar įsipareigojimų pirkimo ir pardavimo, tikrosios vertės atskleidimo politikos pasikeitimo). Atlikta koreliacinė analizė nepatvirtino ryšio buvimo tarp tikrosios vertės tai tymo apskaitoje ir finansų krizės Lietuvoje. Literature suggests that the main goal of fair value evaluation is more reliable and relevant information disclosure to external users. However, in 2007, at the beginning of the global financial crisis, the benefits of fair value, as well as the opportunity to provide information about the true and fair view of a company, were called into question. Opponents of the fair value claim that the fair value was the main reason for the global financial crisis, but the advocates disagree; therefore, the correlation between the fair value and crisis is controversial. It reflects the problem of the thesis: how the system of fair value accounting influenced the financial crisis? Object of the paper: the method of true value measurement. Aim of the paper: to evaluate the measurement of fair value and its potential impact on the financial crisis in Lithuania. After analysing the evaluation of 25 Lithuanian listed companies by disclosure of fair value, it can be state that stock companies evaluate more property than liabilities by disclose the fair value. A correlation coefficient was determined while assessing the correlation between the application of fair value in financial reports and financial crisis in Lithuania, but it disapproved the correlation.

The aim of this paper is to show if the Czech institutions that distribute European money support healthy businesses. The Czech Republic has € 26.7 billion available for the program period of 2007-2013 from the European funds. There are more than twenty financial support programs. Beneficiaries of different support programs are thoroughly chosen according to criteria. Among the criteria, financial health is also monitored. Predicting corporate financial distress or bankruptcy has been a highly discussed topic in the research as well as business circles since 1960’s. Bankruptcy models provide a quick answer about the company’s financial conditions. They are helpful for business partners, banks as well as for governmental institutions. Cooperation with the ailing partner can be devastating. For the purpose of this paper, Operational Program Environment has been chosen as one of the biggest programs. The Altman formula is selected as a bankruptcy model which should help to fulfil the main aim, because of its worldwide use. The analysis will be done with the use of a database of beneficiaries and the corporate database Albertina, which provides financial data. Straipsnio tikslas yra parodyti, kaip Čekijos Respublikos institucijos paskirsto Europos paramos lėšas, siekdamos paremti geros finansinės būklės verslą. Čekijos Respublika 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui iš ES struktūrinių fondų gavo 26,7 mlrd. EUR paramą. Egzistuoja daugiau kaip dvidešimt finansinės paramos programų. Paramos gavėjai yra kruopščiai atrenkami pagal tam tikrus kriterijus. Šalia kitų svarbių kriterijų atsižvelgiama į įmonės finansinę būklę. Finansų krizės arba bankroto prognozavimas ir verslo ciklai yra svarbios temos, plačiai aptariamos mokslininkų straipsniuose nuo 1960 m. Bankroto modeliai leidžia rasti greitą atsakymą, kokia įmonės finansinė būklė. Jie vertingi tiek verslo partneriams, tiek bankams ir valdžios institucijoms. Bendradarbiavimas su finansiškai silpnu partneriu gali būti žlugdantis. Šio straipsnio tikslui pasiekti buvo pasirinkta operacinė programa „Aplinka“, nes ji yra viena iš didžiausių. Altmano formulė buvo parinkta bankroto modeliui prognozuoti, nes ji yra plačiai taikoma visame pasaulyje. Straipsnyje atlikta analizė remiasi paramos gavėjų duomenų baze bei bendrąja baze „Albertina“, kurioje pateikti finansiniai įmonių duomenys.

2008–2009 m. pradėjus tarptautinės prekybos ir kredito rinkose plisti ekonominės krizės poveikiui drastiškai smuko tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų išsivysčiusiose šalyse ir Lietuvoje 2009–2011 m. pagrindines tendencijas ir numatyti finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio poveikį TUI srautams. Globalūs TUI įeinantys srautai 2011 m. didėjo 17 proc. , viršydami prieškrizinį lygį nepaisant sumaišties globalioje ekonomikoje. TUI pakilimą pajuto visos ekonomikos – išsivysčiusios, besivystančios ir pereinamosios. 2011 metais daug šalių tęsė politinių priemonių, skirtų tolimesniam TUI atėjimo ir operacijų lengvinimui ir liberalizavimui įgyvendinimą. Kaip galima spręsti iš tarptautinių susijungimų ir įsigijimų bei žalio lauko investicijų projektų, tikimasi, kad TUI srautai 2011 m. ketvirtą ketvirtį sulėtės. TUI srautai į išsivysčiusias šalis taip pat padidėjo 18 proc., bet augimas buvo daugiausia dėl tarptautinių susijungimų ir įsigijimų, o ne dėka labai reikalingų investicijų į produktyvų turtą per žalio lauko investicinius projektus. Be to, dauguma susijungimų ir įsigijimų sandorių buvo paskatinti korporacijų restruktūrizavimo ir susikoncentravimo į pagrindines veiklas, ypač Europoje. UNCTAD Pasaulio investicinių prognozių tyrimas 2009–2011 m. patvirtina, kad keturi penktadaliai apklaustų tarpnacionalinių korporacijų išreiškė požiūrį, kad finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis turėjo neigiamą poveikį jų tarptautiniams investiciniams planams. The paper attempts to provide an analysis of tendencies of foreign direct investment (FDI) activity in developed economies and in Lithuania in 2009-2011. The financial and credit crisis that began in the second half of 2007 has not affected the overall volume of FDI inflows. World FDI flows fell moderately in 2008 following a five-year period of uninterrupted growth. FDI flows to and from developed countries fell sharply in 2008, after reaching a historic peak in 2007. Inflows down by 29 % from the previous year, and these declines occurred in all major host countries except the United States. Since mid-2008, divestments have exceeded gross FDI flows in a number of countries. After three years of consecutive decline, FDI flows to developed economies, mainly in European countries, grew robustly in 2011, and the rise in FDI was driven by cross-border mergers and acquisitions (M&As). Against a background of continued economic uncertainty, turmoil in financial markets and slow growth, countries worldwide continued to liberalize and promote foreign investment as a means to support economic growth and development.

Straipsnyje analizuojama Švedijos bankų krizės suvaldymo patirtis. Švedijos vyriausybės bankinės krizės valdymo strategija mokslinėje literatūroje laikoma pavyzdine. Analizuojamos Švedijos bankų krizės priežastys ir pateikiami valdymo modeliai bei priemonės, padėjusios Švedijos vyriausybei efektyviai ir per trumpą laiką stabilizuoti padėtį šalies finansų rinkoje. Straipsnyje atskleista, kad Švedijos krizės metu buvo pritaikytos tinkamos priemonės šiai konkrečiai bankinei krizei suvaldyti. Pagal taikytas priemones galima išskirti du valdymo modelius: ryšių su visuomene valdymo modelį ir bankinės sistemos problemų sprendimo modelį., Under conditions of open economy the Stability of the banking system of states operating under conditions of open economy them, including Lithuania, mostly depends on the condition of world economy and the state of fi­nancial markets. Therefore financial crises and their effect on the economies of countries and, stability of the fi­nancial sector are analyzed by scientists in different countries.... In scientific researches analyzing on banking crises the crisis of the banking system in Sweden in the beginning of 1991 was at the time then an extraordinary phenomenon, as over time the Swedish banking system was considered stable and able to handle any crisis, and this forced the government of the country to undertake large scale operations to rescue the financial system of the country. The analysis of the reasons of the Swedish bank crisis reveals that bank regulation procedures and regulations rules to be used during a crisis have to be legalized. It is too risky to rely on quick decisions and measures adopted taken during a crisis and quick instruments as was the case in 1991 during the crisis in Sweden. Moreover, it is necessary to find Methods to reduce the tension between the bank creditors and its owners have to be found and help them find common solutions. The fact that the measures used to tackle the bank crisis in Sweden were effective and that the crisis management of crisis is presented as exemplary in scientific literature shows that during this crisis suitable... [to full text]

Straipsnyje nagrinėjama finansų krizių sąvoka, aptariami finansų krizių skirstymo teoriniai aspektai. Nustačius, kad finansų krizių klasifikavimas ir skirstymas pagal panašius požymius leistų jas geriau suprasti ir palengvintų jų poveikio ekonomikai analizę, sudaryta finansų krizių tipų klasifikacinė lentelė. Apibendrinamojoje finansų krizių tipų klasifikacinėje lentelėje pateikiami finansų krizių tipai, nurodomos pagrindinės jų kilimo priežastys, pristatyti pagrindiniai poveikio ekonomikai rodikliai bei išvardyti istoriniai šių finansų krizių tipų pavyzdžiai. Tyrimo metu nustatytos trys Lietuvos ekonomiką neigiamai paveikusios finansų krizės – „Bankų krizė“ (1995), „Rusijos finansų krizė“ (1998) ir „Globali finansų krizė“ (2008), apibrėžtos jų kilimo priežastys. Akcentuojant darnaus ekonominio vystymosi prielaidas Lietuvoje ir siekiant tyrimų pagrindu kurti regioninę politiką, šios finansų krizės suklasifikuotos pagal sudarytą tipologiją. Scientific aspects of the financial crisis is often studied, but researches with summarized types of financial crises are just few, there is a methodology for the classification of financial crises. Examination of the basic concepts of financial crises, the theoretical aspects and the comparison of the literature mentioned in the definition of financial crises are identified during the investigation, presented in terms of financial crises inaccuracies: definitions vague, usually only shall list the types and the financial crisis into a unified whole, the definition highlights many aspects, but some they may not be in a financial crisis, by definition, difficult to one or another phenomenon attributed to the economic and financial crisis is more dependent on the interpretation, not what specific indicators might be considered as a worsening financial crisis. It may be noted that all the scientists define the financial crisis in different ways, some emphasize only one definition of financial crises in the isolated country programming, or a separate type, the other follows the definition of the naming of types of financial crises. It follows that the financial crisis – the problems in financial markets, causing real economic problems and can lead to economic recession in a particular country or global level. The comparison of the literature contained in the typology of financial crises, it was found that differences exist only in a typical distribution of financial crises. However, analysis of financial crises on the economy of such a distribution is not enough. A crisis should be classified according to their site of origin, and the country's economy (external, internal, complex), and according to their incidence (country, regional, global). Therefore, a comprehensive financial crises types of classification table. Synthesis financial crisis classificatory table contains the following types of financial crises: financial panic caused by the crisis, financial bubbles exploded, financial security crisis, a liquidity exhaustion – forced loans crisis, debt crisis, the banking system crisis, the balance of payments crisis, currency crisis. It was found that often one of the financial crisis is very similar to several types and it is difficult to assign it to one or another type. Also, there may be cases when the country faces a number of different types of financial crises at once, or one of the country's financial crisis spreads to another country or the neighboring region. Concluded classificatory financial crisis typological table also identifies the main reasons for the rise, presenting the main indicators of the economic impact of these historic and listed in the Examples of the types of financial crises. Examining the economic development of Lithuania provides that the independent Lithuania there were three financial (economic) crisis. The first – the internal nature of the crisis caused by the collapse of the financial sector, took place in 1996, the second – the 1999 crisis, seen as a consequence of the crisis in Russia took place and finally in 2007 the financial system since the crisis began in the global economic crisis has affected the Lithuanian economy (the economic recession in Lithuania started in 2008 year). [...]

[...] Tyrimo tikslas - išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir finansinių krizių tipus bei ištirti finansinių krizių pasireiškimo intensyvumą pasauliniame kontekste skirtingais laiko periodais. Tyrimo uždaviniai: ištirti finansinių krizių klasifikacijų įvairovę; išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir tipus; išanalizuoti skirtingų finansinių krizių rūšių pasireiškimo intensyvumą skirtingose pasaulio šalyse skirtingais laiko periodais. Tyrimo objektas - finansinės krizės. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų analizė. [...] Daugelis mokslininkų ir viešosios politikos formuotojų, kalbėdami apie skirtingas finansinių krizių rūšis, naudoja vieną bendrinę finansinės krizės sąvoką, tačiau toks finansinių krizių suvokimas ir interpretavimas nėra itin korektiškas. Konkretaus finansinės krizės tipo identifikavimas yra svarbus žingsnis finansinės krizės valdymo kontekste. Mokslinių straipsnių, nagrinėjančių finansinių krizių klasifikavimo ir identifikavimo klausimus, gausa įrodo šios temos aktualumą. Itin išsamiai įvairūs finansinių krizių klasifikavimo ir identifikavimo aspektai buvo nagrinėti Antczak (2000), Dabrowski (2003), Bordo (2008), ReinhartirRogoff (2008,2009), Qianirkt. (2010), Deltuvaitės(2010)ir kt. Apibendrinant mokslininkų pateikiamas finansinių krizių klasifikacijas, galima išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir tipus. Pagal finansinių krizių kilmę skiriami tokie finansinių krizių tipai: valiutos krizė, bankų krizė, (valstybės) skolos krizė, mokėjimų balanso krizė, infliacijos krizė; pagal finansinių krizių mastą; sisteminė finansų krizė; tarptautinė finansinė krizė ir plataus masto ekonominė krizė; pagal finansines krizes sukeliančias priežastis: makroekonominės politikos sukelta krizė, finansinė panika, moralinės rizikos sukelta krizė, „triukšminga baigtis“, spekuliacinė ataka valiutos atžvilgiu, spekuliaciniai burbulai ir krachai, turto kainų burbulų sprogimas. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą finansinių krizių pasireiškimo dažnumo tematika, nustatyta, kad pasaulyje dažniausia pasireiškia trijų tipų finansinės krizės - valiutų, bankinio sektoriaus ir valstybės skolos. Apibendrinant finansinių krizių pasireiškimą įvairiose pasaulio šalyse, matyti, kad 1970-2007 m. pasaulyje įvyko 394 finansinės krizės. Daugiausia nagrinėjamu laikotarpiu įvyko valiutų krizių (207 atvejai), bankų krizės ir valstybės skolos krizės pasireiškė gerokai rečiau (atitinkamai 124 ir 63 atvejai). [...] Labiausiai jautrios finansinėms krizėms analizuotu laikotarpiu buvo besivystančios Pietų ir Šiaurės Amerikos (Argentina, Bolivija, Brazilija ir Meksika), Afrikos (Zairas) ir Azijos (Turkija) šalys. Toks netolygus finansinių krizių pasireiškimas skatina atlikti nuodugnesnius mokslinius tyrimus finansinių krizių pasireiškimo ir finansinių krizių sklaidos kanalų tematika bei nustatyti ir ištirti finansinių krizių sklaidos indikatorius, siekiant įvertinti finansinių krizių sklaidos galimybę bei imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažintas kilusios finansinės krizės sklaidos poveikis kitų šalių ekonomikoms ir kartu visai globaliai finansų sistemai. Problems induced by financial crises are becoming more serious and significant in the context of globalization and internationalization of financial markets. Financial crises in one region may adversely influence other regions in the geographically different parts of the world what could escalate and trigger problems in the whole global financial system. Moreover, financial crises usually can be classified into many different types. Often several types of financial crises intertwine and escalate from one to another. Therefore it cannot be said that a crisis can be clearly attributed to one or another type. International financial crises can usually be attributed to several types simultaneously. Thus it is very important to understand the nature of financial crises and the intensity of their occurrence due to a rapid spread of financial markets globalization. In this paper classification of financial crises is presented and their occurrence frequency is analyzed. Systematic and comparative analysis of scientific literature was performed, statistical data analysis is presented and various visualization techniques are used. The main finding of the study is that financial crises have become a more frequent phenomenon nowadays due to a rapid development of financial markets globalization. Summed up occurrences of financial crises around the world show, that 394 financial crises occurred worldwide during 1970- 2007. Three types of financial crises, currency crisis, banking crisis and sovereign debt crisis commonly occur. Review and analysis of statistical data of the latest financial crisis showed that greater financial and macroeconomic instability led to a more frequent occurrence of financial crises during this period.

Straipsnyje nagrinėjami pasaulio finansų ir ekonomikos krizės Baltijos šalyse ypatumai, parodomi krizės raidos skirtumai šiose šalyse, analizuojami šių šalių politinio virsmo sąmonės pokyčiai. Pagrindinė šio regiono finansų ir ekonomikos krizės priežastis yra tai, kad nebuvo pagrindinio peržiūros proceso mechanizmo ne tik dėl užsienio ekonomikos poveikio, bet ir valdanti nomenklatūra buvo dar tik besiformuojanti. Visgi, reikia pripažinti, kad krizė turėjo daug konjunktūrinių bruožų. Baltijos šalyse sustiprėjo diskusijos ne tik dėl finansinės, bet ir politinės krizės. Daugelis laikinųjų vyriausybių akcentuodavo trumpalaikius pažadus. Nepopuliarūs sprendimai buvo neišvengiami: mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, finansavimas švietimui, sveikatai, kultūrai. Šiomis sąlygomis Baltijos valstybių politinė nomenklatūra su augančiu susidomėjimu pradėjo žvelgti į rytinę kaimynę. Praktiškai išnyko antirusiška retorika, tampa vis dažnesni šių šalių įvairaus laipsnio lyderių, įskaitant ir vyriausybių vizitai į Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos miestus. Krizė taip pat padarė didelę įtaką rinkimų rezultatams. Straipsnio apibendrinime teigiama, kad dabar Rusija ir Baltijos valstybės pereina prie kokybiškai naujo ekonominio bendradarbiavimo santykių, kurie turėtų padidinti kompleksinio tarptautinio bendradarbiavimo schemų, grindžiamų abipusiu investavimu, vaidmenį. Atsikračius politinių fobijų, galima tikėtis, kad Rusijos pinigai ateis į Pabaltijį ir į ES. The article analyses the peculiarities of the global financial and economic crisis in the Baltic States, reveals the differences of the development of the crisis in these countries, and analyses the changes in the political transformation consciousness of these countries. The main reason of the financial and economic crisis in this region is that there was no main mechanism for the review process. This was not only because of the influence of the foreign economy, but also because of the emerging governing nomenclature. However, it must be admitted that the crisis had many features common to the financial situation. In the Baltic States, the debate has intensified not only because of the financial crisis but also because of the political one. Many interim governments have highlighted short-term promises. Unpopular decisions were inevitable: the number of public servants, funding for education, health and culture were reduced. Under these conditions, the political nomenclature of the Baltic States began to look at the Eastern neighbour with growing interest. Basically the anti-Russian rhetoric has disappeared, the various leaders of these countries, including governments, have increased their visits to Moscow, St. Petersburg and other Russian cities. The crisis has also had a significant impact on the results of the election. The article concludes that Russia and the Baltic States are now switching to a qualitatively new economic cooperation relationship, which should increase the role of schemes of complex international cooperation based on mutual investment. By ditching the political phobia, it can be expected that Russian money will come to the Baltic States and the EU.

The paper aims to investigate the research question whether the US 2008 crisis spilled over contagiously to the Baltic States as small open economies. In order to examine the evidence of financial contagion as a systematic component of financial risks in the case of the Baltic States, we employ several testing methodologies like correlation coefficients based methods adjusting also with possible heteroskedasticity and ARCH-GARCH framework. The results are somewhat mixed. On the one hand, stock returns’ correlations between US and Baltic States increased during crisis times, confirming the financial contagion hypothesis. On the other hand, volatility has not spilled over from US to Estonia, Latvia and Lithuania, neither have volatility spillovers become stronger after the crisis hit.

Palūkanų normos vaidina labai svarbų vaidmenį šiandieninėje ekonomikoje. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra patikrinti teorinius ir statistinius nacionalinės valiutos (lito) palūkanų normų svyravimų tarpbankinėse ir mažmeninėse palūkanose aspektus ir nustatyti, ar nesena pasaulinė finansų krizė paveikė šį procesą. Lietuvos finansų sistema daugiausia remiasi bankų institucijomis, o kiti finansų sektoriai vaidina ribotą vaidmenį bendroje finansų sistemoje. Todėl bankų produktų palūkanų normos vaidina pagrindinį vaidmenį bendrame Lietuvos ekonomikos vystymesi. Smarkiai padidinus VILIBOR po Rusijos krizės 1999 m., Lietuvos palūkanų normos rodė tendenciją konverguoti su euro palūkanų normomis ir nuo paskutinio 2005 m. ketvirčio iki 2007 pirmo ketvirčio buvo beveik identiškos. Nuo 2007 m. vidurio jos išsiskyrė ir po finansų krizės 2008 m. pabaigoje judėjo priešingomis kryptimis. Tuo pačiu labai padidėjo palūkanų normų kintamumas. Palūkanų normų nukrypimo nuo Lietuvos tarpbankinių normų mažmeniniams depozitams ir paskoloms litais analizė rodo tokias pačias tendencijas, kaip pateikiamos kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių analizėse. Palūkanų normų svyravimas labiausiai tiesiogiai susijęs ir stipriausias yra nefinansinių korporacijų depozitams ir namų ūkiams. Tuo pat metu hipotekos palūkanų normų svyravimas yra mažiausiai tiesiogiai susijęs ir nestabilus. Bankų palūkanų nustatymo politikos alternatyvūs kiekybiniai pelningumo matavimai nerodo nenormalaus padidėjimo. The paper considers the pass-through of the interbank and retail interest rates for the case of Lithuania. The need for the interest rate transmission analysis has grown during the volatile market period caused by the global financial crisis. The objective of the article is to check theoretical and statistical aspects of domestic currency (litas) interest rate pass-through from interbank to retail interest rates and, specifically, to determine whether the recent global financial crisis has affected this process. Methods used in the article include a systemic analysis of related studies, historical data analysis and statistical testing. The analysis is expanded to cover the alternative interest rate-related variables in order to check the consistency of the pass-through of the litas interest rate over the period from October 2004 to December 2010. Results of the research show that though the lending interest rates have increased and the interest rate relationship has transformed over this period, there is no proof that changes in the bank interest rate setting policy has led to abnormal profits for banks

Nagrinėjama Lietuvos vertybinių popierių rinkos būklės kitimo dėl susidariusios finansų krizės problema. Nustatomi Lietuvos vertybinių popierių rinkos ypatumai, veiksniai, darantys didelį poveikį OMXV indekso kitimui. Pateikiamos Lietuvos vertybinių popierių rinkos 2003–2010 m. charakteristikos, pritaikomas slankiųjų vidurkių metodas. Analizuojamas finansų krizės poveikis investuotojų nuomonei apie investavimą ir artimiausi investuotojų lūkesčiai. Remiantis atlikta apklausa ir OMXV indekso kitimo dinamika nustatomos investavimo perspektyvos. Tyrimas atskleidė, kad didžiausias neigiamas finansų krizės poveikis Lietuvos vertybinių popierių rinkai pasireiškė 2008 m., tačiau rinka iš lėto atsigauna ir tikėtina, kad artimoje ateityje Lietuvos vertybinių popierių rinka pradės sparčiai plėstis. The purpose of this article is to evaluate financial crisis impact on the Lithuanian stock market. Nowadays financial crisis of2007–2010 is a very popular issue between society, government and financial institutions. Such an event changed everyone's daily routine. Besides, this important and specific crisis affected goals, strategies and plans of many institutions. After this crunch lots of investors started to doubt about the reliability of stock market. For this reason, the factors which make impact on the Lithuanian stock market, are determined and the characteristics of the period of 2003–2010 in the Lithuanian stock market are presented. The method of the moving averages is used in order to analyze the dynamics of the stock market and to forecast the perspectives of the market. The results of the research showed that the financial crisis made the biggest negative impact on the Lithuanian stock market during the year 2008. Despite this, the market is slowly recovering and it is possible that it will start to develop in the near future

The paper aims to identify the link between the corporate social responsibility (CSR) and the recent financial crisis, and to determine the main features of the companies’ responsible behavior during this period. This inquiry follows the pattern of a descriptive study and will concentrate on the search of the literature, in order to identify the relationship between the present financial crisis and CSR, and the corporate behavior in this period. Companies’ reports, and discourses on CSR will be considered to characterize firms’ behavior. Examples of CSR from Romania and Lithuania are offered in order to illustrate the conclusions of the paper. The investigation of the literature leads to two major conclusions. One conclusion of the paper is that CSR is on a turning point and it is expected that a new orientation toward theoretical and practical approaches regarding the concept will be developed after this crisis. The other outcome reveals the contradiction between discourse and action: companies’ priorities in crisis time are more concentrated on financial aspects; even if at the discourse level all companies declare their commitment to responsible actions.

Straipsnyje analizuojami finansinio nestabilumo, kurio protrūkis pasireiškė per 2007–2008 m. krizę, priežastis ir nagrinėjami finansinio stabilumo atstatymo būdai pokrizinių reguliavimo reformų procese. Autoriai daugiau dėmesio skiria instituciniam problemos aspektui. Stabilumo pažeidimas pristatomas iš vienos pusės kaip nuo praeito amžiaus 80-ųjų metų pagrindinėse finansų rinkose vykdomų dereguliavimo procesų rezultatas. Iš kitos pusės – tai nacionalinės mikrolygio (sektorinės) priežiūros netinkamumo kontroliuoti vadinamųjų „per didelių, kad žlugtų“ finansinių institucijų tarpvalstybinę ir tarp-sektorinę veiklą pasekmė. Straipsnis nagrinėja, kaip stabilumo atstatymo tikslai yra realizuojami pokrizinėse reformose, analizuoja institucinius pokyčius, įvykusius JAV priimant Dodd’o-Frank’o įstatymą, ir Europos Sąjungoje įvedant naują finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros architektūrą. Straipsnyje taip pat vertinamas šių reformų poveikis finansų rinkų reguliavimui Lietuvoje The article analyses the reasons of financial instability, which outburst in 2007- 2008 crisis and studies the ways of rebuilding financial stability in the process of post-crisis regulatory reforms. The authors consider mostly institutional aspects of the problem. Violation of stability is viewed on the one hand as the result of deregulation processes in major financial markets since 1980s, on the other hand as result of inadequacy of national micro-prudential regulators to match the cross-sector and cross-border activities of so called “too big to fail” financial institutions. The article studies how these targets are met in post-crisis regulatory reforms, analysing institutional frameworks introduced in USA with the pass of Dodd-Frank Act and in the European Union after adopting the new architecture of financial markets supervision and regulation. The impact of these reforms on regulation of financial markets in Lithuania is assessed

Straipsnyje kalbama apie pasaulinę finansinę krizę ir jos įtaką Lietuvos ekonomikai. Pastebima, kad finansų sistemos stabilumo svarba tampa ypač aktuali, kai šalies ekonomika susiduria su krize. Finansinė krizė nėra tik pastarųjų dešimtmečių reiškinys, priešingai, ji yra pasikartojanti, kas apsprendžia jos tyrimo aktualumą. Pasaulinė finansinė krizė neabejotinai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Šiame straipsnyje aptariami teoriniai finansinės krizės aspektai, išskiriami finansinių krizių tipai, apibendrinami svarbiausi šalies makroekonominiai rodikliai, kuriuos įtakojo ekonominė krizė. Taip pat aptariama 2009 m. pasaulinės finansinės krizės įtaką Lietuvos ekonomikai. Atlikus tyrimą pastebima, kad nacionalinei ir pasaulio ekonomikai būdingas nuolatinis augimas. Nuolatinė ekonominė pažanga, kuri pasireiškia didėjančiomis gamybos apimtimis arba didėjančiu bendruoju vidaus produktu, tenkančiu vienam gyventojui, yra cikliška. Tad ekonomiką galima apibūdinti ekonominiais ciklais – periodiniais svyravimais (kilimo ir nuosmukio laikotarpiais). Ilgi ir dideli ekonominio nuosmukio laikotarpiai įvardijami, kaip krizė. Ekonominių krizių priežastys skirtingose šalyse ir skirtingais laikotarpiais yra nevienodos. Ekonominės krizės atsiradimo Lietuvoje esminė priežastis – išorinės jėgos ir spartus skolinimasis iki krizės, kas sąlygojo nekilnojamojo turto ir akcijų rinkos burbulo atsiradimą. Pastebima, kad tik efektyviai stabilizuotas finansų sektorius gali sudaryti sąlygas ekonomikos atsigavimui. Importance of the stability of financial system becomes very significant when country‘s economy faces the crisis. The financial crisis is not just a phenomenon of recent decades, so it is important to pay attention to it. Each country specific fluctuations in the economy are known as the economic upswing and downturn. When the prolonged downturn proceeds, it is said that a very serious crisis occurs. The crisis that began in the second quarter of 2007 in the United States soon spread all over the world, and therefore took the name “global crisis”. Global financial crisis has undoubtedly hit Lithuanian economy too. In this article theoretical aspects of the concept of the financial crisis and financial crises’ types are delivered, the most important types of macroeconomic indicators of the country affected by the economic crisis are discussed and the 2009 year’s global financial crisis impact on Lithuanian economy is presented.

Krizių - tiek ekonominių, tiek finansinių - tematika pastaruoju metu tapo ypatingai aktuali, dėl 2007 m. JAV prasidėjusios, o 2008 m. pradžioje jau daugelį pasaulio šalių apėmusios finansinės krizės. Straipsnio analizei yra pasirinktas Pabaltijo šalių regionas, kuris pasižymi tuo, kad šių šalių ne tik geografinė padėtis bei istorijos yra tarpusavyje panašios, bet ir ekonomine prasme jos yra labai artimos vienai kitai. Visos trys - Estija, Latvija ir Lietuva - yra įsijungusios į bendrą NASDAQ OMX Group Inc. (2008 m.), paskatintos intensyvios konkurencijos finansų rinkose. Straipsnio tikslas - išskirti finansų rinkų krizės Pabaltijo šalyse priežastis ir pasekmes. Išanalizavus Pabaltijo šalių akcijų rinką buvo nustatyta, jog per analizuojamą laikotarpį įvyko tik antroji iš dviejų įvykusių pasaulyje krizių - globali finansų rinkų krizė. Ji prasidėjo visose analizuojamose šalyse panašiu metu - tais pačiais metais tik skirtingais mėnesiais. Visose rinkose prieš krizę augo grąžos indeksai, akcijų kainos, kai kuriose įmonėse stipriai išaugo kapitalizacija ir P/E rodiklio reikšmė. Prasidėjus krizei šie rodikliai sparčiai pradėjo kristi, o kilimas matomas tik 2009 m. pabaigoje. Krizė labiausiai paveikė tris iš visų analizuojamų sektorių - finansų, vartojimo prekių ir paslaugų bei sveikatos priežiūros. Taip nutiko dėl to, jog šie sektoriai jautriausiai reaguoja į akcijų rinkos ir ekonomikos pokyčius. Krizė padarė didelių nuostolių analizuojamų įmonių veiklai, tačiau gale analizuojamo laikotarpio rinkoje buvo matyti atsigavimo požymių. There are two types of anomalies: financial bubbles and excess volatility. The financial bubble subsequently results in financial crisis as the prices deviated too far from their fundamental values. Literature reports on a long history of financial crisis. All of them exhibit common feature - huge losses. The period from 2000 through 2009 documents two crises: dotcom crash and global financial crisis that affected almost all economies in the world. We document that Baltic stock market was affected only by global financial crisis as there was no significant deviations of stock prices during the period of dotcom crash that occurred in the U.S. stock market. The most affected sectors in Baltic stock market are as follows: financial, consumer discretionary and health care. This is because those sectors are most sensitive responding to changes in the market. The crisis affected all the sectors at the same time. This resulted in a significant drop in equity prices and the slowdowns in the turnover. The main consequence of the crisis could be defined as a significant drop in stock prices and market value of the companies, as well as huge, and reduced turnover. It had an immediate impact on the corporate financial performance.

Straipsnyje nagrinėjami tarptautiniai įsigijimai (angl. cross-border M&A) išsivysčiusiose šalyse 2008-2009 m. Susijungimai ir įsigijimai (M&A) – įmonių strategijos, finansų ir veiklos valdymo dalis, apimanti bendrovių ar reikšmingo turto (verslo) dalies pirkimą ar pardavimą. Tarptautiniai įsigijimai yra vienas iš esminių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo veiksnių. Tarptautinių įsigijimų reikšmingumas tiesioginėms užsienio investicijoms ilgą laiką buvo pripažįstamas tik išsivysčiusiose šalyse, tačiau pastaruoju metu neabejojama jų teigiama įtaka ir besivystančiose šalyse. Pereinamosios ekonomikos šalyse tai yra nauja veiklos sritis. Straipsnio tikslas – išanalizuoti pagrindines tendencijas ir plėtros galimybes tarptautinių įsigijimų išsivysčiusiose šalyse ir nustatyti, kaip tarptautinius įsigijimus įtakojo finansinė krizė ir ekonomikos nuosmukis. Pirma, atliekamas TUI, kaip tarpvalstybinių įsigijimų ekvivalento, tyrimas. Po to aptariama tarpvalstybinių įsigijimų veikla ir tendencijų įvertinimas pagal pramonės sektorius. Atlikus tyrimą nustatyta, kad finansinė krizė ir ekonomikos nuosmukis stipriai įtakojo tiek TUI, tiek tarptautinius įsigijimus. Tarptautinių įsigijimų sumažėjimas reikšmingai įtakojo TUI srautus, nes pastarieji stipriai koreliuoja su tarptautinių įsigijimų verte. Tyrimo metodika – atlikta sisteminė ir lyginamoji mokslinės literatūros bei statistinės informacijos analizė. In 2008, the value of cross-border mergers and acquisitions (M&A) sales of developed country companies fell by 39 %, approximately their 2006 level, and the number of such M&A deals fell by 13 % as the financial and economic crisis made a dampening effect on cross-border M&A activity. Data for 2009 show a continuing downward trend: the number of high value M&A deals fell sharply, as banks avoided financing such transactions in the prevailing landscape of high and rising risk. In addition to lack of finance, the decline in the value of M&A transactions has been driven by sharp falling stock prices on developed countries' stock markets - where stock market indices plunged. The decrease in total cross-border M&As has had a significant impact on FDI flows, as they are strongly correlated with the value of cross-border M&A transactions. One outcome of the crisis is that a number of large privatization projects have had to be cancelled.

Straipsnyje analizuojama finansų sistemos stabilumo sąvoka ir pateikiama šios sąvokos apibrėžimų įvairovė, taip pat aptariamos Centrinio banko strategijos palaikant finansų sistemos stabilumą. Tiksliai prognozuoti galimą finansų sistemos nestabilumą yra vis dar sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Siekiant įvertinti šalies ekonomikos pažeidžiamumo laipsnį ir laiku numatyti finansų sistemoje kylančius pavojus, Centriniam šalies bankui rekomenduojama vadovautis bendruoju finansų stabilumo indeksu. Pastarasis gali įvertinti šalies finansų sistemos būklę. Per tyrimą nustatyta, kad remiantis bendru finansų stabilumo indeksu, Centrinis bankas gali nustatyti grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankų vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį, numatyti tinkamas reagavimo priemones. The article analyses the notion of stability of the financial system and presents the variety of definitions of this notion. It also discusses the strategies of the central bank when maintaining the stability of the financial system. Accurate forecasting of instability of the financial system still remains a very difficult task. In order to evaluate the degree of vulnerability of the national economy and ensure timely forecasting of perils for the financial system, the central national bank is recommended to follow the general index of financial stability. The latter can evaluate the condition of the national system of finance. During the research it was established that according to the general index of financial stability, the central bank can identify perils for the national financial stability, evaluate the ability of this system to cope with unfavourable effects of inner and outer shocks and provide for proper measures of response.

Viena iš nemaloniausių naujienų ekonomikoje praeitais metais buvo smarkus Lietuvos ekonomikos smukimas. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti šalies ekonominio augimo ypatybes 2004–2009 m. laikotarpiu, įvertinti komercinių bankų veiklos poveikį šalies ekonomikos vystymuisi ir pasiūlyti pradinį modelį ekonominio augimo vystymui. Analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje susipynė vidinės ir išorinės krizės priežastys, o tai privedė prie itin didelio ekonomikos smukimo, atskleidžiančio ekonomikos augimo modelio, pasirinkto integruojantis į Europos Sąjungą, pagrįsto vidinio vartojimo ir valstybės išlaidų skatinimu, investuojant skolintą privatų kapitalą, trūkumus. Naujas ekonomikos augimo modelis leistų atstatyti ekonomiką ir paskatinti vidinį ir išorinį ekonomikos stabilumą, bei leistų išvengti ankstesnio greito ekonomikos augimo ir griuvimo scenarijaus. Pasirinkto ekonomikos augimo modelio trūkumas yra Lietuvos bankų sektoriaus ypatumai. Bankų sistemos konkurencingumo bruožai ne tik skatina finansų sektoriaus vystymąsi, bet ir kelia grėsmę jo stabilumui. Lietuvoje buvo ignoruojamas kredito, kaip ekonomikos reguliatoriaus, vaidmuo. Kreditas tapo papildomu ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu. Sektoriaus oligopolinė rinkos struktūra, didėjanti komercinių bankų ir visos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių finansavimo šaltinių sukūrė šalyje kredito ciklą, kuris žymiai pablogino pasaulinės finansų krizės poveikį nacionalinei ekonomikai. Kuriant naują ekonomikos modelį tikslinga labiau akcentuoti ekonomikos sektorius, kuriančius eksportuojamas prekes ir paslaugas. The article presents an overview of the economy growth of Lithuania after entering the EU and the factors conditioning this growth. The impact of the ongoing financial crisis on the economy of the country is dealt with. Competition possibilities in the market of commercial banks are explored in the context of the .structure of banking system asset financing and the interdependence of the loans issued by banks, profitability of the activity and the growth of GDP. Impact of commercial banks and the central bank on the economic growth of the country is researched. Deficiencies of the pre-crisis economic growth model are singled out, and attitudes to a different model of economic growth which would allow to avoid the previously experienced rapid economy growth and consequent collapse scenario are outlined.

This paper focuses on the relationship between the government actions, global economic crisis, and competitiveness on a national and regional dimension. The Baltic States (i.e., Estonia, Latvia, and Lithuania) have experienced one of the biggest Gross Domestic Product (GDP) contractions during the Global Crisis so far. Meanwhile, Poland was the only country with a positive GDP growth in the European Union during the Global Crisis. Hence, identifying and assessing changes in the relative competitiveness, as a consequence of the economic downturn in both Baltic States and Poland, has sparked many interests.The main channel through which the crisis undermined competitiveness has been the macroeconomic situation. That is why employing single macroeconomic variables as proxies of competitiveness suggests a much stronger influence of the crisis on competitiveness in comparison to overall measures (e.g. Global Competitiveness Index). It may be generally concluded that a short-term crisis, even if severe, does not have a negative influence on international competitiveness as long as a proper anti-crisis policy is implemented and the country is small enough to react fast and adapt to new conditions in the global environment.