Vertinant turto grąžą tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose kapitalo rinkose, išskiriama daugybę investuotojų elgesio aspektų, dėl kurių išauga ar sumažėja investicijos į įvairų turtą. Tiriant investuotojų elgseną, pastebima, kad jie investuoja į skirtingą turtą pagal tuo metu esančius poreikius. Investuotojai, kurie tikisi greitesnės grąžos, investuoja į vienas iš rizikingiausių – vertybinių popierių rinkas. Tačiau tie investuotojai, kurie tikisi didesnės grąžos, tačiau ne tokios greitos, investuoja į nekilnojamojo turto rinką, kadangi investicijos į nekilnojamąjį turtą yra patrauklesnės ilgame periode, lyginant su vertybinių popierių rinka. Remiantis istoriniais duomenimis, dėl investuotojų spekuliacinio elgesio nekilnojamojo turto rinkoje, gali susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas, o jo sprogimas gali sukelti neigiamų padarinių ekonomikai. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama investicijų į nekilnojamojo turto rinką problematika, kuri leido išsikelti pagrindinį tikslą – ar investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir Švedijoje gali lemti nekilnojamojo turto kainų išaugimą ir signalizuoti apie besiformuojantį nekilnojamojo turto burbulą. Tyrimo objektas – nekilnojamojo turto rinka. Analizės laikotarpis – 2006–2022 m. Keliami uždaviniai – atskleisti investicijų į nekilnojamąjį turtą ir jų įtaką nekilnojamojo turto rinkai problematiką; išanalizuoti skirtingus modelius ir jų taikymą siekiant aptikti nekilnojamojo turto burbulus; parengti nekilnojamojo turto burbulų aptikimo galimybių Lietuvoje ir Švedijoje tyrimo metodologiją; atlikti empirinį investicijų į nekilnojamąjį turtą poveikio burbulų formavimuisi Lietuvoje ir Švedijoje tyrimą. Tyrime taikyti metodai – mokslinės literatūros analizė; statistinių duomenų palyginimas ir analizė; santykinių rodiklių analizė; statistinių paketų pagalba atliekama grafinė duomenų analizė ir laiko eilutės ekonometrinė analizė. Antroje darbo dalyje išanalizuoti skirtingi modeliai ir jų taikymas siekiant aptikti nekilnojamojo turto burbulus. Remiantis moksline literatūra nustatyta, kad vieno modelio, kuris būtų tinkamas įvertinti ar yra susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas nėra, todėl būtina modelius lyginti tarpusavyje. Teorinėje dalyje išanalizuoti modeliai – rodiklių analizės modelis, kuris leidžia aptikti netvarų būsto kainų augimą, kai santykiniai rodikliai yra nukrypę nuo ilgalaikių vidurkių; paklausai ir pasiūlai darančių fundamentaliųjų veiksnių analizė leidžia aptikti kokie veiksniai veikia skirtingų šalių būsto kainas, pagrindiniai išskirti veiksniai tai – būsto nuomos kainos indeksas, BVP, infliacija, vartotojų kainų indeksas, statybų kaina, palūkanų norma būstui ir kt.; nekilnojamojo turto burbulų plitimo tarp šalių modelis leidžia įvertinti kaip nekilnojamojo turto burbulai gali migruoti iš vienos šalies į kitą; būsto kainų lygio nustatymo modelis leidžia įvertinti būsto kainų esamąjį lygį ir patikrinti ar kainos nenukrypsta nuo tikrosios vertės. Taikant skirtingus modelius ir juos lyginant tarpusavyje, galima identifikuoti nekilnojamojo turto burbulą. Trečioje darbo dalyje parengiama investicijų į nekilnojamąjį turtą poveikio burbulų formavimuisi Lietuvoje ir Švedijoje empirinio tyrimo metodologija. Tolimesniam tyrimui nuspręsta naudoti tris analizuotus nekilnojamojo turto burbulų aptikimo modelius – būsto kainų lygio nustatymo modelis, paklausai ir pasiūlai darančių fundamentaliųjų veiksnių analizė ir rodiklių analizės modelis. Ketvirtoje darbo dalyje atliekamas empirinis tyrimas siekiant, pritaikius skirtingus modelius, aptikti nekilnojamojo turto burbulų susiformavimo epizodus Lietuvoje ir Švedijoje. Visi tyrime naudoti modeliai aptiko Lietuvoje ir Švedijoje nekilnojamojo turto burbulų epizodus. Modelių taikymo tinkamumą patvirtina istoriškai egzistavęs ir tyrime aptiktas nekilnojamojo turto burbulas per finansų krizę 2007–2009 m. Šį nekilnojamojo turto burbulą Lietuvoje aptiko būsto kainų lygio nustatymo modelis, naudojant SADF testą, paklausai ir pasiūlai darančių fundamentaliųjų veiksnių analizės tyrimas, naudojant daugialypę tiesinę regresijos lygtį ir rodiklių analizės modelis, naudojant santykinį būsto kainų ir nuomos kainų indeksų rodiklį, būsto kainų ir darbo užmokesčio indeksų rodiklį ir būsto kainų ir vartotojų kainų indeksų rodiklį. Šio būsto burbulo Švedijoje neaptiko santykinis būsto kainų ir nuomos kainų indeksų rodiklis ir būsto kainų ir darbo užmokesčio santykio rodiklis. Tyrimo rezultatuose išsiskyrė Švedija, kadangi Švedijoje užfiksuotas būsto burbulas per finansų krizę tęsėsi žymiai trumpiau nei Lietuvoje, tai rodo, kad Švedija gebėjo greičiau susitvarkyti su nepastoviomis būsto kainomis, nei Lietuva. Būsto burbulas Lietuvoje ir Švedijoje buvo užfiksuotas ir 2021–2022 m., kuris rodo, kad būsto kainos išaugo netvariai ir kurį galėjo lemti įvairūs įvykiai pasaulyje, tokie kaip COVID-19 pandemijos sukelta recesija, Rusijos invazija į Ukrainą ir investuotojų elgesys rinkoje. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis., Assessing asset returns in both emerging and developed capital markets identifies several aspects of investor behavior that lead to increases or decreases in investment in various assets. When studying the behavior of investors, it is observed that they invest in different assets according to their current needs. Investors who expect faster returns invest in one of the riskiest - stock markets. However, those investors who expect higher returns, but not as fast, invest in the real estate market, since real estate investments are more attractive in the long term compared to the stock market. Based on historical data, the speculative behavior of investors in the real estate market can lead to the formation of a real estate bubble, and its bursting can have negative consequences for the economy. The first part of the work reveals the problems of investments in the real estate market, which allowed us to set the main goal - whether investments in real estate in Lithuania and Sweden can lead to an increase in real estate prices and signal the emerging real estate bubble. The object of the research is the real estate market. The period of analysis is 2006–2022. The tasks are to reveal the problem of investments in real estate and their influence on the real estate market; analyze different models and their application to detect real estate bubbles; to develop a methodology for investigating the possibilities of detecting real estate bubbles in Lithuania and Sweden; to conduct an empirical study of the impact of investments in real estate on the formation of bubbles in Lithuania and Sweden. The methods used in the research are the analysis of scientific literature; comparison and analysis of statistical data; analysis of relative indicators; graphical data analysis and time series econometric analysis are performed with the help of statistical packages. The second part of the work analyzes different models and their application to detect real estate bubbles. Based on the scientific literature, it has been established that there is no single model that is suitable for assessing whether a real estate bubble has formed, so it is necessary to compare the models with each other. The models analyzed in the theoretical part are the indicator analysis model, which allows detection of unsustainable housing price growth when relative indicators deviate from long-term averages; the analysis of the fundamental factors influencing demand and supply allows us to discover what factors affect housing prices in different countries, the main factors identified are housing rent price index, GDP, inflation, consumer price index, construction price, housing interest rate, etc.; the model of the spread of real estate bubbles between countries allows to assess how real estate bubbles can migrate from one country to another; the housing price level determination model allows you to assess the current level of real estate prices and check whether the prices do not deviate from the real value. By applying different models and comparing them with each other, it is possible to identify a real estate bubble. In the third part of the work, the methodology of the empirical study of the impact of investments in real estate on the formation of bubbles in Lithuania and Sweden is prepared. For further research, it was decided to use three analyzed real estate bubble detection models - the housing price level determination model, the analysis of fundamental factors affecting demand and supply, and the indicator analysis model. In the fourth part of the work, an empirical study is carried out with the aim of detecting real estate bubble formation episodes in Lithuania and Sweden by applying different models. All models used in the study detected episodes of real estate bubbles in Lithuania and Sweden. The appropriateness of the application of the models is confirmed by the real estate bubble that existed historically and was discovered in the study during the financial crisis of 2007–2009. This real estate bubble in Lithuania was detected by the housing price level determination model, using the SADF test, the study of the analysis of the fundamental factors affecting demand and supply, using the multiple linear regression equation and the indicator analysis model, using the relative index of housing prices and rental prices, housing prices and wages index indicator and housing price and consumer price index indicator. This housing bubble in Sweden is not detected by the relative index of housing prices and rents and the ratio of housing prices to wages. Sweden stood out in the results of the study because the housing bubble recorded in Sweden during the financial crisis lasted significantly shorter than in Lithuania, which shows that Sweden was able to deal with volatile housing prices faster than Lithuania. A housing bubble in Lithuania and Sweden was also recorded in 2021–2022, which shows that house prices have risen unsustainably and may have been caused by various events in the world, such as the recession caused by the COVID-19 pandemic, the Russian invasion of Ukraine and the behavior of investors in the market. The work ends with conclusions and recommendations.