Search

European Union is facing challenges of ageing societies and changes in structure of economy, thus labour shortages turn into an urgent issue that ultimately affects labour market sustainability. In its attempt to recruit highly qualified workers EU has strong international competitors, e.g. USA, Canada, Australia, New Zealand, and pursues a variety of initiatives at national level of the Member States and at the EU level in general. This article aims at assessing the EU policies related to migration of highly qualified workers. Statistical data analysis has revealed that labour mobility is increasing in EU. Thus the EU Mobility directive could be evaluated as bringing benefits, yet with a room for improvement, because highly qualified workers still make up just a small part in all the mobile citizens’ population. National initiatives are more effective in fostering the migration of highly qualified workers, but this has the threat of unequal benefits in different EU regions; the effectiveness of EU Blue Card initiative is weak but with a high potential, thus it needs further improvements in its issuing policies., Europos Sąjungai (ES) susiduriant su senėjančių visuomenių, besikeičiančios ekonomikos struktūros iššūkiais darbuotojų migracija ir ypač – aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas tampa vis aktualesne problema, apsprendžiančia darbo rinkos tvarumą. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis skatina tiek vidinę, tiek išorinę (tarptautinę) migraciją. ES darbo rinka turi stiprių tarptautinių konkurentų, pvz. JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija. Siekdama ir toliau išlaikyti konkurencingumą, didinti patrauklumą ir skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumą ES viduje ir iš ne ES šalių, ES vykdo įvairias iniciatyvas šalių narių nacionaliniu lygmeniu ir bendru ES lygmeniu. Straipsnio tikslas: įvertinti ES politiką susijusią su aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimu ir migracija. Dalykas: ES darbo rinka ir bendrosios Europinės bei nacionaliinės iniciatyvos aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui. Tyrimas remiasi antrine kiekybinių duomenų analize kaip viso tyrimo strategija. Tyrimas apėmė aprašomąją statistinių duomenų analizę ir laikėsi palyginamosios perspektyvos. Atlikta analizė rodo, kad kiekvienais metais mobilių ES gyventojų daugėja, todėl ES mobilumo direktyvą galima būtų laikyti sėkminga, tačiau tobulintina, todėl kad iš visų mobilių ES gyventojų, tik labai maža dalis yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai. 2013-2014 metais, aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ne ES šalių buvo išduoti 67 994 nacionaliniai leidimai ir 26 816 ES Mėlynosios kortelės. Populiariausi traukos centrai buvo Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir Prancūzija. Empirinis tyrimas parodė, kad palyginus nacionalinių iniciatyvų ir Mėlynosios kortelės veiksmingumą, pastaroji galėtų būti įvertinta tik kaip dalinai veiksminga.

Straipsnyje analizuojami klimato kaitos rizikos naratyvai instituciniuose politiniuose diskursuose. Remiamasi politiniais komunikaciniais Jungtinės Karalystės ir Lietuvos vyriausybių tekstais, publikuotais 2015–2016 m., t. y. metus iki ir metus po 2015 m. gruodžio mėn. paskelbto Paryžiaus susitarimo. Empirinė tyrimo duomenų analizė ir interpretacija remiasi rizikos santykio teorija, kritiškosios diskurso analizės modeliu, taikoma tarpdiskursyvumo samprata ir interpretacijų repertuarų teorine idėja. Pateikiami duomenimis grįsti atsakymai į kelis probleminius klausimus: kokios grėsmės paprastai siejamos su klimato kaita, t. y. kokie rizikos šaltiniai aptariami; kokie diskurso veikėjai ar vertybės yra minimi kaip „esantys grėsmėje“, kokie diskursyviai konstruojami rizikos šaltinio ir objekto rizikos zonose santykiai; koks yra tipinių, su klimato kaita siejamų rizikų naratyvų repertuaras; koks tarpdiskursyvumas plėtojamas klimato kaitos politiniuose diskursuose. The aim of this paper is to analyse the ways how climate change related risks are being constructed in political institutional discourses. We draw upon the political communicative texts, i.e. texts prepared by governmental authorities, from the pre- and post-Paris agreement period, i.e. 2015–2016. Our empirical analysis is guided by the relational theory of risk, theory of discursive institutionalism, critical discourse analysis, notions of interdiscursivity and interpretive repertoires. The main research questions are the following: What are the threats typically associated with climate change (source of risk)?; What are the objects-at-risk typically spoken of in political communicative discourses?; How are the relations of the risk source and object-at-risk discursively constructed (e.g. vulnerability, resilience, etc.)?; What is the overall ‘repertoire’ of typical climate change related risks as discursively constructed in political communicative texts? To answer the research questions, Lithuania and United Kingdom are taken for cross-national comparison. UK is regarded as a leader in international and domestic climate change policy, whereas climate change policies are treated instrumentally in Lithuania. Both Lithuania and UK, as EU member states, follow the general EU climate change policy. Yet because of differences in public attitudes and other socio-political contexts, the effectiveness of climate change policies is different. Contrasting the two member states and looking for underlying discursive practices, that serve as grounds for climate action, bring new scientific insights. The analysis of the sampled texts is conducted using NVivo.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų subjektyviai suvokiama asmeninė ir socialinė gerovė. Remiamasi Europos socialinio tyrimo duomenimis. Vertinant asmeninę gerovę, remiantis hedonine prieiga, straipsnyje analizuojami kognityvinės ir afekto dedamųjų kintamieji. Vertinant socialinę gerovę analizuojamas subjektyvus socioekonominės pozicijos suvokimas, socialinis optimizmas, socialiniai ryšiai bei aktyvaus įsitraukimo lygis. Apibendrinus tyrimo rezultatus teigiama, jog Lietuvos gyventojams būdinga tik vidutiniška tiek asmeninė, tiek socialinė subjektyvi gerovė. Pabrėžtina, jog iš visų analizuotų gerovės komponentų palankiausiai vertintina asmeninės gerovės afekto dedamoji bei Lietuvos gyventojų turimas susiejantis socialinis kapitalas. This paper analyses subjective wellbeing in Lithuania. Data enables analysis of both – subjectively perceived personal and social wellbeing. The article is based on the European Social Survey data from the 6th round, Lithuanian population. Wherever comparability is possible, the Lithuanian data from the 5th and 4th ESS rounds are also employed. The personal well-being analysis is based on the hedonic approach. The cognitive and affective components of well-being are addressed. For the analysis of social subjective well-being, several variables are used: subjective socio-economic position, social optimism, social relations and the level of active involvement. As data shows, the levels of subjectively perceived personal and social wellbeing in Lithuania are only average. It should be noted that among all components of well-being, only an affective component of personal well-being and the bonding social capital could be treated as of high levels.

Darnaus vystymosi principus atitinkantys kultūriniai ar sporto renginiai - nauja socialinių tyrimų sritis tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje. Šiame straipsnyje siekiama ištirti kultūrinių renginių organizatorių patirtis, susijusias su darnaus vystymosi principų įgyvendinimu, renginių vadyba ir renginių poveikio vertinimu. Empirinis tyrimas grindžiamas Vilniaus miesto pagrindinių kultūrinių renginių analize, interviu su šių renginių organizatoriais. Kintamųjų struktūra pagrįsta trigubos esmės (angį. triple-bottom line) perspektyva, pagal kurią, vertinant kultūrinių renginių veiklą, būtina vertinti ekonominį, aplinkosauginį ir sociokultūrinį aspektus. Vadovaujantis tarptautine praktika, kintamųjų struktūra orientuota taip, kad leistų atsakyti ir į renginių vadybos bei renginių poveikio vietos bendruomenėms klausimus. Atliekant tyrimą visi kintamieji sugrupuoti į kelias prasmines grupes: 1) asmeninės renginių organizatorių ar ekspertų charakteristikos: klausimai, padedantys įvertinti ekspertų patirtį, žinias ir pan., 2) aplinkosauginio aspekto kintamieji: klausimai apie aplinkosaugines iniciatyvas, renginių aplinkosauginį poveikį ir kt, 3) sociokultūrinio aspekto kintamieji: klausimai apie įvairių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą, 4) vadybos kintamieji: klausimai apie planavimo ir įgyvendinimo procesus, taip pat klausimai apie renginių finansinį tvarumą, poveikį vietos bendruomenių ekonomikai. Straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai, analizuoti ATLAS programine įranga. Duomenys ne tik atskleidžia renginių organizatorių patirtis ir nuostatas. Rezultatai leidžia diskutuoti apie politi¬nes priemones, kurios paskatintų darnaus vystymosi principų įgyvendinimą organizuojant renginius Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad organizuojant analizuotus kultūrinius renginius labiausiai atsižvelgiama į jų sociokultūrinio poveikio aspektus. Ekspertai kalba apie tai, kaip renginiai atliepia specifinių grupių poreikius, pvz., neįgaliųjų, vaikus auginančių šeimų, senjorų, taip pat pabrėžia vietos bendruomenių įtraukimą į renginių sprendimų priėmimo procesus ar renginių veiklą. Aplinkosauginės atsakomybės principo įgyvendinimas analizuotais atvejais tėra fragmentiškas. Pažymėtina, kad planuojant renginius itin retai kalbama apie būdus, kuriais būtų galima mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Cultural events sustainability is an emerging policy and research theme. This paper presents results by discussing the experiences and attitudes of cultural event organizers concerning the inclusion of sustainable development principles in the planning, management and implementation processes of the events. The focus is on various traditional or modern cultural events in the Lithuanian capital city of Vilnius. This paper aims to highlight the possible sustainable development policy instruments that may be introduced to foster sustainability practices in the field of cultural city events. The results provide evidence for the need of municipal interventionalism in promoting cultural event sustainability. The proposed instruments are the inclusion of sustainability criteria in city event funding regulations and sustainable cultural event guidelines.

Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas yra viena svarbiausių šeimos politikos sričių. 2011 m. Lietuvoje įgyvendinti šios politikos srities priemonių pakeitimai. Nuo 2011 m. liepos reglamentuojant motinystės (tėvystės) išmokas sumažintos šios rūšies išmokos ir įtvirtinta tėvų teisė pasirinkti iš dviejų galimų išmokų gavimo modelių. Taikant naująjį reglamentavimą, taip pat skatinamas tėvų ankstesnis grįžimas į darbo rinką. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip priėmus minėtą reglamentavimo pakeitimą keitėsi išmokų gavėjų struktūra ir pasirinkimai, t. y. atliekama poveikio analizė. Taip pat analizuojama, kokį poveikį naujoji tvarka turi moterų grįžimui į darbą. Analizė atlikta remiantis „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) statistiniais duomenimis ir „Sodros“ ekspertų interviu. Ji parodė, kad naujasis motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas sustiprina vyro – šeimos maitintojo modelio bruožus, nepakankamu mastu skatina moteris grįžti į darbą ir gali lemti didesnę moterų finansinę priklausomybę nuo vyrų bei augantį lytimi paremtą familializmą., The main focus of this article is on parental leave and allowance system in Lithuania. This study analyses main changes in this system, when in 2011 new version of Sickness and maternity social insurance law was adopted in Lithuania. Article presents and discusses theoretical models of family policy, analyses Lithuanian family policy and job/paternity reconciliation problems. With reference to different authors’, the article is based upon theoretical discussion of family policy models. Traditional male breadwinner model is opposed to other models: caregiver-parity model, dual-earner model and dual-carer model. Analysis of state social insurance parental allowance system and beneficiaries in Lithuania is conducted based on data sets from State Social Insurance Fund Board and expert interviews. There are two main questions answered in the article: what is the structure of parental leave beneficiaries and how did it change after amendment of Sickness and maternity social insurance law; what are the typical choices of those going for parental leave. What work/family model is induced by these changes and does it comply with the aims of the new Sickness and maternity social insurance law. Analysis of Lithuanian state social insurance parental allowance system and choices of beneficiaries showed clear policy tendencies to move forward to more male breadwinner model. With the emphasis on long periods of absence from work and relatively small compensations, new parental leave policy devalues family care in relation to employment and does not provide choices for women to (re-)move from family care to employment.

Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas yra viena svarbiausių šeimos politikos sričių. 2011 m. Lietuvoje įgyvendinti šios politikos srities priemonių pakeitimai. Nuo 2011 m. liepos reglamentuojant motinystės (tėvystės) išmokas sumažintos šios rūšies išmokos ir įtvirtinta tėvų teisė pasirinkti iš dviejų galimų išmokų gavimo modelių. Taikant naująjį reglamentavimą, taip pat skatinamas tėvų ankstesnis grįžimas į darbo rinką. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip priėmus minėtą reglamentavimo pakeitimą keitėsi išmokų gavėjų struktūra ir pasirinkimai, t. y. atliekama poveikio analizė. Taip pat analizuojama, kokį poveikį naujoji tvarka turi moterų grįžimui į darbą. Analizė atlikta remiantis „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) statistiniais duomenimis ir „Sodros“ ekspertų interviu. Ji parodė, kad naujasis motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas sustiprina vyro – šeimos maitintojo modelio bruožus, nepakankamu mastu skatina moteris grįžti į darbą ir gali lemti didesnę moterų finansinę priklausomybę nuo vyrų bei augantį lytimi paremtą familializmą. The main focus of this article is on parental leave and allowance system in Lithuania. This study analyses main changes in this system, when in 2011 new version of Sickness and maternity social insurance law was adopted in Lithuania. Article presents and discusses theoretical models of family policy, analyses Lithuanian family policy and job/paternity reconciliation problems. With reference to different authors’, the article is based upon theoretical discussion of family policy models. Traditional male breadwinner model is opposed to other models: caregiver-parity model, dual-earner model and dual-carer model. Analysis of state social insurance parental allowance system and beneficiaries in Lithuania is conducted based on data sets from State Social Insurance Fund Board and expert interviews. There are two main questions answered in the article: what is the structure of parental leave beneficiaries and how did it change after amendment of Sickness and maternity social insurance law; what are the typical choices of those going for parental leave. What work/family model is induced by these changes and does it comply with the aims of the new Sickness and maternity social insurance law. Analysis of Lithuanian state social insurance parental allowance system and choices of beneficiaries showed clear policy tendencies to move forward to more male breadwinner model. With the emphasis on long periods of absence from work and relatively small compensations, new parental leave policy devalues family care in relation to employment and does not provide choices for women to (re-)move from family care to employment.

This article describes an investigation into public perceptions of foodrelated risks and food purchasing behavior in Lithuania. Study results reveal that food-related concerns are prevailing in Lithuanian society over concerns about many environmental, health and technological risks such as global climate change, nuclear power or genetic engineering. The authors argue that modern food-related risks can be characterized as ‘out of personal control’ risks, and their predominance in the public attitudes of Lithuanians denotes that food cultures are becoming cultures of fear on the level of perception. Research revealed that the inhabitants of Lithuania are highly concerned about food safety compared to other European countries; however, these concerns are not reflected in patterns of food purchasing behavior.

Straipsnyje siekiama identifikuoti ir moksliškai interpretuoti Lietuvos spausdintinėje ir internetinėje žiniasklaidoje vykstantį klimato kaitos diskursą. Remiantis autorių 2011-2012 m. atliktos žiniasklaidos tekstų turinio analizės duomenimis, analizuojama klimato kaitos diskurso tvarka, turinys bei pagrindiniai veikėjai. Rezultatai rodo, jog spausdintinėje žiniasklaidoje klimato kaitos diskurso tvarka rečiau sutrikdoma, o diskurso turinys labiau politizuotas nei internetinėje žiniasklaidoje. Tiek internetinėje, tiek spausdintinėje žiniasklaidoje politinio bei akademinio sektoriaus atstovai išryškėja kaip pagrindiniai veikėjai, pasižymintys diskursų įgalintu semantiniu dominavimu. Climate change is considered one of the most pressing issues of our time, and the media have played an important role in shaping public perceptions and policy agendas. Media coverage of climate change has been an area of continued research during the last years. Usually researchers focus on climate change discourse in printed media. However, despite the growing importance of the Internet as a source of news, there are few studies which examine climate change presentation in online media. This paper attempts to contribute to the reduction of lack of data about climate change discourse in online media and identify if climate change is portrayed the same way by printed and online media. The paper reveals that climate change discourse in the newspaper "Lietuvos Rytas" is more politicized than in the news portal lrytas.lt. Internet media discourse on climate change is more intensive than in printed media, and is more vulnerable to various events that reproduce changes in the discourse order. The collected data show that the symbolic power of speaking in the discourse is attributed to political and academic sectors. The data show that usually climate change is represented under the themes related to political issues.

The content of the environmental discourse that took place in Lithuania from 1989 to 2005 is analyzed in this article. Discourse content is disclosed through identification and description of discourse coalitions and main story- lines that penetrate the discourse texts. The environmental discourse is not analyzed merely as a reflection of environmental worldviews, or as a reflection of socially acceptable norms of environment related behaviour, which dominate the collective consciousness of society. The article also analyzes the latent meanings embedded in the texts that signify social order expectations and social configurations of power defended by the discourse participants. The article is grounded on empirical results obtained as part of the author’s doctoral research project. Data collected is pieces of texts from enviro­mental periodicals., Šiame straipsnyje analizuojamas ir kritiškai interpretuojamas ekologinio diskurso, vykusio Lietuvoje 1989–2005 m., turinys. Diskurso turinys atskleidžiamas per diskurso tekstuose dominuojančių pasaulėžiūrinių diskurso koalicijų bei siužetinių linijų identifikavimą ir aprašymą. Ekologinio diskurso turinys analizuojamas ne vien kaip ekologinių pas aulėžiūrų ar ekologinės elgsenos normų, vyraujančių kolektyvinėje visuomenės sąmonėje, atspindys. Straipsnyje taip pat siekiama išanalizuoti latentiškai besireiškiančius norimos socialinės tvarkos lūkesčius, ekologinio diskurso dalyvių ginamas socialinės galios konfigūracijas. Mokslinę problemą, nagrinėjamą šiame straipsnyje, atskleidžia šie klausimai: kokios ekologinės pasaulėžiūros konstruojamos ekologiniame diskurse Lietuvoje 1989–2005 m.? Kokio diskurso koalicijos formuojasi šių pasaulėžiūrų pagrindu? Kokios pagrindinės idėjos persmelkia šį ekologin į diskursą ir į kokias siužetines linijas jos organizuojamos? Koks visuomeninio sambūvio modelis yra ginamas aplinkos apsaugos vardan? Kas yra šio ekologinio diskurso pagrindiniai veikėjai? Straipsnis yra retrospektyvinio pobūdžio: nagrinėjamas 16 metų laikotarpis apima ankstyvąjį naujai atkurtos nepriklausomybės raidos laikmetį. Straipsnio objektas – pas aulėžiūros, siužetinės linijos, atsiskleidžiančios ekologiniame diskurse Lietuvoje 1989–2005 m. [...]

Aplinkosauginių NVO aktyvizmą sociologiniu aspektu galime traktuoti kaip kolektyvinį veiksmą, aplinkosauginio judėjimo sinonimą. Tokios veiklos tikslas – pilietinio ir ekologinio sąmoningumo kėlimas, tiesioginė pagalba sprendžiant aplinkos apsaugos problemas. Pasauliniu lygiu aplinkosauginis aktyvizmas tampa reflektyvios modernybės indikatoriumi. Ontologiniu požiūriu aplinkosauginis aktyvizmas šiame straipsnyje suprantamas kaip kolektyvinės veiklos forma, įgavusi ypatingą reikšmę ir būdinga daugiausia postindustrinėms, post-modernioms visuomenėms. Beck (1992) naująjį būvį vadina rizikos visuomene, o Giddens (2001) – reflektyvia modernizacija. Beck ir Giddens teorinės įžvalgos leidžia paaiškinti aplinkosauginio aktyvizmo (šio straipsnio objekto) kontekstą ir prielaidas šiuolaikinėse visuomenėse. Pagrindinė prielaida ta, kad rizikos visuomenėje pirminis rūpestis – saugumo paieškos (o ne gėrovės kūrimas ar teisingas perskirstymas). Beck pirmiausia kalba apie globalias technogeninės kilmės ir ekologines rizikas. Įvairių rizikų plitimo akivaizdoje svarbi prielaida, kad rizikos visuomenei būdingas refleksyvumas: visuomenė supranta ir stengiasi reguliuoti kylančias grėsmes. Viena visuomenės pastangų reguliuoti ar bent reaguoti į kylančias grėsmes – aplinkosauginiai judėjimai. Environmental activism and partnership networks created by Lithuanian environmental NGOs are the main objects for analysis in this article. Referring to the results of an empirical qualitative research titled “Lithuanian nongovernmental organizations’ environmental activities”, the article identifies and describes the activism forms and the partnership networks created and used by Lithuanian NGOs in their environmental activities. Theoretical analysis of various typologies of environmental activism and thorough description of empirical research methodology are also presented.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas - išanalizuoti tokius aspektus: 1) Lietuvos aplinkosauginių NVO taikomų aktyvizmo formų įvairovę, 2) Lietuvos aplinkosauginių NVO bendradarbiavimą ir partnerystės tinklus. Analizuojant minėtus klausimus, remiamasi Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedroje 2007-2008 m. atlikto tyrimo "Lietuvos nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginė veikla" rezultatais. Tyrimui atlikti taikyti dokumentų analizės, interviu apklausos, kiekybinės (content) bei kokybinės turinio analizės metodai. Empirinė bazė - 481 tekstas, atrinktas iš Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų internetinių svetainių bei 5 interviu, atlikti su aplinkosauginių NVO lyderiais, transkribcijos. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, straipsnyje teigiama, jog tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos NVO aplinkosauginę veiklą galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: šviečiamojo-informacinio pobūdžio veiklos, radikalios aplinkosauginės veiklos, lobizmas, tiesioginiai aplinkos apsaugos veiksmai arba grupinis veikimas. Lietuvos aplinkosauginių NVO bendradarbiavimas tarpusavyje bei su kitomis organizacijomis vietos bei tarptautiniu lygiu nėra intensyvus, neformalaus pobūdžio, partnerystės tinklai neplatūs. Galima teigti, jog aplinkosauginis aktyvizmas Lietuvoje pasižymi nuosaikių veiklos formų įvairove, tačiau taip pat išsiskiria žemu tokios veiklos veiksmingumu, žemu visuomenės ir valdžios dėmesiu aplinkosauginei veiklai, neplačiais, epizodiškais bendradarbiavimo tinklais. Environmental activism and partnership networks created by Lithuanian environmental NGOs are the main objects for analysis in this article. Referring to the results of an empirical qualitative research titled "Lithuanian nongovernmental organizations' environmental activities", the article identifies and describes the activism forms and the partnership networks created and used by Lithuanian NGOs in their environmental activities. Theoretical analysis of various typologies of environmental activism and thorough description of empirical research methodology are also presented.

Pratęsiant pasaulyje vis populiarėjančią klimato kaitos diskurso, vykstančio žiniasklaidoje, tyrimų tradiciją, šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kokias su klimato kaita susijusias reikšmes konstruoja populiariausieji Lietuvos dienraščiai, dešifruoti dienraščiuose pateikiamą klimato kaitos vaizdinį. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenimis paremti rezultatai – tai dalis visų mokslinių tyrinėjimų, atliktų vykdant RINOVA projektą. Išvadose teigiama, jog populiariuosiuose Lietuvos dienraščiuose klimato kaita apibrėžiama kaip realus reiškinys, dėl kurio didelės grėsmės pasaulio mokslininkai vieningai sutaria. Kartu klimato kaitos grėsmė nutolinama pabrėžiant globalų jos mastą ir akcentuojant, jog pirmiausia sprendimų turi ieškoti supranacionalinės organizacijos ar valstybių susivienijimai. Article follows the worldwide tradition of research on media discourses on climate change. The aim is to analyse the meanings of climate change that are being constructed in Lithuanian most popular daily newspapers and to deconstruct the various images of climate change with the help of discourse analysis. The article presents the results based on empirical research data. These results are part of the scientific research project RINOVA. As the data show, climate change is defined as something that is really going on; its causes are constructed as those of anthropogenic nature; there is only a narrow discussion of the anthropogenic versus the natural causes of climate change. Climate change is presented as posing a global threat, but as having a low impact on national or local environments. Thus, as is argued in the article, climate change issues are discursively neutralized, and readers feel that this is a distanced problem.

Straipsnyje siekta atskleisti iššūkius, kylančius ugdymo procesui etniškai mišriame, daugiakalbiame Vilniaus rajone. Siekiama ne tik identifikuoti problemines multikultūrinio ugdymo vietas, bet ir pateikti rekomendacijas tolesniam multikultūrinio ugdymo kokybės gerinimui, jas siejant su platesniu švietimo situacijos šalyje kontekstu bei Vilniaus rajono specifika. Straipsnyje remiamasi 2006 m. atlikto empirinio tyrimo „Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams“ duomenimis. Tyrimu, derinant kiekybinius ir kokybinius socialiniu tyrimu metodus, buvo siekiama atskleisti mokymosi prieinamumo gimtąja (lietuvių, lenkų, rusų) ir valstybine kalba galimybes; ugdymo kokybės užtikrinimą įvairių mokomųjų kalbų mokyklose. Straipsnyje taip pat pateikiami valstybinio kalbos egzamino suvienodinimo bei gimtosios kalbos privalomo statuso įvedimo perspektyvu vertinimai. Akcentuojama viešojo diskurso būtinybė sprendžiant multikultūrinio ugdymo problemas Vilniaus rajone. Tyrimas išryškino, kad lietuvių mokyklose nėra skiriama pakankamai dėmesio tautinių mažumų tautiškumo ugdymui. Pagrindine priežastimi buvo įvardinta poreikio iš pačių tautinių mažumų pusės trūkumas. Akivaizdu, kad Vilniaus rajonas, būdamas specifinis tiek savo tautine sudėtimi, tiek mokyklų pavaldumo situacija, reikalauja išskirtinės ir specifinės švietimo sistemos formavimo politikos, kuri pirmiausia akcentuotų pilietinio ir tautinio ugdymo suderinamumą. In the space of European research issues of multicultural education are most frequently analysed in contexts of decolonisation and migration processes, racism and religious tolerance. This article raises issues of ethnical relations in the educational system; problems of ethnical relations are analysed as one of the main challenges for multicultural education. The article, referring to the data of empirical research "Learning Accessibility to Vilnius Region Population ", analyses different aspects of education in ethically diverse Vilnius region: learning accessibility according to languages taught; links of the linguistic environment to learning achievements, evaluations and obstacles of multilingual and bilingual learning, perspectives of unification of state (Lithuanian) language examination, aspects of linguistic education of national minorities at Lithuanian schools, the situation of schools with different subordination in Vilnius region is also discussed. The analysis of local problems of Vilnius region contributes to a wider scientific discussion on challenges of multicultural education. Keywords: multicultural education

Straipsnio tikslas yra pateikti technologinių inovacijų socialinio poveikio tyrimo metodologiją. Socialinio poveikio tyrimai pasižymi analizės elementų įvairove bei skirtingomis perspektyvomis. Remiantis teorinėmis technologinių inovacijų socialinio poveikio prielaidomis bei socialinio poveikio praktikų analize, sudarytas ir šiame straipsnyje pristatomas originalus metodologinis modelis technologinių inovacijų socialiniam poveikiui tyrinėti. Straipsnio autorių nuomone, technologinių inovacijų socialinio poveikio tyrimas turėtų apimti kelis pagrindinius diagnostinius blokus: kontekstai ir situacijos, susiję su tiriamais poveikiais; technologinės inovacijos charakteristikos (kas daro įtaką); poveikio pobūdis; socialinės aplinkos/sistemos pokyčiai (kas ir kaip pasikeitė). Poveikio pobūdžiui įvertinti pasitelkiami indikatoriai: poveikio mastas, poveikio savanoriškumas, poveikio įsisąmoninimo lygis, poveikio kontrolės lygis, prognozuojamumo laipsnis, poveikio produktyvumas, technologinės inovacijos sklaidos stadija, poveikio akivaizdumas. Siekiant atskleisti socialinės aplinkos/sistemos pokyčius, prasminga struktūruoti ir atlikti analizę keliais lygmenimis: pokyčių makro-, mezo- ir mikrolygmenimis analizė; rizikos ir naudos, galimybių, kurias atveria naujos technologijos, analizė; rizikų bei naudų pasiskirstymo analizė; poveikių skirtinguose sektoriuose analizė. Remiantis atlikta teorine ir metodologine analize, galima teigti, kad technologinių inovacijų socialinių poveikio tyrimas turi būti holistinis, kompleksinis bei apimti tiek teigiamus, tiek neigiamus socialinio poveikio aspektus. General methodological framework that can be applied for assessment of social impact(-s) of a technological innovation is presented in the paper. Methodological framework supposes a three-step analysis: (1) the description of a technological innovation under focus; (2) the character of the influence (the scope, timing, localization, etc.); (3) assessment of the changes in social environment, where the technological innovation is supposedly having influence. Methodological framework also foresees social research stages and methods, needed to be undertaken in order to assess the social impact of a technological innovation.

Straipsnyje analizuojama nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) aplinkosauginė veikla Lietuvoje ir išryškinamos tokios veiklos raidos tendencijos. Pateikiama teorinė aplinkosauginės veiklos formų analizė, pristatomi tyrimo "Lietuvos nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginė veikla" rezultatai. Tyrimas atliktas taikant kokybinės ir kiekybinės turinio analizės bei interviu metodus. Remiantis empiriniais duomenimis analizuojamos Lietuvos NVO būdingiausios aplinkosauginės veiklos formos, šių organizacijų partnerystės tinklai, sprendžiamų problemų spektras, veiklos adresatai bei pateikiami veiklos veiksmingumo vertinimai. The article aims to analyze trends of environmental activism in Lithuania implemented by nongovernmental organizations. The authors of the article present theoretical analysis of forms of environmental activism as well as findings of empirical research Environmental Activism of Lithuanian Non-governmental Organizations". The research was conducted using methods of qualitative and quantitative content analysis and interview. Empirical findings lead to analysis of the forms of environmental activism characteristic to Lithuanian NGO's, analysis of partnership networks, spectrum of addressed environmental problems, indication of social groups that are targeted by the NGO's, and the way that leaders of NGO's assess the efficiency of various environmental actions.

Klimato kaita šiuo metu yra viena prioritetinių globalinių problemų, o jos įtaka ne tik gamtai, bet ir visuomenei yra nenuginčijama. Žemės ūkis yra įvardijamas kaip vienas jautriausių sektorių besikeičiančio klimato kontekste. Yra daug mokslinių įrodymų apie klimato pokyčių poveikį, politiniu lygmeniu yra kuriamos klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo priemonės, tačiau mažai tirtas poveikis gyventojų subjektyviai suvokiamai gerovei. Taip pat trūksta tyrimų apie su klimato kaita siejamų rizikų platesnį poveikį Lietuvos ūkininkų gerovei. Magistro baigiamajame projekte yra analizuojamas ūkininkų požiūris į klimato kaitos keliamas rizikas jų gerovei. Projekte keliami šie probleminiai klausimai: Kaip ūkininkai suvokia klimato kaitos grėsmes ir šių grėsmių poveikį jų subjektyviai gerovei? Kokių politinių priemonių galima rekomenduoti siekiant įveikti klimato kaitos keliamas rizikas ūkininkų gerovei? Projekto tikslas – ištirti Lietuvos ūkininkų požiūrį į klimato kaitos keliamas grėsmes jų subjektyviai gerovei. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) susisteminti mokslinį žinojimą apie klimato kaitos grėsmes žemės ūkio sektoriui bei kritiškai diskutuoti apie teorinę gerovės sampratą; 2) išanalizuoti žemės ūkiui aktualius Europos Sąjungos bei nacionalinio lygmens sprendimus, skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos; 3) empiriškai ištirti Lietuvos ūkininkų požiūrius, parengti išvadas bei rekomendacijas gerovės užtikrinimo bei rizikų įveikimo priemonėms kurti. Lietuvos ūkininkų požiūriui į klimato kaitos keliamas grėsmes jų gerovei atskleisti pasirinktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metodo instrumentu pasirinktas struktūruoto interviu tipas. Interviu atliktas remiantis iš anksto nustatytomis interviu klausimyno gairėmis, kurios sudarytos pagal projekte analizuotos mokslinę literatūrą. Tyrimo metu apklausti 12 ūkininkų, kurie buvo atrinkti taikant tikslinės kriterinės atrankos metodą. Tyrimo duomenys analizuoti pasitelkus kokybinės turinio analizės metodą. Gauti analizės rezultatai parodė, kad, ūkininkų nuomone, didžiausia riziką kelia ekstremalios orų sąlygos, nulemtos besikečiančio klimato: sausra, liūtys, sniego dangos nykimas. Respondentai daugiausia vertina klimato kaitos poveikį vykdomai veiklai ir mažai diskutuoja apie poveikį sveikatai ir kitiems gerovės aspektams. Dauguma tyrime dalyvavusių ūkininkų išreiškė didelį susirūpinimą klimato kaitos keliamomis grėsmėmis ir dalyvauja Lietuvoje vykdomuose prisitaikymo prie klimato kaitos projektuose, tačiau dalies jų įsitraukimas yra sąlygojamas priežasčių, susijusių ne su klimato kaita, o su finansinėmis paskatomis ar kitomis priežastimis. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos rekomendacijos. Darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Projekte yra pateikiami 5 paveikslai, 15 lentelių, 2 priedai ir 78 naudotos literatūros šaltiniai., Currently, climate change is one of the top priority global problems and its impact not only on nature but also on society is indisputable. Agriculture is named as one of the most sensitive sectors in the context of changing climate. There are a lot of scientific evidences about the impact of climate change; on a political level, the measures for mitigating and adapting to climate change are developed, however, there is little studied on the effect of the subjectively perceived welfare of residents. Also, there is a lack of research on a broader effect of risks related to climate change towards the welfare of Lithuanian farmers. In this Master’s thesis, the farmers’ attitude towards the emerging risks of climate change to their wellbeing is analysed. The work arises the following problematic questions: How the threats of climate change and the effect of these threats on farmers’ subjective wellbeing are perceived by the farmers? What political measures can be recommended in order to overcome the emerging risks of climate change on the farmers’ wellbeing? The aim of the project is to investigate Lithuanian farmers’ attitude towards the emerging threats of climate change on their subjective wellbeing. In order to achieve the aim, the following objectives have been set: 1) to systemize scientific knowledge on the threats of climate change to the agriculture sector and critically discuss a theoretical conception of wellbeing; 2) to analyse the European Union and national level solutions relevant to agriculture sector for adapting to climate change; 3) to empirically investigate the attitudes of Lithuanian farmers’, draw conclusions and recommendations for creating means of welfare security and overcoming risks. In order to reveal Lithuanian farmers’ attitude towards the emerging threats of climate change on their wellbeing, the qualitative research was chosen. A semi-structured interview was chosen as an instrument of the research method. The interview was carried out based on predefined interview questionnaire guidelines which were formed based on the analysed scientific literature related to this work. During the research, 12 farmers selected by applying the target criterion sampling method were interviewed. The research data was analysed using the qualitative content analysis method. The obtained results of the analysis showed that, according to the farmers, the biggest risk for agriculture is extreme weather conditions determined by the changing climate: drought, heavy rain, the disappearance of snow cover. Mainly the respondents assess the effect of climate change towards activity that is carried out and they have little discussion about the effect on health and other wellbeing aspects. Most of the farmers that participated in the research expressed a huge concern over the emerging threats of climate change. Also, they participate in the projects that take place in Lithuania regarding the adaptation to climate change; however, the involvement of some of the farmers is determined by the reasons that are related not to climate change but to financial incentives or other reasons. Recommendations are presented based on the research results. The work consists of theoretical and exploratory parts, conclusions, recommendations, the list of literature and appendices. There are 5 illustrations, 15 tables, 2 appendices and 78 used literature sources in the project.

Žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistema yra reguliuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais, tačiau šios sistemos administravimas vietos savivaldos lygmeniu nėra pakankamai ištirtas, aiškus ir žinomas. Žalos aplinkai prevencijos instrumentai literatūroje yra plačiai nagrinėjami tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių: R. Bereišaitė (2010), C. Miguel ir B. Manzano (2011), B. Xia, Y. Li (2012), G. Juozapaitienė (2012), A. Butvilaitė, A. Miceikienė, V. Čiulevičienė (2014), R. Zubrickaitė (2014), V. Butkuvienė, I. Leibus (2015), J. Backhouse (2017), A. Galnaitytė, I. Kriščiukaitienė (2017) ir t.t. Žalos aplinkai ištaisymo instrumentai literatūroje yra nagrinėjami daug rečiau: M. Staniūnas (2013), A. Junevičius, A. Balžekienė, J. Persson, J. Jurkevičienė (2016), P. Mierauskas, A. Palaima (2016), Biermann (2017) ir t.t. Žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos administravimo gairės vietos savivaldos lygmenyje nėra plačiai išanalizuotos Lietuvoje, todėl galima teigti, kad darbas yra naujas. Tyrimo objektas – Žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos administravimas Kauno miesto savivaldybėje. Projekto tikslas – ištirti žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos administravimą Kauno miesto savivaldybėje. Projekto uždaviniai: išnagrinėti žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos teorinius aspektus; atlikti aplinkosauginio administravimo ir aplinkosauginio reglamentavimo analizę Europos Sąjungos ir Lietuvos lygmeniu; atlikti ekspertų interviu ir išanalizuoti, kaip Kauno miesto savivaldybėje yra vykdomas žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos administravimas. Projektą sudaro įvadas, trys dėstymo dalys, išvados, rekomendacijos, literatūra, šaltiniai ir priedai. Pirmoje projekto dalyje analizuojama žalos aplinkai samprata, nagrinėjami žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos instrumentai, aptariamas naujojo viešojo valdymo teorijos pritaikymas aplinkosaugos administravime vietos lygmeniu. Antrojoje projekto dalyje nagrinėjamas aplinkosaugos administravimas Europos Sąjungos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu bei analizuojamas žalos aplinkai prevencijos, ištaisymo ir atsakomybės reglamentavimas teisiniuose dokumentuose. Trečiojoje projekto dalyje tiriamas žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemos administravimas vietos lygmeniu: analizuojama institucinė sąranga Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nagrinėjami vietos lygmeniu leidžiami aplinkosaugos dokumentai bei atliekamas pusiau struktūrizuotas interviu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistemą vietos lygmeniu administruoja Kauno miesto savivaldybė, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra. Šios įstaigos aplinkosauginę sritį administruoja derindamos nacionalinius teisės aktus, siūlydamos pakeitimus. Kauno m. savivaldybė rengia teisinius dokumentus, reguliuojančius aplinkosauginę sritį vietos lygmeniu: atliekų tvarkymas, lėšų paskirstymas, želdinių, oro, vandens, biologinės įvairovės apsauga. Išanalizavus ekspertų atsakymus paaiškėjo, žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo sistema vietos lygmeniu administruojama taikant teorijoje aptartus instrumentus. Ekspertų teigimu, efektyviausi instrumentai – monitoringas bei želdinių kirtimo leidimai. PAV, taršos leidimai ir finansinės sankcijos turi trūkumų, o principo „Teršėjas moka“ ir ekologinio kompensavimo įgyvendinimas sudėtingas arba neįmanomas. Ekspertų teigimu, visuomenė ir viešojo sektoriaus įstaigos įtraukiamos į aplinkosaugos administravimą, tačiau kartais tam trukdo informuotumo trūkumas., Damage prevention and remedying system is regulated by legislation of European Union and Lithuania, however, administration of this system by the level of local self-governance is not investigated, clear or known enough. Instruments of environmental damage prevention are widely analyzed in Literature by both, Lithuanian and abroad authors: R. Bereišaitė (2010), C. Miguel ir B. Manzano (2011), B. Xia, Y. Li (2012), G. Juozapaitienė (2012), A. Butvilaitė, A. Miceikienė, V. Čiulevičienė (2014), R. Zubrickaitė (2014), V. Butkuvienė, I. Leibus (2015), J. Backhouse (2017), A. Galnaitytė, I. Kriščiukaitienė (2017). Instruments of environmental damage remedying are analyzed in literature more rarely: M. Staniūnas (2013), A. Junevičius, A. Balžekienė, J. Persson, J. Jurkevičienė (2016), P. Mierauskas, A. Palaima (2016), Biermann (2017). Guidelines of administration of environmental damage prevention and remedying system at the local level is not widely analyzed in Lithuania, thus, it can be stated, that this research is new. Object of the project – Administration of environmental damage prevention and remedying system of Kaunas city municipality. Aim of the project – to examine the administration of environmental damage prevention and remedying system of Kaunas city municipality. Tasks of the project: to scrutinize theoretical aspects of environmental damage prevention and remedying system; to perform the analysis of environmental management and environmental regulation at the level of European Union and Lithuania; to carry out an interview of experts and to analyze how the administration of environmental damage prevention and remedying system is carried out in Kaunas city municipality. This project consists of introduction, three parts, conclusions, recommendations, literature, sources and appendixes. First part of the project analyzes the concept of environmental damage, instruments of environmental damage prevention and remedying system are studied, application of the new public management theory at the local level of environmental administration is discussed. The second part of the project is dealing with environmental administration of European Union at the national and local levels, also the environmental damage prevention, regulation of remedying and responsibility in legal documents are analyzed. The third part of the project investigates administration of environmental damage prevention and remedying system at the local level: institutional structure inside of Kaunas city municipality‘s territory is analyzed; environmental documents, which are allowed at the local level, are researched, as well as the semi-structured interview is conducted. After accomplishing this research, it got clear that environmental damage prevention and remedying system at the local level is administered by Kaunas city municipality, Kaunas Environmental Protection Department, The Environmental Protection Agency. The environmental sphere of this institution is administered by combining national legislation and by offering changes. Kaunas city municipality prepares legal documents, which regulate environmental sphere at the local level: waste management, distribution of funds, protection of plantations, air, water, biodiversity. After analyzing the answers of experts it got clear that environmental damage prevention and remedying system at the local level is administered by applying instruments, discussed in the theory. According to experts, the most effective instruments – monitoring and Plantation Felling Permits. EIA, permits of pollution and financial sanctions have disadvantages, and the principle „the polluter pays“ as well as the implementation of environmental compensation is difficult or impossible. According to experts, society and institutions of public sectors are involved into management of environmental protection, however, sometimes this is hindered by the lack of awareness.

Research problem is that political discourses on Astravets nuclear power plant in Belarus and Lithuania might have different framing, but this issue is little researched. The aim of this project is to conduct a comparative analysis of the content of Belarusian and Lithuanian political discourses on Astravets nuclear power plant. For a theoretical framework several theories have been used: discursive institutionalism, agendasetting, and issue framing., Tyrimo problema šiame darbe yra ta, jog politiniai diskursai Astravo atominės elektrinės tema gali būti skirtingai konstruojami, tačiau ši problema yra mažai ištirta. Tikslas yra atlikti Baltarusijos ir Lietuvos politinių diskursų palyginamąją turinio analizę Astravo atominės elektrinės tema. Teorinei tyrimo daliai buvo naudojamos kelios pagrindinės teorijos: diskursyvusis institucionalizmas, darbotvarkės nustatymo, bei klausimų kadravimo.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos jaunino subjektyvi asmeninė ir socialinė gerovė. Tyrimo metu išaiškėjo, kaip jaunimo bendras pasitenkinimas yra vidutinis, žemas socialinis optimizmas, mažas įsitraukimas į visuomeniškas veiklas taip pat nepalankiai vertinama Lietuvos ateitis. Teorinėje dalyje nagrinėjama jaunimo gerovei reikalingos sąlygos ir kaip yra įgyvendinama jaunimo gerovės praktinė pusė. Tyrimo dalyje buvo analizuojama jaunuolių subjektyvi asmeninė ir socialinė nuomonė apie jų gerovę Lietuvoje, vertinami skirtingi gyvenimo aspektai. Projekte nagrinėjama problema – kaip jaunimas vertina savo subjektyvią asmeninę socialinę gerovę? Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos jaunimo subjektyviąją asmeninę ir socialinę gerovę. Tyrimo objektas - Lietuvos jaunimo subjektyvi asmeninė ir socialinė gerovė. Projekto uždaviniai - Pateikti socialinės gerovės konceptualizaciją ir operacionalizacija. Atlikti antrinę duomenų analizę ir išanalizuoti Lietuvos jaunimo populiacijai būdingą subjektyvią asmeninę ir socialinę gerovę. Tyrimo metodai - mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė, kiekybinis tyrimas – antrinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatai – Lietuvoje jaunimo pasitenkinimas yra vidutiniškas, dauguma respondentų pasisakė, kad yra daugiau laimingi nei nelaimingi, tačiau yra manoma, kad situacija Lietuvoje blogėja, o ne gerėja. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas nėra pajėgus užtikrinti socialinės gerovės Lietuvos jaunimui., Master's graduate Project analyses the subjective personal and social wellbeing of Lithuanian youth. This analysis shows that youth of Lithuania has medium life satisfaction and also is characterized by lack of trust in induviduals living around them. According to Lithuanian youth the perspective of the future of Lithuania is uncertain. Theoretical part of the project presents a theoretical analysis of youh wellbeing and youth policy. The theoretical part deals with the well-being of young people and how the well-being is conditioned by various factors. The problem of the research - how young people assess their subjective personal and social wellbeing? Research subject - Lithuanian youth subjective personal and social wellbeing. The aim of the research - Analyze the Lithuanian youth subjective personal and social wellbeing. Objectives of the research - The social wellbeing conceptualization and operationalization. Perform a secondary analysis of the data and analyze the Lithuanian youth subjective personal and social wellbeing. Research methods - document analysis, quantitative research - secondary survey data analysis. The research uses Lithuanian data set from European Social Survey. Results of the research - Lithuanian youth satisfaction is medium, though majority of respondents stated that they are more happy than unhappy. On the other hand, it is believed that the situation in Lithuania is getting worse rather than better. Youth Policy Framework law is not capable of ensuring social welfare to Lithuanian youth.