Search

The article analyses the role of the institutional dimension’s in the conception of the sustainable development. It reflects in the identification of the equivalence of the institutional dimension towards social, economical and ecological dimensions; it manifests the significance of the New Governance in the sustainable development’s policy and it’s modeling and implementing processes. During the research the idea was substantiated, that the state governance and the public administration organizations should be actively involved in processes of the structuring and the permanent enhancing of the appropriate provisions for the sustainable development, because the objective of the sustainability is making the impact on the states’ policy increasingly through the global organizations’ information channels and its institutional nets. Straipsnyje aptariamas institucinės dimensijos vaidmuo darnaus vystymosi koncepcijoje, kuris atsispindi identifikuojant institucinės dimensijos lygiavertiškumą socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei dimens ijoms bei atskleidžiant naujojo viešojo valdymo reikšmę darnaus vystymosi politikos formavimui ir įgyvendinimui. Pagrindžiama idėja, kad valstybės valdymo ir administravimo organizacijos turi būti aktyviai įtraukiamos į darniam vystymuisi tinkamų sąlygų sudarymo ir nuolatinio stiprinimo procesus, nes subalansuotumo siekis vis labiau daro įtaką valstybių politikai per globalių organizacijų informacijos kanalus ir jų institucinius tinklus.

Straipsnyje aptariamas institucinės dimensijos vaidmuo darnaus vystymosi koncepcijoje, kuris atsispindi identifikuojant institucinės dimensijos lygiavertiškumą socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei dimens ijoms bei atskleidžiant naujojo viešojo valdymo reikšmę darnaus vystymosi politikos formavimui ir įgyvendinimui. Pagrindžiama idėja, kad valstybės valdymo ir administravimo organizacijos turi būti aktyviai įtraukiamos į darniam vystymuisi tinkamų sąlygų sudarymo ir nuolatinio stiprinimo procesus, nes subalansuotumo siekis vis labiau daro įtaką valstybių politikai per globalių organizacijų informacijos kanalus ir jų institucinius tinklus., The article analyses the role of the institutional dimension’s in the conception of the sustainable development. It reflects in the identification of the equivalence of the institutional dimension towards social, economical and ecological dimensions; it manifests the significance of the New Governance in the sustainable development’s policy and it’s modeling and implementing processes. During the research the idea was substantiated, that the state governance and the public administration organizations should be actively involved in processes of the structuring and the permanent enhancing of the appropriate provisions for the sustainable development, because the objective of the sustainability is making the impact on the states’ policy increasingly through the global organizations’ information channels and its institutional nets.

Straipsnyje teoriškai ir praktiškai yra pateikta, kaip būtų galima vertinti darnų vystymąsi. Daugiakriteriai vertinimo metodai – tai vienas iš būdų įvertinti šalies ekonomikos situaciją darnaus vystymosi požiūriu. Analizuojami keturi daugiakriteriniai metodai: SAW, TOPSIS, COPRAS bei integruotas metodas. SAW metodu ieškomos pasvertųjų rodiklių reikšmės, COPRAS metodu nagrinėjamas variantų prioritetiškumas ir reikšmingumas, kuris priklauso nuo alternatyvos reikšmių ir reikšmingumo dydžių, o TOPSIS metodu skaičiuojamas geriausias sprendinys, kuris yra arčiausiai idealaus sprendinio ir toliausiai nuo blogiausiojo. Integruotu metodu yra apskaičiuojamas darnaus vystymosi indeksas atsižvelgiant į keturias straipsnyje pateiktas dimensijas: ekonominę, socialinę, aplinkosauginę bei institucinę. Institucinė dimensija, kaip ketvirtoji darnaus vystymosi dimensija, pasirinkta todėl, kad 2012 m. birželio 20-22 dienomis vyksiančioje „Rio+20“ konferencijoje yra akcentuojamas gana didelis dėmesys institucinei aplinkai, todėl į darnaus vystymosi vertinimą reikia įtraukti institucijas. Straipsnio rezultatai parodė, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu arba Lietuvos įstojimo į tam tikras sąjungas (ES, NATO) metais, institucinei dimensijai buvo skiriama gana daug dėmesio. 2009 metai Lietuvai buvo ekonomiškai silpniausias laikotarpis, nes ekonominio vystymosi indeksas sumažėjo 34,39 proc., socialinės dimensijos vystymosi indeksas sumažėjo 6,13 proc., o aplinkosauginės dimensijos vystymosi indeksas padidėjo 10,16 proc. Kaip ir buvo minėta, institucinės dimensijos indeksas padidėjo net 41,93 proc. Vadinasi, intensyvios institucinės dimensijos apraiškos sudaro sąlygas darnaus vystymosi raiškai, tačiau lygiavertis dėmesys visoms darnaus vystymosi dimensijoms turi būti išlaikomas.[...] The relevance of this topic is reflected in new economic thinking of the current times, which argues that global progress can be achieved only by coordinating economic efficiency, social justice, environment protection and institutional role. The coordination of these principles into one system is the concept of sustainable development, which is based on the idea that the current generation must satisfy its needs by preserving the possibility for future generations to satisfy theirs. This view is as important in Lithuania as it is worldwide. Analyzing the situation of sustainable development in Lithuania, one misses the information which consistently evaluates sustainable development and uses the concrete multi-criterion method, one also misses integrated indexes which would allow to evaluate the sustainable development of the country. The object of the article - the evaluation of sustainable development. The purpose of the article – to evaluate sustainable development situation in Lithuania by using multi-criteria assessment methods. To achieve this purpose the following tasks were set: to introduce the theoretical aspects of multi-criteria methods; to find out the methodology of calculating integrated sustainable development index; to analize Lithuania’s sustainable development situation during the years 2000-2010. Research methods: systemic analysis, synthesis, comparison and generalization of scientific literature sources, structural, dynamic and causal analysis of statistical data. Concrete results of the research. The assessment of Lithuanian economic development in terms of sustainable development allows to identify the weak points in the economic development of the country, to analyze the changes and tendencies, to look for the possible solutions for economic, social, environmental and institutional problems. The were used four multi-criteria methods in this article: SAW (Simple Additive Weighting), TOPSIS (Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution), COPRAS (Complex Proportional Assessment) and Integrated method. The best methods which can be chosen to evaluate sustainable development situation in Lithuania are TOPSIS and integrated methods. After conducting the analysis of sustainable development in Lithuania it was established that during the years 2000-2003 and during economic crisis in 2009 it was given bigger attention to institutional dimension to accieve important tasks (like joining European Union, solving economic problems, etc.). In 2009 economic development inex decreased by 34,39 per cent, social development index decreased by 6,13 per cent, environmental development index increased by 10,16 per cent while institutional development index increased by 41,93 per cent. Summarizing it can be concluded that sustainable development is a long-term strategy, ensuring clean and healthy environment as well as an increasing standard of living for the present and future generations.

Mokslinė problema: kaip geras valdymas gali ir turėtų veikti damaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimą? Šio straipsnio aktualumas ir naujumas atsiskleidžia per naują požiūrį į darnaus vystymosi įgyvendinimo tobulinimą, įgalinant institucinės struktūros privalumus (gero valdymo praktiką). Straipsnio tikslas - atskleisti gero valdymo ir darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo sąsajas, identifikuojant galimybes, kaip gero valdymo privalumus panaudoti darniai plėtrai. Tikslui igyvendinti naudojami šie uždaviniai: atskleisti institucinio aspekto vaidmeni damaus vystymosi sampratoje; identifikuoti gero valdymo bruožų raišką damaus vystymosi kontekste; nustatyti geru valdymu grįstos institucinės dimensijos rodiklių svarbą darnaus vystymosi koncepcijoms įgyvendinti. Straipsnyje išdėstytas požiūris leidžia konceptualiau pateikti darnaus vystymosi sampratą akcentuojant ketvirtąją jos dedamąją - institucinę dimensiją ir nurodant kryptis gero valdymo principų raiškos galimybėms darnumo kontekste. Išanalizavus Lietuvos ir uzsienio autorių mokslo darbuose pateiktą darnaus vystymosi sampratą ir identifikavus institucinės dimensijos vietą joje, nustatyta, kad darnus vystymasis laikomas procesu, kuriame užtikrinamas ilgalaikis ekonomikos augimas, darnus socialinis vystymasis ir racionalus aplinkos išteklių panaudojimas institucine sistema grįstoje demokratinėje visuomenėje,integruojant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą institucinėje plotmėje į vieningą vystymosi kontekstą, kai demokratinės visuomenės ir jos narių poreikių tenkinimo pagrindu tampa visų keturių darnaus vystymosi dimensijų tikslai ir principai. Todėl, siekiant darnaus ekonominių, socialinių ir ekologinių poreikių patenkinimo, būtina sudaryti formalių institucijų tinklą kuris suformuotų tinkamą aplinką damaus vystymosi mechanizmams veikti, įgalintų institucijas efektyviai, veiksmingai ir atsakingai įsitraukti į darnos formavimo, palaikymo ir rėmimo sistemą, teigiamai veiktų valstybinės veiklos rodiklius. Tokio tinklo pagrindiniais veiklos principais turėtų tapti gero valdymo koncepcijos įgyvendinimas. Geras valdymas turi būti suvokiamas kaip tikslingas ir būtinas darnios plėtros įgyvendinimo aspektas (kiekviena is keturių darnaus vystymosi koncepcijos dimensijų pasižymi net keletu svarbių sąlyčio taškų su gero valdymo bruožais). Jo realizavimas reimiasi institucijomis, kurios savo veikloje taiko tinkamus viešojo valdymo principus, formuoja lygiomis teisėmis grįstą prieigą prie viešųjų gėrybių ir valstybės išteklių. Laviruodamos taip įvairių socialinių grupių ir jų interesų, institucijos padeda siekti damaus vystymosi tikslų, sudaro prielaidas perspektyviniam visuomenės siekių ir poreikių darnumui (ateities kaitų atžvilgiu). Kiekviena is keturių darnaus vystymosi dimensijų turi būti grindžiama gero valdymo principų įgyvendinimu, siejant tai su įvairiomis funkcijomis ir jų realizavimo taktikomis, nes būtent tinkamos institucinės veiklos pagrindu vertinami valstybės pasiekimai darnaus vystymosi srityje, identifikuojant įvairių institucinių rodiklių dinamikas ir jų kitimo priežastis. The article analyses the role ofthe good governance in the implementation of the sustainable development conception at the institutional level. It emphasises the equivalence of the institutional dimension towards social, economic and ecological dimensions. This parity empowers the usage of the good governance in the sustainable development's policy and its modelling and implementation processes. During the researeh, the idea was substantiated that state governance and public administration organisations should actively employ principles and techniques ofthe good governance because the objective of sustainability is making the impact on the state policy, increasingly through the global organisations' information channels and their institutional networks as well as their protection by the management methods and even indicators describing state's situation and the alternation ofthe developmental policy.

Geras valdymas, kaip vis labiau populiarėjanti mokslinių tyrimų tema, neabejotinai yra ir kritinė dinaminio požiūrio į valstybės valdymą ir administravimą dimensija. Šiuolaikinė visuomenė, susidurianti su įvairiais globalizacijos, ekonominės konkurencijos, socialinių ir politinių neramumų, technologinių pokyčių, klimato atšilimo, išsenkančių gamtos išteklių ir pan. sąlygotais iššūkiais, vis daugiau dėmesio skiria valstybės politikos įgyvendinimui viešojo administravimo aspektu. Daugelyje išsivysčiusių valstybių geras valdymas tampa viešojo valdymo vystymosi varikliu, įgalinančiu pasiekti vis geresnį viešųjų paslaugų teikimo lygį ir atitinkamą piliečių pasitenkinimą valdymo sistemos veikla. Tačiau, kylant vis daugiau ekonominių problemų, veikiant socialinių grupių susivienijimams, didėjant aplinkosaugos reikalavimams, formuojantis pasaulio instituciniams tinklams, stiprėjant įtampai tarp įvairių interesų grupių, susidarė prielaidos įsitvirtinti ir kitai – ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų – suderinamumo tendencijai – darnaus vystymosi koncepcijai, tapusiai neatsiejamu šiuolaikinės demokratinės visuomenės atributu ir ypač aktualiu mokslinių tyrimų objektu. Nors darnaus vystymosi principai ir buvo apibrėžti dar 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje pasaulio viršūnių susitikimo Jungtinių Tautų Aplinkos ir vystymosi konferencijoje, tačiau jau 2012 m. birželio mėn. surengtoje „Rio+20“ konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliajai ekonomikai ir institucinei... [toliau žr. visą tekstą] The article analyses the role of the good governance in the implementation of the sustainable development conception at the institutional level. It emphasises the equivalence of the institutional dimension towards social, economic and ecological dimensions. This parity empowers the usage of the good governance in the sustainable development’s policy and its modelling and implementation processes. During the research, the idea was substantiated that state governance and public administration organisations should actively employ principles and techniques of the good governance because the objective of sustainability is making the impact on the state policy, increasingly through the global organisations’ information channels and their institutional networks as well as their protection by the management methods and even indicators describing state’s situation and the alternation of the developmental policy.

Straipsnyje analizuojama viena iš ekonomikos posistemių - darbo rinka, funkcionuojanti pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius. Tai - viena svarbiausių šalies ekonominės sistemos dalių, pagal kurią galima spręsti apie bendrą šalies ekonominę būklę. Darbo rinka yra specifinė, nes joje vyksta konkurencinė kova tarp darbuotojų, kas gaus geresnę darbo vietą ar pelningesnį darbo pasiūlymą. Be to, ji neatsiejama žmonių gyvenimo dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su šalies ekonominiais, socialiniais, demografiniais, gamybiniais, mokslo ir technologijų pokyčiais. [...] Akivaizdu, jog ekonominis ir socialinis gyvenimas tiesiogiai įtakoja ir darbo rinką, kadangi darbo rinka yra jungtis tarp socialinės ir ekonominės politikos. Lietuva dar 2007 m. sprendė darbo jėgos trūkumo problemą, o jau 2012 m. ji priversta ieškoti efektyvių būdų nedarbui mažinti. Mažas užimtumas ir didelis nedarbas - tai problemos, kurias Lietuva sprendė prieš įstojant į Europos Sąjungą. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, t.y. nuo 2009 m. nedarbo problema vėl tapo labai aktuali, deja, sunkiai išsprendžiama ir pažabojama. Straipsnyje analizuojamas ekonominių rodiklių poveikis Šiaulių apskrities darbo rinkai, atliktas nedarbo lygį ir užimtumą įtakojančių veiksnių tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kurie socialiniai - ekonominiai veiksniai stipriausiai įtakoja nedarbo lygio bei užimtumo pokyčius Šiaulių apskrityje. Taip pat siekiama įvertinti atskirų veiksnių (tiesioginių užsienio investicijų, pensininkų skaičiaus, migracijos saldo, darbo užmokesčio, socialinių pašalpų išlaidų, materialių investicijų) poveikį nedarbo lygiui Šiaulių apskrities savivaldybių lygmeniu. This paper analyzes one of the subsystems of the economy - the labor market, functioning according to the laws of supply and demand. This is one of the most important parts of the economic system by which you can judge the overall economic condition of the country. The labor market is specific, as it consists of competitive struggle between the workers, who will receive a better job or a profitable job offer. In addition, it is an integral part of human life, which is closely linked to the country's economic, social, demographic, industrial, scientific and technological developments. Positive development in the country or region promotes employment, increases wages, improves the standard of living, consumption and reduces poverty levels. Each country's priority should be based on a strong labor market exposure. High unemployment in the region increases the gap between the employed and the unemployed people, in addition, it increases the number of crimes, doesn‘t generate the gross domestic product, decreases the loss of qualification skills. It is clear that the economic and social life directly influence the labor market, as the labor market is the connection between social and economic policies. Lithuania only from 2012 tries to look for effective ways to reduce unemployment level. Low employment or high unemployment rate is a problem which Lithuania tries to solve since 2009, but this problem becomes very relevant and, unfortunately, difficult to resolve. The article analyzes the impact of economic indicators in Siauliai labor market, an unemployment rate and employment factors influencing the study, which was to figure out which social - economic factors are most strongly influenced by the unemployment rate and employment change in the county. It also aims to evaluate the individual factors (foreign direct investment, the number of pensioners, net migration, wages, social payoffs, material investment) on unemployment in Siauliai county. The main empirical study, the methods used are: correlation, regression and causal analysis. It was found that the economic indicators (i.e. GDP growth, capital investment per capita, the average gross wages, local budget revenues and expenditures) made an indirect influence to unemployment rate. Also, the unemployment rate was influenced by changes in the population structure changes. It was also found that employment changes adversely affect the cost of social benefits, the rural population and the number of pensioners. In order to determine the economic and social factors in labor market, was analysed an interdependence between the registered unemployment rate, net migration, the average monthly gross wages, foreign direct investment per capita, social payoffs in dfferent municipalities in Siauliai county. The relationship between the registered unemployment rate and the average monthly gross wage was confirmed in all municipalities. However, the unemployment rate and net migration interdependence can be considered statistically significant only in municipality of Siauliai city. The analysis of interdependence between unemployment rate and FDI per capita of Siauliai County municipalities, it was found that the relationship was statistically significant only in Joniškis, Akmenė and Siauliai districts municipalities

Darnaus ekonomikos vystymosi idėja Lietuvoje yra gana nauja, nepakankamai žinoma ir analizuojama. Todėl straipsnyje atlikta darnaus vystymosi Lietuvoje analizė, remiantis pagrindiniais darnų ekonomikos vystymąsi apibūdinančiais rodikliais iš ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės srities. Tam buvo apžvelgti darnaus ekonomikos vystymosi teoriniai aspektai, išanalizuoti pagrindiniai ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės sričių indikatoriai Lietuvoje 2000–2008 m. Išsiaiškinus darnaus vystymosi teorinius aspektus buvo pastebėta, kad daugelis autorių skirtingai traktuoja ekonomikos augimo, plėtros ir vystymosi sampratas. Ekonominę plėtrą galima apibūdinti kaip tam tikro regiono ekonominio turto išsivystymą, kuris suteikia gerovę regionų gyventojams. Analizuojant politiniu aspektu, ekonomikos plėtra gali būti traktuojama kaip pastangos siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę kuriant ir išlaikant darbo vietas, didinant pajamas. Ekonominė plėtra dažnai lyginama su ekonominiu au­gimu, tačiau šių dviejų sąvokų nevertėtų tapatinti. Atlikus mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad plėtros sąvoka yra daug platesnė nei augimas. For the Lithuanian society, government and business representatives the idea of sustainable economic development is essentially rather new, insufficiently explored or analyzed. Therefore the analysis of sustainable development in Lithuania which we have carried out in this article is based on the main economic, environmental and social indicators characterizing the sustainable development of the economy. For this purpose we have reviewed the theoretical aspects of the concept of sustainable development, carried out the analysis of the main economic, environmental and social indicators in Lithuania.

Darnaus ekonomikos vystymosi idėja Lietuvoje yra gana nauja, nepakankamai žinoma ir analizuojama. Todėl straipsnyje atlikta darnaus vystymosi Lietuvoje analizė, remiantis pagrindiniais damų ekonomikos vystymąsi apibūdinančiais rodikliais iš ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės srities. Tam buvo apžvelgti darnaus ekonomikos vystymosi teoriniai aspektai, išanalizuoti pagrindiniai ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės sričių indikatoriai Lietuvoje 2000-2008 m. Išanalizuoti pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys šalies ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę sritis: bendras vidaus produktas (BVP); tiesioginės užsienio investicijos (TUI); darbo našumo augimo tempas; energijos intensyvumas; teršalų kiekis, išmestas į atmosferą, tenkantis vienam gyventojui; užteršto vandens nuotekų kiekis, tenkantis 1000 gyventojų; atliekų (bendros, komunalinės, gamybos) kiekis, tenkantis 1000 gyventojų; nedarbo lygis; nusikaltimų skaičius; natūrali gyventojų kaita, tenkanti 1000 gyventojų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje labiau orientuojamasi į ekstensyvią plėtrą. Įgyvendinant darnaus vystymosi koncepciją Lietuvoje šalies ekonomika turi pamažu orientuotis į kokybinį šalies augimą skatinant ūkio inovatyvumą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą, verslo ir pramonės sektoriaus bendradarbiavimą. Pagrindinių aplinkosauginių rodiklių dinamikos tendencijos darnaus vystymosi požiūriu vertinamos neigiamai. Buvo per daug orientuojamasi į ekonominę plėtrą ir nebuvo skiriama pakankamai dėmesio aplinkosauginei sričiai. For the Lithuanian society, government and business representatives the idea of sustainable economic development is essentially rather new, insufficiently explored or analyzed. Therefore the analysis of sustainable development in Lithuania which we have carried out in this article is based on the main economic, environmental and social indicators characterizing the sustainable development of the economy. For this purpose we have reviewed the theoretical aspects of the concept of sustainable development, carried out the analysis of the main economic, environmental and social indicators in Lithuania.

In 2007 Lithuania tried to join the euro zone but it did not succeed as it did not satisfy the criterion of price stability. What causes determined the fact that Lithuania did not adopt the euro in 2007? What should Lithuania do seeking for a membership in the Economic and Monetary Union (hereinafter EMU). The economy in Lithuania is reviewed while evaluating not only data of the past, but perspectives for the future as well. Special attention is being paid to the fact that beneficial development of the economy essentially hinges appropriate and long-time means of economic policy used to solve current and future problems. Therefore, seeking to ensure stability of economic convergence, not only good beginning but further economic policy after adoption of the euro is necessary as well. 2005 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje (2,7 proc.) buvo šiek tiek didesnė negu Mastrichto sutartyje nustatytas kontrolinis dydis (2,6 proc.), tačiau tai sutrukdė Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Infliacijos didėjimas ne tik sutrukdė Lietuvai įsivesti eurą, bet pastaruoju metu kelia daug problemų, nes infliaciją sunku pažaboti. Todėl, atsižvelgiant į šias aktualijas, straipsnyje įvertinamos infliacijos didėjimo priežastys, nurodomos priemonės (tinkamos, netinkamos), galinčios sumažinti infliacijos lygį Lietuvoje. Tyrimui atlikti buvo pritaikyti bendrieji moksliniai tyrimo metodai – loginė, lyginamoji, statistinė ir koreliacinė- regresinė analizė. Atliekant tyrimą remtasi statistiniais, grafiniais, ekonometriniais, detalizavimo, apibendrinimo, grupavimo bei ekspertų vertinimo metodais.

2005 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje (2,7 proc.) buvo šiek tiek didesnė negu Mastrichto sutartyje nustatytas kontrolinis dydis (2,6 proc.), tačiau tai sutrukdė Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Infliacijos didėjimas ne tik sutrukdė Lietuvai įsivesti eurą bet pastaruoju metu kelia daug problemų nes infliaciją sunku pažaboti. Todėl, atsižvelgiant į šias aktualijas, straipsnyje įvertinamos infliacijos didėjimo priežastys, nurodomos priemonės (tinkamos, netinka- mos), galinčios sumažinti infliacijos lygį Lietuvoje. Tyrimui atlikti buvo pritaikyti bendrieji moksliniai tyrimo metodai - loginė, lyginamoji, statistinė ir ko- reliacinė-regresinė analizė. Atliekant tyrimą remtasi statistiniais, grafiniais, ekonometriniais, detalizavimo, apibendrinimo, grupavimo bei ekspertų vertinimo metodais. In 2007 Lithuania tried to join the euro zone but it did not succeed as it did not satisfy the criterion of price stability. What causes determined the fact that Lithuania did not adopt the euro in 2007? What should Lithuania do seeking for a membership in the Economic and Monetary Union (hereinafter EMU). The economy in Lithuania is reviewed while evaluating not only data of the past, but perspectives for the future as well. Special attention is being paid to the fact that beneficial development of the economy essentially hinges appropriate and long-time means of economic policy used to solve current and future problems. Therefore, seeking to ensure stability of economic convergence, not only good beginning but fiirther economic policy after adoption of the euro is necessary as well.

Šis straipsnis analizuoja socialinį–ekonominį naujai įstojusių Europos Sąjungos šalių vystymąsi ir rodo Lietuvos padėtį šiuo klausimu. Socialinis aprūpinimas skirtingose srityse turi tiesioginę koreliaciją su atsinaujinančiu ekonominiu vystymusi. Socialinis–ekonominis valstybės progresas yra analizuotas, naudojant keturias makroekonominius rodiklius, tokius kaip bendras vidaus produktas, bedarbystės lygis, užimtumas ir infliacija. Tyrinėjimas apima tipiškus analizės metodus: loginę, santykinę ir statistinę ir ekonometrinę analizę; detalizavimą ir grupavimą. Inequality among different countries has existed for a long time. The creation of European Union (EU) in year 1992 had to solve these inequalities, but they remained. The 1st of May in 2004 was the second test for the EU as new members had joined the common market. New challenges had pointed the same task: to reduce social and economic inequalities in different regions and to enhance sustainable development. The article analyses the economic growth in the EU countries and shows Lithuania's position among them. Social welfare in different regions has a direct correlation with the sustainable economic growth and development The socio-economic progress is analyzed by using four macroeconomic indicators such as production output, unemployment rate, employment and inflation. Besides, other indicators are involved such as productivity, balance of trade, fluctuation of exchange rate, investment, salaries, demographical situation, migration, technological improvement etc. The interdependence of above-mentioned indicators resulted in the final rate-gross domestic product (GDP)

Straipsnio tikslas - išanalizuoti dviejų pagrindinių makroekonomikos problemų - nedarbo ir infliacijos - tarpusavio priklausomybę Baltijos šalyse, siekiant atskleisti, kaip tos problemos turėtų būti sprendžiamos. Septintajame dešimtmetyje manyta, kad padidinus ar sumažinus pinigų pasiūlą, t. y. paveikus infliaciją, galima pasiekti laukiamą nedarbo lygį. Garsus ekonomistas M. Fridman ir 2006 m. Nobelio premijos laureatas E. Phelps griežtai kritikavo tokią nuomonę dar tuo metu, kai Philipso kreivė (atvirkštinė priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos) veikė labai tiksliai. Nagrinėjant infliacijos raidą Baltijos šalyse buvo nustatyta, kad šiame regione reikia pertvarkyti gamybos technologinius procesus, įdiegti naujas pažangias technologijas, naujus gamybos ir darbo organizavimo metodus. Taip pat būtina pasirinkti gaminti aukšto techninio lygio ir nedidelio medžiagų bei energijos imlumo produkciją, kuri sukurtų ne tik didesnę pridėtinę vertę, bet ir tenkintų rinkos paklausą ir būtų pelninga. Taip pat būtų galima padidinti gamybos efektyvumą, užtikrinant aukštesnį gyvenimo lygį savo piliečiams. Siekiant sumažinti infliacijos lygį, reikia subalansuoti valstybės biudžetą, sumažinti užsienio skolą bei stengtis, kad valstybės išlaidos (ypač transferiniai mokėjimai) nedidėtų. Tokiu būdu fiskalinė politika daugiausia orientuojama į renkamų mokesčių sumos ir valstybinių išlaidų sumos santykio pokyčius. Pagrindinis fiskalinės politikos rodiklis yra biudžeto balanso pokytis, t. y. valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus pokytis. Didelės mokesčių normos, valstybės finansinė politika taip pat skatina infliacijos didėjimą. The article analyses the correlation of inflation rate and Unemployment using the Philips curve in Baltic States. Due to these problems there will be analysed combinations of discreet fiscal and monetary policies. Although there were many economists who analysed this correlation but the main aspect of this article is to show the situation in Baltic States in 2002-2006 and to show the position among EU nowadays. The research covers typical methods of analysis: logical, comparative and statistical, diagrammatical, econometrical, elaboration and grouping. Data had been processed using the following methods: dynamic row, averages, prognosis of inflation has been analysed using the theory of rational expectations, correlation of inflation rate and unemployment is showed by using the Philips curve.

Politinė ir ekonominė Europos integracija yra procesas, kuris Europoje prasidėjo daugiau nei prieš 50 m. ir tapo vienu svarbiausių veiksnių, kurie sąlygoja politinę ir ekonominę situaciją. Vieningos Europos sukūrimas neabejotinai yra vienas didžiausių istorinių pasiekimų XX a. Siekdamos skatinti tvarios konvergencijos aukštą, lygį, atitinkamos Šalys turėtų: užtikrinti ir išlaikyti kainų stabilumą, esant euro atžvilgiu nustatytam valiutos kursui, taip pat svarbu užtikrinti ir išlaikyti patikimus valstybės finansus. Visa tai leidžia suprasti, kad euro zonoje gali dalyvauti tik tos valstybės narės, kurių ekonominės sąlygos yra palankios palaikyti kainų stabilumą ir euro zonos gyvybingumą. Lietuva 2007 m. bandė prisijungti prie euro zonos, tačiau jai nepavyko, nes neatitiko kainų stabilumo kriterijaus. Kokios priežastys sąlygojo, kad Lietuva 2007 m. neįsivedė euro? Ką Lietuva turėtų daryti, siekdama narystės Kada butų galima Lietuvai įsivesti eurą? Siekiant atsakyti į Šiuos aktualius ir probleminius klausimus, straipsnyje detaliai analizuojamas Lietuvos ekonominės konvergencijos tvarumas. Political and economic integration of Europe is a process that began in Europe more than 50 years ago and has become one of the key factors which determine the political and economic situation. Creation of a united Europe is undoubtedly one of the greatest achievements in the history of twentieth century. In order to promote a high level of sustainable convergence, the respective States should: ensure and maintain the stability of prices against the fixed exchange rate of euro, it is also important to ensure and maintain sound public finances. It all suggests that only those Member States which economic conditions are conducive to maintain the stability of prices and viability of the euro zone may have their share in the euro zone. Lithuania tried to join the euro zone in 2007, but it failed as it did not meet the criterion for price stability. What were the causes which conditioned that Lithuania did not introduce the euro in 2007? What Lithuania should do in pursuance of membership? When would it be possible to introduce the euro in Lithuania? In order to respond to these relevant and problematic issues, the article analyzes in detail the sustainability of Lithuanian economic convergence.

Frequant discussion about free float of goods and services, labour force movement and the economical growth in Europion Union motivates to start an analysis of totally different indicators – life quality indicators: The life expectancy, the level of literacy, an unequality of income, inaccessibility of clean water and other social measurment rates shows how different spheres can be covered by human development. But the problem is that not all the countries show their social rates. As well it is important to estimate the Lithuania's situation among other EU members. Such comparison will lead to the data which will show the further steps of economical development.

Spartūs ekonominiai, technologiniai, socialiniai ir aplinkos pokyčiai skatina vadybininkus ir strategijų kūrėjus greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką, analizuoti firmos galimybes ir kilusias problemas. Interaktyvūs verslo žaidimai sumažina įmonės kaštus, įvertinamos visos alternatyvos, todėl realiame gyvenime susiduriama su mažesne rizika ir priimamas pats palankiausias įmonei sprendimas. Simuliacinis žaidimas pradedamas kurti nuo modeliavimo proceso, kuris, kaip apžvelgta straipsnyje, susideda iš problemos įvardijimo, hipotezės, simuliacinio modelio formulavimo bei modelio išbandymo. Taip pat pabrėžiama, kad verslo žaidimo kūrimas yra dažnai lėtas ir brangus procesas, o realybė gali staigiai pasikeisti, taip pat gautų rezultatų analizė reikalauja patirties ir tam tikrų žinių. The acceleration of economic, technological, social and environmental changes challenge managers and policy makers to gain knowledge when complexity of systems is growing. Many problems we are facing now arise as unanticipated side effects of our own past actions. Too often implemented policies aimed to solve important problems fail, worsen the existing, or create new ones. There fore interactive business games help us to understand not only our own interests, personal characteristics, competences but also to work in a team, be self-confident and develop abilities, and are very important in today's life. Business games make it possible for a company to make right decisions and learn about their consequences. Through business games all costs may be reduced, all alternatives evaluated and the most favourable decisions made in real life situations.

Bakalauro baigiamajame darbe teorinėje dalyje pateikiama darbo rinkos samprata ir funkcijos, analizuojama valstybės politika darbo rinkoje, išskiriamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rūšys ir tikslai, taip analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo įvertinimo ir apskaičiavimo galimybės. Praktinėje darbo dalyje atliekama aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kaštų ir pajamų dinamikos bei struktūros analizė, nustatomas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominis efektyvumas, analizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ekonominio efektyvumo kitimo tendencijos bei atliekamas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atskirų pajamų ir kaštų komponentų įtakos ekonominiam priemonių efektyvumui vertinimas. In the bachelor‘s thesis is examined the conception and function of labor market, analysis of public policy in the labor market, active labor market policies categories and objectives, active labour market policies efficiency evaluation and calculation. Practical part of Bachelor paper examines active labor market policies categories cost and revenue dynamics and structure, evaluates active labor market policies categories economic efficiency and it’s trends, analyzes active labor market policies categories revenue and cost components impact on active labour market policies efficiency.

Bakalauro baigiamajame darbe buvo formuojamas optimalus NASDAQ OMX Baltic biržoje kotiruojamų akcijų portfelis remiantis Markowitz portfelio sudarymo modeliu. Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalis. Teorinėje dalyje analizuojama investicijų samprata, susisteminami vertybiniai popieriai, pateikiama vertybinių popierių teorijos raida, pateikiama rizikos, pelningumo samprata, apibendrinama diversifikacijos ir optimizavimo svarba. Praktinėje dalyje fundamentinės analizės ir AB „Swedbank“ analitikų pateiktų duomenų sintezės pagalba analizuojama Pabaltijo rinka, nustatoma jos ekonominė būklė. Apibendrinant pelningumo rodiklius nustatomi efektyviausiai veiklą vykdantys pramonės sektoriai. Vėliau šių sektorių įmonės analizuojamos taikant fundamentinę analizę įmonės lygiu ir formuojamas optimalus akcijų portfelis įvedant rizikos ir pelningumo sąvokas. This bachelor thesis is about forming investment portfolio from NASDAQ OMX Baltic stocks using Markowitz portfolio theory. Theses have two main parts theoretical and empirical. In theoretical part theses analyses the meaning of investment, securities and evolution of portfolio theory. This part also includes the meaning of risks and return, as well as the importance of diversification and optimization. Theses empirical part contains fundamental analysis and interpretation of „Swedbank“ researchers data on the Baltic market, followed by return index analysis of Baltic markets industry sectors in order to name the most efficient of them. After that, companies working in those sectors were analyzed and using constrains of return and risks portfolios were created.

Tyrimo objektas – Lietuvos II pakopos pensijų fondų veikla. Darbo tikslas - išanalizuoti II pakopos Lietuvos pensijų fondų veiklą 2006 - 2010 m. bei įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Darbo pagrindiniai uždaviniai: išnagrinėti pensijų sistemą, gyvavusią šalyje iki ir po 2004 m. pensijų sistemos reformos; išanalizuoti ir susisteminti pensijų fondų pasirinkimo kriterijus, akcentuojant pelningumo, rizikos rodiklius bei fondų mokesčius; pateikti trumpą II pakopos pensijų fondų apžvalgą Lietuvoje; atlikti kiekvienos strategijos pensijų fondų dalyvių ir sukauptų aktyvų dinamikos analizę; išanalizuoti pensijų fondų portfelių struktūrą ir jų diversifikaciją; išnagrinėti pensijų fondų taikomus mokesčius, uždirbtas investicinės grąžas bei įvertinti riziką; įvertinti galimo sukaupti turto dydį pensijų fonduose. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, straipsnių, teisės aktų reglamentuojančių II pakopos pensijų fondų veiklą, pensijų fondų ataskaitų analizė, loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė. Statistinių duomenų lyginamoji analizė ir sintezė, struktūrinė analizė, detalizavimas, grafinio vaizdavimo metodas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sukaupto turto dydis II pakopos pensijų fonde labiausiai priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio, pradedančio kaupti amžiaus ir fondo pelningumo. Mažiausiai priklauso nuo fondo taikomų mokesčių. Sukaupiama suma nėra didelė dėl mažų įmokų į fondus, tačiau kaupti verta, nes mirties atveju sukauptas turtas yra paveldimas. Subject of the research: activities of Lithuania’s pillar II pension funds. Aim of the paper: to analyse activities of Lithuania’s pillar II pension funds in 2006 - 2010 and to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Main tasks of the paper: to analyse pension system, existing in Lithuania before and after pension reform 2004; to analyse and systematize pension fund selection criteria, stressing profitability, risk indices and fund fees; to present a brief review of Lithuania’s pillar II pension funds; to perform dynamic analysis of every strategy pension fund members and accumulated assets; to analyse pension fund portfolio structure and its diversity; to analyse the fees applied by pension funds, earned investment returns and to assess risk; to assess size of possibly accumulated assets in the pension funds. Research methods: analysis of scientific literature, articles, legal acts regulating activities of Lithuania’s pillar II pension funds, pension fund reports, logic analysis and synthesis, comparative analysis. Comparative analysis and synthesis of statistic data, structural analysis, detailing, graphical depicting. After having performed the study, it is established that size of the assets accumulated in the pillar II pension funds mostly depends on the salaries, age of the person who starts to accumulate and profitability of the fund. It is least dependent on the fees applied by fund. Accumulated amount is not large due to low instalments... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos ekonominė konvergencija, siekiant tapti visateisėmis Europos Pinigų Sąjungos narėmis 2004-2010 m. laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibrėžta ekonominės konvergencijos koncepcija ekonominių teorijų ir Mastrichto sutarties kontekste; apibūdinta Euro zonos sąvoka bei pagrindiniai, narystei šioje sąjungoje būtini, ekonominės konvergencijos kriterijai. Praktinėje dalyje, atliekant Lietuvos ir Latvijos ekonominės konvergencijos analizę kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su Europos Sąjungos šalimis, remiantis BVP parametrais; atlikta makroekonominių rodiklių atitikimo konvergencijos kriterijams 2004-2010 m. analizė, atskleidžiant jų netolygumams turėjusius pagrindinius veiksnius ir ateities perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai pagrindžia Lietuvos ir Latvijos ekonomines galimybes 2014 m. įsivesti eurą. Kiek palankesni šansai vertinami Lietuvos atveju, nors kita vertus, abi kaimyninės šalys, spėjama susidurs su valstybės finansų stabilizavimo ir infliacijos pažabojimo būtinybe. Ekonominė konvergencija vyksta ir yra tvari, tik jos mastus pakoregavo, labiausiai Lietuvą ir Latviją paveikusi ekonominė krizė. In bachelor’s thesis is examining the Lithuanian and Latvian economic convergence in order to become full members of the European Monetary Union, 2004-2010 period. In the theoretical part the conception of economic convergence was defined in context of economic theory and the Maastricht Treaty; specified the euro area term and the basics economic convergence criteria, necessary for membership in the union. In the practical part analysing Lithuanian and Latvian economic convergence of both quantitative and qualitative research methods; analyzed the economic convergence with the European Union countries, on the basis GDP parameters; carried out the analysis of macroeconomic indicators compliance with the convergence criteria 2004-2010 period, revealing the inequalities which had the key factors and future prospects. The carried out analysis findings support Lithuanian and Latvian economic opportunities in 2014 to adopt the euro. How much more favorably rated the chances of Lithuania's case, although in the other hand, both neighboring countries will estimate to face with the stabilization of public finances and inflation targeting need. Economic convergence is taking place and is sustainable, but economic crisis, the most affected Lithuania and Latvia, have adjusted the scale.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe teoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema bei aptariami šalyje veikiantys juridiniai asmenys. Analizuojamos juridinių asmenų mokamų mokesčių pagrindinės kitimo tendencijos 2006–2010 metų laikotarpiu, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t. y. pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės, akcizų mokesčius ir įmokas į fondus bei identifikuojami veiksniai, turėję įtakos šių mokesčių surinkimui. Apskaičiuojama bendra visiems mokesčių mokėtojams ir atskirai juridiniams asmenims tenkanti mokesčių našta, taip pat įvertinama atskirų mokesčių našta, tenkanti atskiriems juridiniams asmenims, suskirstytiems pagal teisinę formą, t. y. uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios įmonės bei ūkinės bendrijos. Rašant darbą, atlikta mokslinės, statistinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt. There is reviewed tax system of the Republic of Lithuania on the theoretical basis, furthermore, there are discussed legal entities functioning in the country in this bachelor degree thesis. There is given analysis of the main trends of modifications of taxes paid by legal entities over a period of 2006 – 2010. The attention is paid to the main taxes, i.e. profits tax, real estate tax, value added tax, excise duty and entrance fees to funds, moreover, there are identified factors that had an influence on gathering of aforementioned taxes. There is estimated overall burden of taxation that falls on all taxpayers and individual legal entities grouped according to legal status, i.e. private limited liability companies, public limited companies, individual companies and partnership businesses.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvoje veikiančių komercinių bankų elektroninės bankininkystės paslaugos 2006 – 2010 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai. Antroje darbo dalyje atlikta elektroninės bankininkystės paslaugų analizė: nustatyta, jog bankų pajamų iš elektroninės bankininkystės paslaugų rodikliai buvo pasiskirstę gana netolygiai; elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius visuose bankuose didėja. Negrynųjų pinigų atsiskaitymus palyginus su grynųjų pinigų atsiskaitymais nustatyta, jog negrynieji pinigai labiausiai yra naudojami didelės sumos operacijoms atlikti. Atlikus mokėjimo kortelių operacijų įvertinimą nustatyta, jog Lietuvos vartotojai 2006 – 2010 m. buvo linkę atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau ši tendencija ateityje turėtų pasikeisti. Koreliacinės – regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymų ryšys su grynųjų pinigų atsiskaitymais yra atvirkštinis, o negrynųjų pinigų atsiskaitymų ir šalies BVP – tiesioginis. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą, nustatyta, jog elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis. Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania, for the period of year 2006 – 2010. The first part presents the theoretical aspects of electronic banking. The second part of the work presents the carried out analysis of electronic banking services: the figures of established banking income from electronic banking services were quite unevenly distributed; the number of users of electronic banking is increasing for all banks. Non-cash payments were compared to the cash payments, which showed that most non-cash money is used for transactions of large sums of money. The evaluation of payment card operations showed that residents of Lithuania in period of year 2006 – 2010 tended to pay with cash, but this trend should change in the future. The correlation – regression analysis showed that there is inverse relation between non-cash payments and cash payments and direct relation between non-cash payments and Lithuanian’s GDP. The qualitative assessment of prospects for online banking showed that e-banking in Lithuania continues to grow.

Šiame darbe nagrinėjama, kokią reikšmę turi Lietuvos banko (LB) vykdoma pinigų politika šalies ekonomikai ir kaip priimti sprendimai veikia ekonomikos augimą, nedarbo lygį bei kainų stabilumą. Ekonomikos augimas čia matuojamas bendrojo vidaus produkto augimu, o kainų stabilumas - infliacijos lygiu. Teorinėje dalyje analizuojama LB vykdoma pinigų politika bei jos veikimas ECB sistemoje. Rašant darbą, atlikta mokslinė literatūros analizė. Analitinėje - tiriamojoje dalyje naudojami statistiniai – ekonometriniai metodai, t.y. statistinių duomenų grupavimas, sisteminimas, jų lyginimas, apdorojimas ir grafinis vaizdavimas, porinės ir daugialypės regresinės analizės metodas „SPSS“ programa, Tylio neatitikimo koeficiento vertinimas, Tayloro taisyklės vertinimas šių dienų kontekste. Atliekant tyrimą naudoti statistiniai duomenys, paimti iš Lietuvos banko, Europos centrinio banko, Eurostat ir OECD duomenų bazių. Panašia šio darbo tema buvo parengtas ir pristatytas straipsnis pavadinimu „Lietuvos banko vaidmuo ir galimybės ekonominės krizės laikotarpiu“ Šiaulių universiteto 11-oje studentų mokslinių darbų konferencijoje „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“, užėmęs antrąją vietą. Straipsnį numatyta išspausdinti Šiaulių universiteto leidinyje „Jaunųjų mokslininkų darbai“. The paper deals with the significance of monetary policy decisions of the Lithuanian Bank (LB) on economics of the state and with how the passed decisions influence economic growth, unemployment level and price stability. Economic growth here is measured by GDP growth, price stability by inflation level. In the theoretical part LB’s monetary policy and its operation in ECB system are analysed. While writing the paper, scientific analysis of literature was carried out. In the analytical and research part statistic econometric methods are used, i.e. statistic data grouping, systematizing, comparing, processing and graphical depicting, pair and multiple regression analysis method and SPSS software, Tyll’s non-compliance rate assessment, Taylor’s rule evaluation in modern context. During the research statistical data taken from Lithuanian Bank, European Central Bank, Eurostat and OECD data bases was used. Article was prepared and presented on similar topic “Lithuanian Bank’s Role and Opportunities during the Economic Crisis“ in Šiauliai University 11th students scientific conference “Economics and Managerial Urgencies“, which got the second place. The article is intended to publicize in Šiauliai University publication “Young Scientists Papers“.

Šiame darbe pateikiama mokslinės literatūros apžvalga ir OMXB Plataus vartojimo prekių gamintojų finansinių rodiklių palyginamoji analizė 2007 – 2009 metų laikotarpiu. Finasiniai rodikliai suskirstyti į keturias grupes: pelningumo, mokumo, turto apyvartumo ir kapitalo rinkos. Palyginamosios analizės tikslas – nustatyti ir palyginti faktinius įmonių rodiklius tarpusavyje ir su ūkio šaka, nustatyti įmones, kurios vykdė pelningą veiklą, neturėjo mokumo problemų, o turtas buvo valdomas efektyviai. Nustatyta rinkos kaina leidžia išsirinkti geriausias investavimo galimybes šiame sektoriuje. Palyginus įmones pagal visas rodiklių grupes buvo nustatytos geriausios visų sektorių įmonės. Darbe pavaizduota atskirų įmonių ir vidų sektorių rodiklių dinamika nagrinėjamu laikotarpiu. Naudoti metodai – mokslinės literatūros apžvalga, lyginamoji analizė. This paper presents an overview of the scientific literature and OMXB Consumer Staples comparative analysis of financial indicators during the period of 2007 - 2009. Financial indicators were grouped into four categories: profitability, solvency, asset turnover and markets indicators. . Goal of this comparative analysis - identify and compare actual performance between firms and sectors of the economy, identify companies that are engaged in gainful activity, have none of solvency problem, and assets have been managed effectively. To choose the best investment opportunities in this sector there have been market indicators identified and compared. The analysis shows the best – doing companies and reflects the situation of the whole sector in general. Using techniques - literature review and comparative analysis.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjami ekonominiai sprendimai Lietuvoje prieškriziniu ir kriziniu laikotarpiais. Pateikiama fundamentalių ekonominių sprendimų ir jų poveikio aspektų šalies ūkio cikliškumo kontekste teorinė traktuotė: pagrindiniai šalies ūkio situacijos ir jo raidos indikatoriai, ekonominių ciklų teorijos, ekonominės krizės samprata, priežastys ir padariniai, makroekonominiai sprendimai prieškriziniu ir kriziniu laikotarpiais: konceptualus požiūris. Darbe taip pat nustatomi ekonominiai sprendimai ir analizuojamas jų poveikis prieškriziniu (2004-2007 m.) ir kriziniu (2008-2009 m.) laikotarpiais Lietuvoje: pateikiami tyrimo organizavimo metodologiniai pagrindai, analizuojama Lietuvos ekonominė raida 2004-2009 m., rodikliai (BVP, infliacijos lygis, nedarbo lygis, vartojimo lygis, valstybės biudžeto deficitas, nekilnojamojo turto kainos, išduotos paskolos ir kt.), leidžiantys identifikuoti prieškrizinę situaciją ir ekonominės krizės požymius Lietuvoje, pagrindiniai ekonominiai sprendimai prieškriziniu ir kriziniu laikotarpiais Lietuvoje. Įvertinamos prieškriziniu ir kriziniu laikotarpiais priimtų ekonominių sprendimų Lietuvoje pasekmės. Pateikiama Lafero kreivė – PVM ir pelno mokesčio pajamų priklausomybė nuo mokesčio tarifo. The thesis examines the economic decisions in Lithuania which were taken before and during the economic crisis. It presents the theoretical treatment of fundamental economic decisions and their impact on the economy of the country, i.e. the key indicators of the economic situation in Lithuania and their development, the concept of economic crisis, its causes and consequences, as well as and the macroeconomic decisions taken before and during the economic crisis from the conceptual point of view. The thesis also determines the economic decisions and analyzes their impact before the economic crisis (from 2004 to 2007) and during it (from 2008 to 2009) in Lithuania. It presents the methodological fundamentals of the research organization, the analysis of the development of economics in Lithuania from 2004 to 2009, fundamental economic decisions before crisis and during it in Lithuania, and the indicators (GDP, inflation, the level of unemployment and consumption, the state budget deficit, real estate prices, loans, etc..) which help to identify the economic situation before crisis and the characteristics of the economic crisis in Lithuania. Moreover, the consequences of the economic decisions of these periods are evaluated as well as the Laffer Curve explaining how the VAT and income tax revenue are dependent on the tax rate is presented.