Search

Straipsnyje atskleidžiama viešosios ir privačios partnerystės (VPP) esmė. Paneigiama nusistovėjusi Lietuvoje nuomonė, kad VPP yra privatizavimo sinonimas. Parodoma, kad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turi gilias istorines tradicijas, todėl nevisiškai tikslu VPP analizuoti atsižvelgiant į naująją viešąją vadybą. Antrojoje straipsnio dalyje pateikiama principinė VPP socialinio poveikio vertinimo schema. Tiek teorinės, tiek praktinės studijos patvirtina šio tipo projektų poveikio nenuspėjamumą. Pagrindinės kliūtys vertinant poveikį yra: pradiniame etape neatsižvelgiama į galutinio vartotojo nuomonę bei visuminio požiūrio į politiką stoka. article addresses the concept of public private partnership. The authors seek to negate a prevailing opinion in Lithuania that PPP is a synonym of privatization. Cooperation of public and private sectors have deep historical traditions. In this case it is not fully correct to analyze PPP in the context of new public management. The second part of the paper presents a principal scheme of social impact valuation. Theoretical and practical studies con^rm the uncertainty of the impact in this type of projects. The main difficulties that arise evaluating impact are lack of end-user needs orientation and holistic policy view.

Straipsnyje analizuojami viešojo valdymo modernizavimo aspektai. Teigiama, kad modernioje visuomenėje valstybės tarnautojų ir viešojo sektoriaus darbuotojams rengti ir lavinti turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Administravimas vis labiau siejamas su tokiomis kategorijomis kaip kvalifikacija ir kompetencija. Teigiama, kad terminu "naujoji viešoji vadyba" apibūdinamos viešojo sektoriaus modernizavimo reformos. Daugelis valdymo inovacijų yra siejamos su naująja viešąja vadyba. Pabrėžiama, kad ne visada naujoji viešoji vadyba ir jos paslaugos piliečiams principai gali būti įgyvendinti iškart pertvarkant organizacijas veikti naujomis sąlygomis. Straipsnyje tvirtinama, kad naujoji valstybės tarnyba yra "švelnesnis" naujosios viešosios vadybos variantas, labiau pabrėžiantis piliečių ir bendruomenių dalyvavimą priimant valdžios sprendimus. The article addresses the challenges of 21st century public management. It requires good and accommodating public service, effective management of finances, the adaptation of business management experience, the expansion of public services, readjustment of services to segmented society, active cooperation with communities and active help to the sphere of politics. For that purpose, "the new public management" methods are being implemented. Authors argue that a "softer" version of "the new public management" is often identified as "the new office of the state", and is more acceptable for public management of continental European states (especially Mid-European countries), because it promotes the development and expansion of a civil society.

Straipsnyje pabrėžiama viešojo transporto paslaugos svarba šalies ekonominei, socialiniai ir ekologinei aplinkai. Akcentuojama, kad neefektyviai valdoma paslauga yra viena iš kelių spūsčių, taršos ir gyventojų mobilumo mažėjimo priežasčių mieste. Remiantis užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Australijos bei Japonijos) patirtimi parodoma, kad efektyviau šią paslaugą galėtų valdyti privatus operatorius. Paslaugos valdymo perleidimas privatiems operatoriams leidžia padidinti kliento suvokiamą kokybę, pervežimų skaičių, skatina inovacijas. Tai iš esmės atitinka naujosios viešosios vadybos principus. Juos pastaruoju metu paslaugų valdyme pabrėžia ir Europos Sąjunga. Atkreipiamas dėmesys, kad gerosios praktikos perėmimas be išlygų neįmanomas dėl skirtingų problemos priežasčių ir vietos rinkos ypatumų. Todėl sprendžiant problemą kiekvienoje šalyje galima vadovautis naujosios viešosios vadybos principais, bet ne aklai kopijuoti kitų šalių modeliu The article focuses on the importance of public transport service to the economic, social and ecological environment of the country. Inefficient management of the service accounts for one of several reasons for traffic jams, pollution and reduced mobility of the city population. Based on the experience of other countries (the UK, Australia and Japan), a private operator is seen as a more efficient manager of the services discussed. A transfer of the service management in favour of the private operator enables the increase of quality, amount of transit, encouragement of innovations. This corresponds to the tenets of the New Public Management, being recently stressed by the EU regarding services management. Furthermore, attention is drawn to the fact that a transfer of good practice in full amount is impossible due to different reasons of the problem and peculiarities of local markets. Therefore, the answer to the problem in a particular country lies in following the tenets of NPM rather than copying models of other countries.