Search

Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai finansinio saugumo koncepcijos raiškos vertybiniai aspektai ir atskleidžiama, kaip finansinio saugumo principai reiškiasi asmens elgsenoje finansų valdymo kontekste. Nagrinėjant asmens finansinio saugumo palaikymo galimybes, atliekama integruota finansinės elgsenos modelių bei motyvų analizė, atskleidžiami teisiniai ir psichologiniai problemos nagrinėjimo aspektai. Taip pat analizuojama, kaip susiformuoja finansinio saugumo užsitikrinimo poreikis ir kokios pagrindinės asmens vertybinės nuostatos ar stereotipai priveda prie skubotų ir nepamatuotų finansiškai nesaugių sprendimų priėmimo ir sunkių pasekmių. The article deals with the key value aspects of the expression of the financial security concept and reveals how the principles of financial security reflect a person's behavior in the context of financial management. Analyzing the possibilities of maintaining the financial security of a person an integrated analysis of models and motives of financial behavior is carried out, legal and psychological aspects of the problem analysis are disclosed. It is also analyzed how is formed the need for ensuring financial security and what key personal values or stereotypes lead to rushing and unreasonable financially unsafe decisions and serious consequences.

[...] Tyrimo tikslas - išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir finansinių krizių tipus bei ištirti finansinių krizių pasireiškimo intensyvumą pasauliniame kontekste skirtingais laiko periodais. Tyrimo uždaviniai: ištirti finansinių krizių klasifikacijų įvairovę; išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir tipus; išanalizuoti skirtingų finansinių krizių rūšių pasireiškimo intensyvumą skirtingose pasaulio šalyse skirtingais laiko periodais. Tyrimo objektas - finansinės krizės. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų analizė. [...] Daugelis mokslininkų ir viešosios politikos formuotojų, kalbėdami apie skirtingas finansinių krizių rūšis, naudoja vieną bendrinę finansinės krizės sąvoką, tačiau toks finansinių krizių suvokimas ir interpretavimas nėra itin korektiškas. Konkretaus finansinės krizės tipo identifikavimas yra svarbus žingsnis finansinės krizės valdymo kontekste. Mokslinių straipsnių, nagrinėjančių finansinių krizių klasifikavimo ir identifikavimo klausimus, gausa įrodo šios temos aktualumą. Itin išsamiai įvairūs finansinių krizių klasifikavimo ir identifikavimo aspektai buvo nagrinėti Antczak (2000), Dabrowski (2003), Bordo (2008), ReinhartirRogoff (2008,2009), Qianirkt. (2010), Deltuvaitės(2010)ir kt. Apibendrinant mokslininkų pateikiamas finansinių krizių klasifikacijas, galima išskirti pagrindinius finansinių krizių klasifikavimo kriterijus ir tipus. Pagal finansinių krizių kilmę skiriami tokie finansinių krizių tipai: valiutos krizė, bankų krizė, (valstybės) skolos krizė, mokėjimų balanso krizė, infliacijos krizė; pagal finansinių krizių mastą; sisteminė finansų krizė; tarptautinė finansinė krizė ir plataus masto ekonominė krizė; pagal finansines krizes sukeliančias priežastis: makroekonominės politikos sukelta krizė, finansinė panika, moralinės rizikos sukelta krizė, „triukšminga baigtis“, spekuliacinė ataka valiutos atžvilgiu, spekuliaciniai burbulai ir krachai, turto kainų burbulų sprogimas. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą finansinių krizių pasireiškimo dažnumo tematika, nustatyta, kad pasaulyje dažniausia pasireiškia trijų tipų finansinės krizės - valiutų, bankinio sektoriaus ir valstybės skolos. Apibendrinant finansinių krizių pasireiškimą įvairiose pasaulio šalyse, matyti, kad 1970-2007 m. pasaulyje įvyko 394 finansinės krizės. Daugiausia nagrinėjamu laikotarpiu įvyko valiutų krizių (207 atvejai), bankų krizės ir valstybės skolos krizės pasireiškė gerokai rečiau (atitinkamai 124 ir 63 atvejai). [...] Labiausiai jautrios finansinėms krizėms analizuotu laikotarpiu buvo besivystančios Pietų ir Šiaurės Amerikos (Argentina, Bolivija, Brazilija ir Meksika), Afrikos (Zairas) ir Azijos (Turkija) šalys. Toks netolygus finansinių krizių pasireiškimas skatina atlikti nuodugnesnius mokslinius tyrimus finansinių krizių pasireiškimo ir finansinių krizių sklaidos kanalų tematika bei nustatyti ir ištirti finansinių krizių sklaidos indikatorius, siekiant įvertinti finansinių krizių sklaidos galimybę bei imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažintas kilusios finansinės krizės sklaidos poveikis kitų šalių ekonomikoms ir kartu visai globaliai finansų sistemai. Problems induced by financial crises are becoming more serious and significant in the context of globalization and internationalization of financial markets. Financial crises in one region may adversely influence other regions in the geographically different parts of the world what could escalate and trigger problems in the whole global financial system. Moreover, financial crises usually can be classified into many different types. Often several types of financial crises intertwine and escalate from one to another. Therefore it cannot be said that a crisis can be clearly attributed to one or another type. International financial crises can usually be attributed to several types simultaneously. Thus it is very important to understand the nature of financial crises and the intensity of their occurrence due to a rapid spread of financial markets globalization. In this paper classification of financial crises is presented and their occurrence frequency is analyzed. Systematic and comparative analysis of scientific literature was performed, statistical data analysis is presented and various visualization techniques are used. The main finding of the study is that financial crises have become a more frequent phenomenon nowadays due to a rapid development of financial markets globalization. Summed up occurrences of financial crises around the world show, that 394 financial crises occurred worldwide during 1970- 2007. Three types of financial crises, currency crisis, banking crisis and sovereign debt crisis commonly occur. Review and analysis of statistical data of the latest financial crisis showed that greater financial and macroeconomic instability led to a more frequent occurrence of financial crises during this period.

Finansų krizės pastariaisiais dešimtmečiais tapo labai dažnas reiškinys. Dėl ypač spartaus globalizacijos proceso, finansų rinkų integracijos ir jų tarpusavio sąsajų finansų krizės tampa vis globalesnės, dažnai apimančios ne konkrečią šalį, bet visą regioną ar net pasaulį. Krizė, kilusi vienoje valstybėje, dėl finansų krizių sklaidos kanalų netrukus išplinta ir į kitas šalis. Pastebimi finansų rinkų liberalizacijos, globalizacijos ir internalizacijos procesai lemia, kad finansinės rizikos ir finansų krizės sukeliamos pasekmės tampa vis labiau pastebimos ir skaudesnės. Vienoje šalyje kilusi krizė gali tapti rimtų problemų, kylančių kitoje šalyje ar net kitame regione, priežastis. Finansų krizei tapus globalia, kyla pavojus, kad ji gali destabilizuoti visą globalią finansų sistemą. Todėl į finansų krizių kilimo ir jų sklaidos ypatumus būtina atkreipti kur kas didesnį ekonomistų, politikų ir rinkos analitikų dėmesį. Problems induced by financial crises are becoming more serious and significant in the context of globalization and internationalization of financial markets. Financial crises in one region may adversely influence other regions in the geographically different parts of the world what could escalate and trigger problems in the whole global financial system. Moreover, financial crises usually can be classified into many different types. Often several types of financial crises intertwine and escalate from one to another. Therefore it cannot be said that a crisis can be clearly attributed to one or another type. International financial crises can usually be attributed to several types simultaneously. Thus it is very important to understand the nature of financial crises and the intensity of their occurrence due to a rapid spread of financial markets globalization. In this paper classification of financial crises is presented and their occurrence frequency is analyzed. Systematic and comparative analysis of scientific literature was performed, statistical data analysis is presented and various visualization techniques are used. The main finding of the study is that financial crises have become a more frequent phenomenon nowadays due to a rapid development of financial markets globalization. Summed up occurrences of financial crises around the world show, that 394 financial crises occurred worldwide during 1970- 2007. Three types of financial crises, currency crisis, banking crisis... [to full text]

Tyrimo objektas. Šiame darbe tirta vaikų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, motorikos raida, kuri lyginta su tokio paties amžiaus sveikų vaikų motorikos raida, taip pat atsižvelgta į gimimo amžių. Tyrimo problema. Alkoholį vartojančių asmenų amžius vis labiau jaunėja ir vis labiau plinta tarp moterų, kurios nedažnai jo neatsisako net ir nėštumo metu. Dėl tokio didelio alkoholio vartojimo, 1 iš 8-ių embrionų yra veikiami alkoholio. Tai sąlygoja 56 procentais didesnę tikimybę prarasti kūdikį per pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Taip pat, alkoholio vartojimas, ypač pirmuoju nėštumo trimestru, gali sukelti kūdikiui didelius organų apsigimimus ir tipinius veido bruožus. Vaikai, turintys fetalinį alkoholinį sindromą, pasižymi ne tik bendravimo sutrikimais, elgesio problemomis, augimo ir vystymosi sutrikimais, bet ir lėtesne stambiosios motorikos raida, nepakankama jos kokybe, nepakankama pusiausvyra ir koordinacija. Tikslas – nustatyti kineziterapijos poveikį vaikų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, motorinei raidai ir palyginti su sveikų vaikų motorine raida. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti kineziterapijos poveikį mergaičių ir berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, ropojimo raidai. 2. Nustatyti kineziterapijos poveikį mergaičių ir berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, sėdėjimo raidai. 3. Nustatyti kineziterapijos poveikį mergaičių ir berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, vaikščiojimo raidai. 4. Nustatyti kineziterapijos poveikį išnešiotų ir neišnešiotų vaikų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, motorinei raidai. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje \"Lopšelis\" kūdikių namų skyriuje nuo 2009 metų ir truko 27 mėnesius. Iš viso buvo vertinti 30 kūdikių, iš kurių 15 kūdikių turėjo fetalinį alkoholinį sindromą ir 15 kūdikių buvo sveiki. Motorikos vystymasis buvo vertinamas Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos skalės pirma ir antra dalimis, nuo 3 mėnesių iki 18 mėnesių amžiaus kas 3 mėnesius. Išvados: 1. Po kineziterapijos mergaičių ir berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, ropojimo raida statistiškai reikšmingai (p0,05) liko lėtesnė, nei sveikų mergaičių. Berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, ropojimo raida statistiškai reikšmingai (p0,05) liko lėtesnė, nei sveikų mergaičių. Berniukų, turinčių fetalinį alkoholinį sindromą, sėdėjimo raida statistiškai reikšmingai (p, Research Subject: This work is a comparative research on motor development between children with fetal alcohol syndrome and children of the same age born after normal pregnancy periods. Research Problem:. That age at which people begin to use alcohol is getting younger and younger; moreover, many of these young girls drink alcohol even during pregnancy. As a result of this high level of alcohol use, 1 in 8 embryos permanently affected. Using alcohol during pregnancy increases the chance of having a miscarriage by 56 percent during the first three month of pregnancy. In addition, alcohol use in the first trimester of pregnancy can cause organ defects and specific facial features. Children with fetal alcohol syndrome tend to not only have communication disorders, behavior problems, growth and development disorders, but also slower motor skills development, and can even lack certain motor skills, balance, and coordination. The aim of the study – to determine the effects of physical therapy on motor development in children with fetal alcohol syndrome compared with healthy babies motor skills. The objectives of the study: 1. Determine the effects of physical therapy on boys‘ and girls‘ with fetal alcohol syndrome crawling development. 2. Determine the effects of physical therapy on girls‘ and boys‘ with fetal alcohol syndrome sitting development. 3. Determine the effects of physical therapy on boys‘ and girls‘ with fetal alcohol syndrome walking development. 4. Determine the effects of physical therapy on normal-born babies and premature babies‘ with fetal alcohol syndrome motor development. Research Methods and organization. Research was conducted in Lopselis children‘s home beginning in 2009 and lasting for 27 months. In total 30 babies were evaluated, 15 of which had fetal alcohol syndrome and 15 which were healthy. Motor development was valued based on the Munich functional development diagnostic scale first and second parts, evaluations taking place every 3 months from age 3 months to 18 months. Conclusions: 1. After physical therapy girls’ and boys’ with fetal alcohol syndrome crawling development showed statically significant improvement (p

Straipsnyje kalbama apie pasaulinę finansinę krizę ir jos įtaką Lietuvos ekonomikai. Pastebima, kad finansų sistemos stabilumo svarba tampa ypač aktuali, kai šalies ekonomika susiduria su krize. Finansinė krizė nėra tik pastarųjų dešimtmečių reiškinys, priešingai, ji yra pasikartojanti, kas apsprendžia jos tyrimo aktualumą. Pasaulinė finansinė krizė neabejotinai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Šiame straipsnyje aptariami teoriniai finansinės krizės aspektai, išskiriami finansinių krizių tipai, apibendrinami svarbiausi šalies makroekonominiai rodikliai, kuriuos įtakojo ekonominė krizė. Taip pat aptariama 2009 m. pasaulinės finansinės krizės įtaką Lietuvos ekonomikai. Atlikus tyrimą pastebima, kad nacionalinei ir pasaulio ekonomikai būdingas nuolatinis augimas. Nuolatinė ekonominė pažanga, kuri pasireiškia didėjančiomis gamybos apimtimis arba didėjančiu bendruoju vidaus produktu, tenkančiu vienam gyventojui, yra cikliška. Tad ekonomiką galima apibūdinti ekonominiais ciklais – periodiniais svyravimais (kilimo ir nuosmukio laikotarpiais). Ilgi ir dideli ekonominio nuosmukio laikotarpiai įvardijami, kaip krizė. Ekonominių krizių priežastys skirtingose šalyse ir skirtingais laikotarpiais yra nevienodos. Ekonominės krizės atsiradimo Lietuvoje esminė priežastis – išorinės jėgos ir spartus skolinimasis iki krizės, kas sąlygojo nekilnojamojo turto ir akcijų rinkos burbulo atsiradimą. Pastebima, kad tik efektyviai stabilizuotas finansų sektorius gali sudaryti sąlygas ekonomikos atsigavimui. Importance of the stability of financial system becomes very significant when country‘s economy faces the crisis. The financial crisis is not just a phenomenon of recent decades, so it is important to pay attention to it. Each country specific fluctuations in the economy are known as the economic upswing and downturn. When the prolonged downturn proceeds, it is said that a very serious crisis occurs. The crisis that began in the second quarter of 2007 in the United States soon spread all over the world, and therefore took the name “global crisis”. Global financial crisis has undoubtedly hit Lithuanian economy too. In this article theoretical aspects of the concept of the financial crisis and financial crises’ types are delivered, the most important types of macroeconomic indicators of the country affected by the economic crisis are discussed and the 2009 year’s global financial crisis impact on Lithuanian economy is presented.

Mokesčių sistema yra įvairių mokslinių ginčų objektas. Labiausiai diskutuojamas klausimas yra optimalus mokesčių lygis, kuris užtikrina socialinį vystymąsi, bendrą visuomenės gerovę ir palankias sąlygas verslui vystytis. Mokesčių sistemos efektyvumas yra svarbus veiksnys kuriant nacionalinį ekonominį potencialą. Pati mokesčių sistema yra sudėtingas sąlygų ir standartų rinkinys, ir kiekvienos šalies ekonomines sąlygas įtakoja įvairios aplinkybės. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti BVP pokyčių ir mokesčių naštos tarpusavio priklausomybės pobūdį ES šalyse ir nustatyti, kaip mokesčių sistemos pakeitimai įtakoja BVP šalyse, turinčiose skirtingą ekonominio išsivystymo lygį. Tyrime analizuoti 1995-2007 m. statistiniai duomenys. Mokesčių našta turi atitikti šalies ekonominio išsivystymo lygį. Dideli mokesčiai yra pateisinami tik šalyse, turinčiose aukštą technologinio išsivystymo lygį, didelį darbo našumą ir mokesčių mokėjimo kultūrą. Aukšto ekonominio išsivystymo šalyse lėtai augantys mokesčiai turi teigiamą poveikį BVP didėjimui, o mokesčių mažėjimas mažina ir BVP. Mokesčių didėjimas Europoje 2004-2007 m. rodo, kad ES šalys nebepalaiko mokesčių mažėjimo kurso, ir mokesčių našta yra perkeliama nuo darbo jėgos pečių ant viešųjų prekių, kai tuo tarpu bendra mokesčių našta auga tolygiai. Tai turėtų tapti ateinančios dekados tendencija. ES šalys narės, kuriose apmokestinimo lygis yra aukštesnis, yra mažiau linkusios daryti trumpalaikes mokesčių reformas, tokiu būdu aukšti mokesčiai lemia stabilią mokesčių sistemą. Galima daryti išvadą, kad nors šalyse su mažesniais mokesčiais BVP augo pakankamai greitai, jose vis dar nėra stabilaus ekonominio vystymosi tendencijos. Tax system is an object of various scientific debates. The challenging question for centuries is determination of the optimal level of tax, which ensures possibilities of social development, quality of common welfare, and favourable business development. The effectiveness of tax system is an important factor of creation of national economic potential. Tax system itself in turn is a complicated set of provisions and standards, and economic condition of every country is being influenced by various circumstances. Therefore the issue of tax system optimization is ever so interesting scientifically and practically. The objective of the research is to analyze the nature of interdependence of GDP variation and tax burden in EU countries and to determine, how the results of tax system's modification do influence GDP of countries with different level of economic development. Statistical data of 1995-2007 were used in this research. The strength of relation is being determined by Spearman correlation coefficient; cluster analysis is used in order to evaluate the similarities of changes of tax system and GDP growth in EU countries.

Įmonių įsigijimų sprendimų procese vienas svarbiausių klausimų yra: kaip įvertinti įsigijimo kuriamą vertę. Straipsnio tikslas - išanalizuoti ir palyginti pagrindinius įmonių įsigijimų sprendimų įtakos įmonės vertei nustatymo metodus, apibrėžti jų taikymo ypatumus ir būtinas prielaidas. Literatūroje analizuojamos dvi pagrindinės kryptys, kuriomis įvertinamas įmonių įsigijimų rezultatas. Pirmoji - įsigijimo (ne)sėkmė nustatoma stebint akcijų rinkos kainos pokyčius. Akcijų rinka veikia efektyviai ir todėl akcijų kainos pokyčiai parodo įsigijimo ekonominio poveikio vertę. Pagrindinė problema ta, kad rinkos vertės pokyčiai įsigijimo metu ir po jo gali atspindėti ne tik sandorio sėkmę ar nesėkmę, bet ir kitus faktorius. Antroji įsigijimų sėkmės vertinimo kryptis koncentruojasi į analizę naudojant apskaitos duomenis. Didelė reikšmė teikiama diskontuotų pinigų srautų metodui, jis naudojamas galimo sandorio rezultato prognozavimui ir įsigyjamo objekto vertės nustatymui. Naudojant šį metodą, reikia įvertinti būsimą pinigų srautų augimą ir tinkamą diskonto koeficientą. Prognozuojamą vertę diskontuotų pinigų srautų metoduose veikia būsimi pinigų srautai ir kapitalo kaina, todėl potencialus šių matų kintamumas palieka paklaidų tikimybę. Be to, naudojant apskaitos duomenis, įmonės veikla vertinama ir nustatant pelningumą. Naudojant šį metodą taip pat kyla problemų: viešai pateikiamų finansinių ataskaitų patikimumas, verslo ciklo stadijos ,makroekonominių, pramonės šakos ir įmonės vidinių faktorių įtaka veiklos rezultatams ir pan. Atlikus literatūros analizę, empirinio tyrimo tikslas - Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių pagrindu nustatyti, kokiais metodais nustatytas įmonės vertės pokytis po įsigijimo trumpuoju periodu koreliuoja su rinkos parametrais. The question "how one can estimate a value created by the decision to acquire another company” is one of the most important in the process of corporate acquisition. Therefore, the purpose of this study is to examine and compare main methods used to estimate the impact of the corporate acquisition decisions on the corporate value, to describe peculiarities and required presumptions to their application. Two major trends are suggested in the theoretical and empirical literature to evaluate corporate acquisition results. First of them - success of failure of an acquisition is defined by observation of the stock market price change. Here, it is assumed that stock market is efficient therefore stock price change show the value of economic impact made by the acquisition. However, the main problem here is that change of the market price during the acquisition and after it may show not only success or failure of this transaction, but other factors either. This consideration is confirmed by empirical evidence: the only drastic change in market price was caused not by the acquisition but by the enlargement of the share capital (in the case of AB "Sanitas”, the company experienced sudden downfall of the stock price at the moment of acquisition which was proceeded at the same time as enlargement of the share capital). The second trend of acquisition success valuation centers on the analysis using accountancy information. Here the main attention and importance is attached to discounted cash flow method; this method is particularly used to forecast the possible result of the transaction, and together - to define the value of the target. When using this method, the main thing is to estimate the future growth of the cash flow and the proper discount rate. The forecasted value is influenced by the future (only presumptive) cash flows and capital price when using methods of discounted cash flows. Therefore, the potential changeability keeps quite big chance for the errors. Besides this method, the company can be evaluated also by profitability. Although being rather not-complicated, this method also has negatives: reliability of public financial reports, adjustment to business cycles, the impact of macroeconomic, industry and internal factors on the company results, etc. Despite these contradictory moments, vast empirical studies tried to estimate the impact of corporate acquisitions on different indicators of company activity. In summary it can be said that none of these studies could prove primacy of the one method over another; moreover, it was found that corporate acquisitions may produce both positive and negative impact on the corporate value. The short empirical evidence with seven acquisitions held by Lithuanian listed companies were not contradictory to theoretical findings.

Straipsnyje yra nagrinėjama Europos centrinio banko (ECB) vykdomos pinigų politikos įtaka Lietuvos ekonomikos realiajam sektoriui. ECB vykdomos pinigų politikos poveikio analizė yra aktuali Lietuvos ekonomikai, pirma, dėl esamo pinigų režimo – valiutų valdybos – bei, antra, dėl Europoje vykstančios ekonomikų globalizacijos, į kurią Lietuvos ekonomika yra tiesiogiai įsitraukusi. Minėta analizė yra vykdoma nagrinėjant Lietuvos pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmą, ir laikant, kad pradiniai pinigų politikos impulsai – bazinės palūkanų normos keitimas – kyla iš ECB. Pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo kanalų tyrimui buvo sudaryti ekonometriniai modeliai, kurie pagrįsti vektorinės autoregresijos metodu. Šiuo metodu darbe yra ištirti tradicinis palūkanų normos, valiutos kurso, Tobin‘o q bei turto vertės kanalų aktyvumas. Tyrimas vektorinės autoregresijos metodu parodė, kad Lietuvos tradicinis palūkanų normos, valiutos kurso, Tobin‘o q bei turto vertės kanalai yra aktyvūs, t.y. ECB vykdoma pinigų politika įtakoja Lietuvos ekonomikos realųjį sektorių. Be to, buvo įvertinti pinigų politikos poveikio vėlinimai realaus sektoriaus kintamiesiems vertinant kiekvieną kanalą atskirai. Gautų tyrimo rezultatų naudingumas pasireiškia tuo, kad (a) žinios apie pinigų politikos poveikio mechanizmą pasitarnauja efektyvesnei ir tikslesnei pinigų politikai Lietuvoje vykdyti; (b) žinios apie šį mechanizmą reikalingos daugeliui ekonomikos dalyvių (vyriausybei, bankams, verslo įmonėms) sudarant tikslesnes ir patikimesnes veiklos prognozes. This article presents a research on the monetary transmission mechanism in Lithuania when primary monetary impulses emerge from the euro monetary policy. Such analysis is relevant to Lithuania’s economy because of several reasons. Firstly, Lithuania employs a currency board, which means that Lithuania’s economy is highly dependent on the monetary policy implemented against the base currency. In the case of Lithuania the base currency is euro. Secondly, Lithuania’s economy is becoming a more open economy due to the integration into the European Union. Such globalisation process means that Lithuania’s economy is more dependent on the movements that take place in the other European economies. In most of these economies euro is adopted or domestic currency is pegged to euro. Thus, the research on the influence of the euro monetary policy to Lithuania’s real sector is highly relevant to Lithuanian economic agents. To supplement this research the paper also presents a macroeconomic view into the monetary transmission mechanism concept. The research on the monetary transmission mechanism in Lithuania when the primary monetary impulses emerge from the euro monetary policy is performed using a vector autoregression (VAR) method. This contemporary econometric methodology serves in the identification and analysis of monetary transmission channels. In macroeconomic literature there are segregated traditional interest rate channel, other asset price channels (exchange rate effects on net exports, Tobin’s q channel, and wealth effects), and credit view (bank lending channel, balance sheet channel, cash flow channel, unanticipated price level channel, and household liquidity effects). The article presents four vector autoregression models constructed to research traditional interest rate channel and other asset price channels.The study is carried out on the 2002 Q2-2006 Q4 data, and the findings from the models are presented. The research on the traditional interest rate channel revealed that this channel is active in Lithuania during the period 2002 Q2-2006 Q4. Moreover, monetary policy lags are present. Lithuania’s real interest rate reacts to the euro official interest rate shock with one quarter lag, real investment reacts with three quarters lag and real GDP reacts with two quarters lag. The research on the exchange rate channel also revealed that this channel is active in Lithuania during the study period. The euro monetary policy lags are present only for the real value of litas (one quarter lag), whereas Lithuania’s real investment and real GDP reacts to the euro official interest rate shock immediately. The activeness of the Tobin‘s q channel was also approved during the study period. The research on it revealed that Lithuanian equity prices react to the euro official interest rate shock immediately, but the real investment and real GDP showed a lagged reaction (3 and 2 quarters accordingly). The research on the wealth channel also reflected the activeness of this channel. It showed that Lithuanian equity prices react to the euro official interest rate shock immediately, whereas real consumption and real GDP reacts in fluctuating manner. Thus, the study on the monetary transmission mechanism in Lithuania when the primary monetary impulses emerge from the euro monetary policy revealed that traditional interest rate channel and other asset price channels (exchange rate effects on net exports, Tobin’s q channel, and wealth effects) are active, i.e. euro monetary policy has impact on Lithuania’s real sector during the study period. Moreover, the results about the lags can be used in forecasting the behavior of real sector variables to the euro official interest rate shock based on condition that Lithuania’s future economic environment features similar characteristics as in 2002 Q2- 2006 Q4.

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vyksta intensyvūs procesai, kurie lemia spartų verslo aplinkos ir ūkio subjektų veiklos kitimą. Įmonės funkcionavimas tokiomis sąlygomis neišvengiamai susijęs su rizika, kurią stengiamasi diversifikuoti. Šiems tikslams dažnai išnaudojamos verslo junginių galimybės. Susijungimai ir įsigijimai vis dažniau versle naudojami kaip strateginių sprendimų realizavimo būdai. Susiliejimų ir įsigijimų motyvai gali būti labai įvairūs, bet visada išlieka bendras principas - susijungusios kompanijos vertė turi būti didesnė nei atskirų kompanijų suminė vertė. Tačiau neretai verslų susiliejimai, kurie ekonomiškai galėtų būti pelningi ir sėkmingi, pralaimi dėl prasto susiliejimo realizavimo, kitiems nepasiseka dėl aktyvų ir pasyvų, tokių kaip apyvartinės lėšos, įmonės rekonstrukcijos kaštai ar net nekokybiško produkto kokybės garantijos kaštų neteisingo įvertinimo. Šiame straipsnyje aptariama pagrindiniai verslo junginių tipai ir jų sudarymo motyvai. Diversifikacijos efektai ir realizavimo būdai aptariami nagrinėjant Lietuvos verslo junginių pavyzdžius. In recent decades, the world is an intensive process that leads to rapid changes in business environment and activities of economic agent. In these conditions, the functioning of enterprises inevitably involves risks that is attempted to be diversified. Possibilities of business compounds are often used for these goals. Incorporations and acquisitions are being used in the business more often as the methods for implementation of strategic business decisions. The motives for incorporations and acquisitions may be very different, but always a general principle remains - the value of incorporated enterprise must be higher than the total value of single enterprise. However, business incorporations, which could be economically profitable and successful, often lose due to poor implementation of incorporation; others fail due to wrong assets and liabilities, such as circulationg asset, costs for business reconstruction, or even due to incorrect assessment of quality assurance costs of defective product. This article discusses main types of business incorporations and the motives of their formation. Effects of diversification and ways of implementation are discussed on the analysis of examples of Lithuanian business incorporations.

Straipsnio tikslas yra įvertinti Lietuvos finansų struktūros ir ekonomikos augimo ryšį. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos bankinio sektoriaus dydžio ir aktyvumo kitimo dinamika atitinka moksliniuose tyrimuose nustatytas tendencijas: augant šalies ekonomikai ir šaliai tampant turtingesne, bankinio sektoriaus dydis ir aktyvumas taip pat didėja. Lietuvos bankinio sektoriaus augimas ir jo įtakos šalies ekonomikai stiprėjimas rodo, kad bankinio sektoriaus augimas ir spartus vystymasis būdingas greitai augančios ekonomikos šalims. Atlikus Lietuvos bankinio sektoriaus vystymosi analizę, matyti, kad koreliacinis ryšys tarp bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, ir bankinio sektoriaus dydžio bei aktyvumo, yra teigiamas, o gautos koeficientų reikšmės labai reikšmingos. Be to, Lietuvos bankų efektyvumas didėja. Didėjanti turto grąža parodo, kad ekonominis šalies vystymasis teigiamai veikia bankų efektyvumą. Lietuvos bankinio sektoriaus augimas ir jo įtakos šalies ekonomikai stiprėjimas rodo, kad šalyje formuojasi finansinių išteklių telkimo galimybės per bankinį sektorių, o tai leidžia teigti, kad Lietuvos finansų sistema orientuota į bankinę struktūrą. Tyrimo metu nustatyta ir tai, kad bankinio sektoriaus ir akcijų rinkos vystymasis teigiamai veikia bankų turto grąžą ir kaštų efektyvumą. Atlikus regresinę analizę, nustatytas teigiamas, nors ir nestiprus, ryšys tarp Lietuvos bankų turto grąžos ir akcijų rinkos dydžio bei bankinio sektoriaus aktyvumo. Analogiškas ryšys su šiais finansų struktūros rodikliais pastebėtas ir bankų kaštų efektyvumo atžvilgiu. The paper aims to evaluate the relationship between the Lithuanian financial architecture and economic growth. The study showed that the dynamics of the change of size and activeness of the Lithuanian banking sector corresponds to the trends identified in scientific research: when the country’s economy grows and the country becomes richer, the size and activeness of the banking sector also increase. The growth of the Lithuanian banking sector and the strengthening of its influence on the country’s economy show that the growth and rapid development of the banking sector is typical of quickly developing economies. The correlation of the gross domestic product per capita and the size and activeness of the banking sector is positive, whereas the values of coefficients are highly significant. Moreover, efficiency of Lithuanian banks has been increasing. The growing return on assets shows that the country’s economic development positively affects bank efficiency. The growth of the Lithuanian banking sector and its strengthening influence on the country’s economy shows the forming potential of concentration of financial resources in the country through the banking sector, which implies that the Lithuanian financial system is orientated to the banking structure. The study also established that the development of the banking sector and the stock market positively affects the banks’ return on assets and cost efficiency. A regression analysis established a positive, although minor, relationship between the Lithuanian banks’ return on assets and the size of the stock market as well as the activeness of the banking sector. Analogical relation with these indicators of the financial architecture has also been observed with regard to bank cost-efficiency.

Straipsnyje yra siekiama atskleisti technologinių inovacijų finansavimo galimybes, susiejant inovacijas versle su rizika ir aukštu neapibrėžtumo lygiu, egzistuojančiu technologijoms imliose pramonės šakose. Finansų vadybos klausimai neapibrėžtoje inovacijų vystymo aplinkoje yra pakankamai nauja mokslinių tyrimų kryptis, turinti platų konceptualaus ir praktinio taikomumo aspektą. Straipsnyje yra pateikiamas technologinių inovacijų finansavimo šaltinių parinkimo modelis, atsižvelgiant į technologinių inovacijų gyvavimo ciklo stadiją bei rizikos veiksnius. [...] Straipsnyje yra pateikiami finansavimo šaltiniai, atsižvelgiant į technologinės inovacijos gyvavimo stadiją. Straipsnyje yra išskiriami: investicijų inovacijoms paskirtis, rizikos šaltinis bei galimos pasekmės rizikos veiksnio įtakoje. Eksperimentinės plėtros stadijoje įmonės rizikos šaltinis yra technologinis neapibrėžtumas, reikalaujantis investicijų, susijusių su informacijos įgijimu, o tai nesėkmės atveju gali virsti neatsiperkančiomis investicijomis ir neapibrėžtomis finansinėmis perspektyvomis. Inovacijų diegimo rinkoje stadijoje įmonė susiduria su vadybine rizika, teisingos produkto kainodaros neapibrėžtumu ir finansine rizika, vykdant gamybos ir valdymo pajėgumų investicijas, o tai nepalankioje situacijoje gali išbalansuoti įmonės augimą, generuoti žemą pelningumą iš inovacinių produktų, mažinti planuotus pardavimus, iškreipti finansinių rezultatų prognozes, taip įtakojant įmonės finansinį nestabilumą. Inovacijų eksploatavimo rinkoje stadijoje įmonė susiduria su rinkos neapibrėžtumu ir augančiomis investicijomis į rinkodaros veiksmus, kurių efektyviai nesuvaldžiusi įmonė neišnaudos potencialių augimo galimybių, bei išeikvos įmonės finansus išteklius negeneruojant laukiamos finansinės naudos. Toks išskaidymas padeda apibūdinti technologinių inovacijų aplinką ir racionalizuoti priimamus strateginius vadybos sprendimus. Šie sprendimai įtakoja investicijų į darbuotojų žinias, įmonės potencialą, rinkos užėmimą vertinimo veiksnius bei veiksmus, leidžiančius minimizuoti apibūdintų rizikos veiksnių įtaką: išvengiant prarastų investicinių sąnaudų, įmonės augimo išbalansavimo, žemo pelningumo ar nuostolių patyrimo, finansinių įsipareigojimų nevykdymo, likvidumo problemų bei mažėjančio įmonės veiklos efektyvumo, įtakoto įmonės perspektyvų pervertinimo. Technological innovation is identified as one of the most important factors to enhance competitiveness. Despite numerous studies on the enhancing competitiveness in business organization or at a national level, the main focus of previous research has been on innovation system strategic issues, management instrument development processes, assumptions of various general benefits for innovation implementation and national innovation systems benefits. However, the analysis of technological innovations has not been concentrated on financial issues relating them to risk and high uncertainty constraints existing in technology-related markets. The specificity of financial management under uncertain innovation development process still is a recent direction of academic research, though having wide applicability on conceptual and practical basis. This article presents a framework for integration of technological innovation financing sources and risk constraints to pursue a technology following strategy of the company.

Turlojiškės archeologinis kompleksas (toliau - ТАК) - tai dideliame, daugiausiai uždurpėjusiame žemės masyve Turlojiškės ir aplinkiniuose kaimuose (Marijampolės r.) esanti vienas su kitu susijusių archeologinių gyvenviečių, laidojimo, aukojimo ir kitų archeologinių objektų grupė. Visa TAKo teritorija užima kelių šimtų hektarų plotą abipus Kirsnos upės ir dviejų nedidelių uždurpėjusių ežerų bei kelių mažų upelių. TAKas datuojamas II tūkstm. pr. Kr. ir I tūkstm. pr. Kr. pirma puse. 1996-1999 metais TAKe buvo vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu surasta nemažai archeologinių radinių, tarp kurių buvo medinių statinių liekanų bei medinių dirbinių. Dalis šių dirbinių buvo konservuoti P. Gudyno restauravimo centro archeologinių radinių konservavimo dirbtuvėse. Šio straipsnio tikslas - aprašyti konservavimo procesą. Straipsnyje taip pat pateikiama trumpa TAKo tyrimų istorija.

Straipsnyje, apibendrinus daugelio teoretikų įmonių finansinio aprūpinimo darbus, pateikiami trijų Lietuvos pramonės šakų įmonių pavyzdžiu atlikto tyrimo rezultatai. Rezultatai įgalina nustatyti priklausomybių egzistavimą tarp pramonės šakos finansinio sverto koeficientų (pasirinktas skolos koeficientas bei ilgalaikės skolos koeficientas) ir palūkanų normos, infliacijos lygio, bendro vidinio produkto kitimo rodiklių, taip pat tarp skolos koeficiento ir įmonės dydžio, akcijai tenkančių pajamų bei turto pelningumo rodiklių. Straipsnyje pateikiama tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimai, apibūdinantys įmonės veiklos finansavimo struktūrą. The modern combined financial instruments are necessary in order to solve the problems of the contemporary firm management. In previous times established traditions of the firm are not applied today. Until Lithuania regained its independence, the firms in Lithuania as well as in many postsocial states had received financial resources for the expansion of activities in the centralised form. Therefore, there was no need to solve the strategical decisions of the financial supply. The main task of the financial management is to form such a capital structure which would help to achieve the goals of an enterprise. This problem was not considered an important one in earlier times. The managers of the firms in the developing markets do not have experience in the search and the effective employment of the financial resources. This is caused by the fact that the market has been formed just recently and it is not active in those countries. Today extremely globalised markets and competition prevail so Lithuania and its economic subjects try to integrate into the modern world system. Enterprises can achieve success if their activities are transformed according to the experience of the developed markets. It is necessary to expand and modernise production and ensure a quality of goods in order to achieve good results, and this process requires a large amount of the capital investment. The difficulties the firms face are the need money, the way to get the resources for investments, either by equity or debt and the way to escape the risks which might cause the financial distress. The formation of the financial management strategy causes disagreement of various influence groups (shareholders, managers, debtors, etc.) that try to achieve their goals. This article presents the study of different factors research in order to determine the strategic decisions. The choice of financial leverage is the urgent scientific problem. The results of research show that level of financial leverage and its obtaining influencing factors can be different among various countries, various industries, and among separate firm in industry. The research in Lithuania includes the analysis of firm in three industries: food and drinks industry; textile industry; chemistry industry. This research spreads to purpose that the greatest influence on the debt rate and the long - term debt rate in food and drinks industry has the inflation and the change of interest rate; in textile and chemistry industries –inflation and the change of gross domestic product. This analysis of growing and stable companies ("Švyturys" and "Utenos trikotažas") confirm the main proposition of agency theoretic framework that between financial leverage and growing opportunities exists negative relationship. Finally, we can maintain that the macroeconomics factors have more influence on the financial leverage choice decisions in the developing market countries than the specific internal factors of the firm.

Viešojo sektoriaus institucijoms ieškant efektyvių investicijų įgyvendinimo ir viešųjų paslaugų teikimo būdų, bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi šiuo atžvilgiu gali suteikti įvairių galimybių. Tačiau skiriantis viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus subjektų interesams bei esant galimoms įvairioms tokio bendradarbiavimo formoms, viešiesiems subjektams kyla iššūkių įvertinti ar investicijų projektų įgyvendinimas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) būdu būtų naudingas ir kokios būtų optimalios VPSP veikiančių subjektų bendradarbiavimo finansinės sąlygos. Todėl disertacijos mokslinė problema keliama klausimu kaip įvertinti VPSP galimybes optimizuoti investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad gauti rezultatai įgalintų priimti pagrįstus sprendimus dėl efektyviausių viešųjų investicijų įgyvendinimo būdų? Disertacijoje, atskleidžiant VPSP galimybių optimizuoti investicijas į viešąją infrastuktūrą vertinimo kompleksiškumą, parengtas šį vertinimą įgalinantis atlikti modelis, susidedantis iš tokių analizės etapų kaip pirminio investicijų projekto (toliau – IP) parengimas, IP turinčių VPSP potencialą identifikavimas, VPSP galimumo vertinimas, naudos už pinigus vertinimas bei monitoringas. Modelio praktiniam pritaikymui parengti finansinės diskonto normos nustatymo, rizikos vertinimo ir paskirstymo submodeliai. Sukurtas kompleksinis modelis empiriškai patikrintas tiek socialinio, tiek ir ekonominio pagrindo IP atvejais, konstatuojant jo tinkamumą būti taikomu, priimant sprendimus dėl efektyviausių viešųjų investicijų įgyvendinimo ir paslaugų teikimo būdų ir formų., The public sector institutions are constantly looking for the most efficient ways of investment implementation and service delivery, while the collaboration with the private sector can provide various possibilities in this respect. However, since there are different interests of the public and private entities and possible forms of such collaboration, the public entities face the challenge to assess whether the implementation of investment projects (IPs) as the public-private partnership (PPP) would be beneficial and what financial conditions of collaboration of entities participating in the PPP would be optimal. Therefore, the scientific problem of the dissertation is raised: how to assess the possibilities provided by the PPP to optimize investments in public infrastructure that the results obtained would enable to make reasonable decisions regarding the most efficient ways for their implementation? By disclosing the complexity of assessing the possibilities of PPP to optimize investments in public infrastructure, the model, consisting of the following stages as initial IP formation, IP selection for PPP, PPP feasibility analysis, value for money assessment and monitoring, was created. To develop the model for the practical application, the submodels of financial discount rate determination, risk assessment and allocation were prepared. The created complex model was empirically verified in the cases of both social-based and economic-based IPs, stating its suitability to be applied in making decisions for the most efficient ways and forms of investment implementation and service delivery.

The public sector institutions are constantly looking for the most efficient ways of investment implementation and service delivery, while the collaboration with the private sector can provide various possibilities in this respect. However, since there are different interests of the public and private entities and possible forms of such collaboration, the public entities face the challenge to assess whether the implementation of investment projects (IPs) as the public-private partnership (PPP) would be beneficial and what financial conditions of collaboration of entities participating in the PPP would be optimal. Therefore, the scientific problem of the dissertation is raised: how to assess the possibilities provided by the PPP to optimize investments in public infrastructure that the results obtained would enable to make reasonable decisions regarding the most efficient ways for their implementation? By disclosing the complexity of assessing the possibilities of PPP to optimize investments in public infrastructure, the model, consisting of the following stages as initial IP formation, IP selection for PPP, PPP feasibility analysis, value for money assessment and monitoring, was created. To develop the model for the practical application, the submodels of financial discount rate determination, risk assessment and allocation were prepared. The created complex model was empirically verified in the cases of both social-based and economic-based IPs, stating its suitability to be applied in making decisions for the most efficient ways and forms of investment implementation and service delivery., Viešojo sektoriaus institucijoms ieškant efektyvių investicijų įgyvendinimo ir viešųjų paslaugų teikimo būdų, bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi šiuo atžvilgiu gali suteikti įvairių galimybių. Tačiau skiriantis viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus subjektų interesams bei esant galimoms įvairioms tokio bendradarbiavimo formoms, viešiesiems subjektams kyla iššūkių įvertinti ar investicijų projektų įgyvendinimas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) būdu būtų naudingas ir kokios būtų optimalios VPSP veikiančių subjektų bendradarbiavimo finansinės sąlygos. Todėl disertacijos mokslinė problema keliama klausimu kaip įvertinti VPSP galimybes optimizuoti investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad gauti rezultatai įgalintų priimti pagrįstus sprendimus dėl efektyviausių viešųjų investicijų įgyvendinimo būdų? Disertacijoje, atskleidžiant VPSP galimybių optimizuoti investicijas į viešąją infrastuktūrą vertinimo kompleksiškumą, parengtas šį vertinimą įgalinantis atlikti modelis, susidedantis iš tokių analizės etapų kaip pirminio investicijų projekto (toliau – IP) parengimas, IP turinčių VPSP potencialą identifikavimas, VPSP galimumo vertinimas, naudos už pinigus vertinimas bei monitoringas. Modelio praktiniam pritaikymui parengti finansinės diskonto normos nustatymo, rizikos vertinimo ir paskirstymo submodeliai. Sukurtas kompleksinis modelis empiriškai patikrintas tiek socialinio, tiek ir ekonominio pagrindo IP atvejais, konstatuojant jo tinkamumą būti taikomu, priimant sprendimus dėl efektyviausių viešųjų investicijų įgyvendinimo ir paslaugų teikimo būdų ir formų.

Pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti kokybinės (elgsenos finansai) ir kiekybinės (techninė analize) finansų rinkų pusės kombinavimo galimybes bei efektyvumą prognozuojant finansų rinkų instrumentų tendencijas. Autorius apžvelgia ir analizuoja skirtingus elsenos tipus. Remiantis skirtingų autorių praktikomis, darbo autorius tiria tendencijos savokos reikšmę, ją kuriančius rinkos dalyvius, masių psichologijos sąvoką bei apraiškas. Paskutinioje darbo dalyje pateikiamas elgsenos finansų bei techninės analizės kombinavimo valiutų rinkoje tyrimas, The main objective of this work is to determine the possibility and efficiency of combining qualitative (behavioural finance) approach and quantitative (technical analysis) approach in order to predict trend changes in financial markets. Author reviews and analyses different behavioural patterns. Implementing the best practices of many different authors, the author of this work investigates the definition of trend, its participants and inbuilt herd mentality. The final part of this work presents a research of applying combined behavioural finance and technical analysis methods in currency trading.

Plačiai paplitę investuotojų elgsenos tyrimai atskleidžia, kad investavimo sprendimai priklauso ne tik nuo techninės ir fundamentalios analizės rezultatų, bet yra veikiami ir subjektyvių veiksnių. Vis dažniau pripažįstama, kad kultūra vaidina svarbų vaidmenį priimant finansinius sprendimus bei reikšmingai veikia finansinius rezultatus. Manoma, kad kultūriniai šalių skirtumai svarbūs ne tik investavimo sprendimų analizei, bet ir gilesnių rinkos problemų, tokių kaip minios elgsena, tyrimams. Minios efektas finansų rinkose yra gan dažnas reiškinys, kuris reiškiasi kaip investuotojų polinkis kopijuoti kitų rinkos dalyvių sprendimus, ignoruojant asmeninę informaciją ir vertinimus. Tačiau pasigendama tyrimų plačiau nagrinėjančių minios elgsenos psichologines, socialines, kultūrines priežastis. Tyrimo objektas: Kultūrinių ypatumų poveikis minios efekto pasireiškimui Baltijos ir Skandinavijos akcijų rinkose. Tyrimo tikslas: Įvertinti Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrinių ypatumų poveikį minios efekto pasireiškimui akcijų rinkose., Widespread investor behaviour research reveals that investment decisions depends not only on the results of the technical and fundamental analysis. Furthermore, it is effected by subjective factors. It is increasingly recognized that culture plays an important role in making financial decisions and has a significant effect on financial results. It is believed that the cultural differences between countries are important for the analysis of investment decisions. Moreover, it has significance for the research of deeper market problems such as Harding behaviour. Harding behaviour is a quite common phenomenon on financial markets. It manifest itself as a tendency of investors to copy other market participants' decisions, ignoring the personal information and assessments. However, there are a lack of studies analysing the psychological, social and cultural causes of Harding behaviour. The objective of research: The impact of cultural diversity on Harding behaviour manifestation in Baltic and Nordic stock markets. The aim: To evaluate the impact of the cultural characteristics of Baltic and Scandinavian countries on the manifestation of Harding behaviour on stock markets.

Inovacijų kūrimas ir įgyvendinimas tampa vienas iš svarbiausių verslo valdymo modernizavimo sąlygų, tačiau inovacijų diegimo procesas yra gana rizikingas, o sėkmė ne visada garantuota. Pasirinktas netinkamas inovacinis projektas gali atnešti nemažų finansinių nuostolių. Sėkmingas ir tiksliai, įvertinant visas rizikas, įgyvendintas inovacinis projektas, gali padėti išvengti galimų nuostolių ir sulaukti didelės investicinės grąžos – pelno. Tačiau vis auganti ir besikeičianti pasaulinė finansų rinka, nuolat kintanti ekonomika verčia vis didesnį dėmesį skirti inovacinių projektų rizikos vertinimo metodams. Tikslas – įvertinti finansų rizikos valdymo metodus inovacijų diegime. Uždaviniai: 1. Atlikti inovacijų finansų rizikos valdymo problemos analizę. 2. Atlikti inovacijų finansų rizikos vertinimo metodų teorinę analizę. 3. Pateikti investicinių projektų vertinimo modelį. 4. Atlikti inovacijų finansų rizikos valdymo metodų pritaikomumo tyrimą. Darbo objektas – inovacijų finansų rizikos valdymo metodai. Finansų rizikos valdymo metodo pritaikomumo tyrimas parodė, kad siūlomas investicijų rizikos vertinimo metodo, pagrindinis privalumas yra tas, kad jis apima investicijų įgyvendinimo, vykdymo bei ateities prognozės etapus. Rekomenduojamas metodas yra įvairiapusis, pagrįstas tiek matematiniais skaičiavimais, tiek ir įvairiausiomis įžvalgomis, atsižvelgiant į esama ekonominę, politinę ar socialinę situacijas. Modelis yra lengvai įgyvendinimas praktikoje, nes nereikalauja specialių programų skaičiavimams atlikti., Innovation development and implementation is one of the most important condition of business management modernization. On the other hand it is quite risky and success is not always guaranteed. Unsupported innovative project can bring significant financial losses. Otherwise if the inovative project is supported and the risks are strictly evalueted it can help to prevent potentioal losses and get high return on investment. There is a need to pay attention to risk assesment methods of inovation projects – growing and changing global financial market and economy which is changing constantly. Purpose – assess the financial risk management methods for implementation of innovation. Objectives: 1. Perform problem analysis of financial risk management for innovation. 2. Perform theoretical analysis of financial risk management methods for innovation. 3. Submit the model of investment project evaluation. 4. Perform applicability research of financial risk management methods for innovation. The object – financial risk management methods for innovation. The study of financial investment risk management model implementation revealed that the main quality of this particular project includes stages of investment implementation, execution and future forecasts. The recommended method is versatile, based on mathematical calculations and a wide range of insights according to economical, political and social situation. Also the implementation of this model is very easy, because any special programs and calculations are not necessary.

Asmens finansinio saugumo užtikrinimo didinimas yra aktualus ne tik valstybės lygmeniu, bet turi būti svarbus ir pačiam asmeniui. Analizuojant priežastis sukeliančias asmens finansinio nestabilumo jausmą nustatyta,kad asmens finansinę padėtį ir finansinio saugumo užtikrinimo poreikį galima sieti su žmogaus gyvenimo ciklu. Todėl, siekiant išvengti finansinės pensijos etapo, svarbu išmokti valdyti asmeninius finansus., One of the most important aspects of personal finance management - it is a financial recovery planning. Each person has to plan their finances that unexpected events not reduced the level of consumption. Participation in the pension system, insurance, deposits, investments and other financial instruments are becoming more popular. For this reason, it is important to examine the financial measures benefit for the person.

Šiuolaikinė ekonomika yra gana nestabili ir greitai besikeičianti dėl įvairių tiek ekonominių, tiek socialinių, tiek politinių veiksnių. Todėl gyvenant tokioje visuomenėje yra svarbu apsaugoti ir tinkamai valdyti savo finansus. Žmonėms yra svarbu suprasti ir bankinį sektorių, kuris neretai tiesiogiai veikia šalies ekonomiką, o dažnu atveju ir yra atsakingas už visuomenės finansų valdymą. Tačiau visuomenės nariams lieka patiems apsispręst, t.y. pasirinkti sprendimą, kuria kryptimi jie valdys savo finansus: ar taupys, ar vartos daugiau šiandieną. Visuomenei mažesnis vartojimas šiandien reiškia didesnį taupymą ir didesnį vartojimą ateityje, todėl neretai žmonės bando susiskaičiuoti savo mėnesio išlaidas tam, kad einamą mėnesį būtų užtikrintas savo pajamomis. Saikingas vartojimas bei taupymas yra svarbios ekonomikos sudedamosios, nuo kurių neretai priklauso ekonomikos augimai bei kiti ekonominiai reiškiniai, kurie jautriai veikia jau ir taip nestabilią ekonomiką. Taupymas ir vartojimas- tai sąvokos, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Taip yra dėl to, jog visi vartojame ir visi taupome tik skirtingais mastais ir motyvais, tačiau neretai taupyti mus skatina panašūs motyvai. Tačiau šiandieninėje visuomenėje problema atsiranda ne dėl to, jog taupome, o dėl to, jog visuomenė vis dažniau yra linkusi įsiskolinti, todėl čia iškyla riziką ateityje būti socialiai nesaugiems. Pradėdami savarankišką gyvenimą vis daugiau žmonių įsiskolina savo artimiesiems, bankams ar kolegoms. Toks greitas įsiskolinimas sumažina ateities pajamas ir padidina įsipareigojimus, kurie turi būti priimti atsakingai ir saikingai. Šis įsiskolinimo efektas vis dažniau pastebimas šiandieniniame gyvenime. Taip valdydami savo finansus žmonės pervertina savo finansines galimybes ir tampa įsiskolinimo aukomis. Spartus dabartinis namų ūkių įsiskolinimo efektas, kuris tik didėja, gali pažeisti socialinį saugumą ateityje, todėl taupymas yra svarbus finansinis veiksnys, kuris daro tiesioginę įtaką ekonomikai. Taupymo svarba ekonomikoje buvo suprasta dar dvidešimto amžiaus pradžioje, kai vienas iš pirmųjų garsių ekonomistų Keines pristatė pagrindinius žmonių taupymo motyvus (Keines, 1936). Šiuo metu tiek mokslinėje (Gordon, (2001), Lewis ir Messy (2012), Rakauskienė ir Makauskaitė (2004)), tiek populiariojoje literatūroje yra išskiriami panašūs, tačiau šiek tiek pakoreguoti taupymo motyvai. Visuomenėje yra priimta labiau kalbėti apie socialinius taupymo motyvus nei ekonominius, tačiau pastarieji taip pat yra svarbūs vertinant šiuolaikinę ekonomiką (Aron ir Mihaescu, 2012). Todėl toks tyrimas, kuris nagrinėtų ne socialinius, tačiau ekonominius motyvus, vertintų makroekonominės aplinkos pasikeitimų įtaką namų ūkių taupymo sprendimams ir įvertintų bankinės rinkos sąryšį su taupymo sprendimais, būtų naujas vertinant nusistovėjusį požiūrį į taupymą., Today the economy is not as stable and it is evolving quite fast, because of the various economic, social or political factors. When living in such an evolving environment it is very important to protect and manage your finances. For today’s society it is important to understand the banking sector, which often has a direct impact on the country’s economy, and is frequently responsible for managing public finances. Today's society is increasingly inclined going towards into debts, which is why there is a future risk for an unsafe social environment. Relevance of the topic – In this period of a rapidly developing economy, when the effect of arrears is increasing it is important to understand the motives of household savings, affected by the macroeconomic environment, and to describe the savings environment (the deposit market) through the aspect of microeconomics, because that would formulate the prerequisites for forming financial insights, aimed at assessing the strategies employed in the national economy. The object of research - the household saving solutions and deposit market. The aim of the research - To investigate the relationship between saving solutions and the macroeconomic environment and to define the concentration level in the economy of the banking sector in the Baltic States. Key findings include: By evaluating the assessment of macro-economic and microeconomic environment of the Baltic countries, it was assumed that a potentially high concentration of the banking sector can affect the economy, and this can have an influence on the changes in household savings decisions, which could directly affect the banking sector, by setting the autocorrelation processes. After conducting the evaluation research of the theoretical aspects associated with concentration and regression with correlation, the results showed that correlation and regression analysis methods are widely applied in research for evaluation of the banking sector. By researching the Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) differences and similarities were noticed, when evaluating the level of concentration of the banking sector and household saving decisions. Similarities were noticed between Lithuania and Estonia when evaluating the level of concentration of the banking sector because the concentration level was high in both of these countries. However, when evaluating the variation of the concentration in 2012 and 2013 similarity was also noticeable between Lithuania and Latvia because the concentration level is rising in both of these countries.

Pastarąjį dešimtmetį kilusios problemos dėl ekonomikos raidos bei mokesčių vaidmens šiuolaikinėje ekonomikoje skatino diskusijas apie fiskalinės politikos poveikį konkurencingumui. Tyrimai stokoja vertinimo argumentacijos, dauguma vertinimų grindžiamos tik BVP kitimo tendencijomis, kurios nerodo socialinių pokyčių. Mokslinė problema: kaip įvertinti mokesčių naštos ir ekonomikos konkurencingumo sąveiką socialinės aplinkos kontekste? Mokesčių naštos poveikio ekonomikos konkurencingumui vertinimas socialinės aplinkos kontekste modelis sudarytas, vadovaujantis teorinėmis, istorinėmis ir praktinėmis mokesčių kitimo ir įtakos ekonomikos, konkurencingumo, socialinio aplinkos lygio raidai bei valstybės dalyvavimo ekonominėje veikloje vertinimui ir yra argumentuotas instrumentas, tinkamas vertinti mokesčių vaidmenį ekonomikos konkurencingumo formavime socialinės aplinkos kontekste. Atlikti mokesčių naštos lygio ekonomikos aplinkos pokyčiams tyrimo rezultatai rodo, kad mokesčiai yra svarbi ekonomikos vystymosi aplinkybė, kuri šiuolaikinėje aplinkoje turi būti vertinama plačiau, ne tik valstybės dalyvavimo ekonomikoje lygio aspektu. Mokestinės naštos poveikį aktualu įvertinti ekonominio potencialo, konkurencingumo, socialinės aplinkos lygio ir viešųjų išlaidų poreikio kontekste. Kompleksinis mokesčių vertinimas leidžia atskleisti mokesčių naštos poveikį ne tik ekonomikos pokyčiams, bet parodo ir mokestinių pajamų perskirstymo vaidmenį ekonomikos konkurencingumo ir socialinės aplinkos lygio pokyčiuose. Modelis padės įvertinti mokesčių ir ekonomikos raidos, sąlygotos socialinės aplinkos formavimo veiksnių, biudžeto formavimo santykius tarp skirtingų prioritetų, kas leis atsakingiau formuoti požiūrį mokesčių pokyčių reikšmę socialinės aplinkos kontekste., Over the last decade, problems with the economic development and role of taxation in the modern economy, encouraged debate on fiscal policy impact on competitiveness. Studies lack reasoning, most estimates are based only on the GDP change trends, which do not reflect social changes. The scientific problem: how to assess the interaction of tax burden and economic competitiveness in the context of social environment? The model “Assessment of the tax burden impact on competitiveness of economy in context of the social environment” was created in accordance with the theoretical, historical and practical taxation changes and their impact on assessment of economy, competitiveness, social environment development level and state participation in economic activities. The model is reasoned assessment tool, suitable for evaluation of the role of taxation in the formation of economic competitiveness in social environment context. Results of the performed study of tax burden impact on economic environment changes show that taxes are an important factor in economic development, which in today's environment must be regarded as more, than just a level of state involvement in the economy. It is relevant to assess impact of tax burden in the context of economic potential, competitiveness, social environment level and public expenditure need. Complex assessment of taxes allows not only to reveal the impact of tax burden on changes in the economy, but also shows the role of tax revenue redistribution in economic competitiveness and social environment level changes. The model will assist in assessment of tax and economic development, determined by the social environment formation factors and budgeting relationships of different priorities; this will allow to form a more responsible approach to the significance of tax changes in the social environment context.

Magistro darbą „Finansinių konglomeratų veiklos efektyvumo tyrimas“ sudaro keturios pagrindinės dalys: problemos analizė, teoriniai ir praktiniais sprendimai bei išvados. Pirmoje darbo dalyje analizuojama finansinių konglomeratų veiklos efektyvumo problema, susijusi su jų tarptautine ir tarpsektorine integracija. Aptariamos pagrindinės finansinių konglomeratų formavosi priežastys ir tikslai, galimos problemos ir jų sprendimo būdai. Antros dalies pradžioje nagrinėjama finansinio konglomerato sąvoka ir organizacinės struktūros. Vėliau atliekama teorinė šių finansinių organizacijų veikos efektyvumo metodologijų analizė taikant finansinę santykinę analizę bei neparametrines ir parametrines ekonometrines procedūras. Trečioji darbo dalis pateikia praktinį finansinių konglomeratų su skirtingomis organizacinėmis struktūromis veiklos efektyvumo sprendimą pasauliniu ir Lietuvos mastu, naudojant neparametrinę duomenų gaubiamąją analizę (DEA) ir finansinę santykinę analizę. Paskutinėje darbo dalyje apibendrinami viso darbo rezultatai, susiję su efektyviausiai veikiančia finansinės konglomeracijos organizacine struktūra. Magistro darbe yra 13 paveikslų, 13 lentelių, 27 formulės ir 12 priedų. Darbo pabaigoje nurodoma darbe naudota literatūra, sudaryta iš 70 literatūros šaltinių. Master‘s Work „Efficiency Analysis of Financial Conglomerates“ consists of four main chapters: problem analysis, theoretical and practical sulutions and general conclusions of the paper work. The first chapter analyse the efficiency of financial conglomerates spurred by international and cross sectoral financial integration. The research based on aims, backgrounds and highlight issues raised by financial conglomeration. The definitions and organizational structures of financial conglomeration are set in the begining of the second chapter. There in after teorethical researches in methodology of cost and profit efficiency due to relative analysis of essential finance indexes and parametric and nonparametric approaches. In terms of organizational structure of financial conglomerates, the third chapter presents practical efficiency sulutions worlwide and in the context of today’s Lithuania. Fundamental assesments were made using nonpametric Data Envelopment Approach and traditional relative indexes Analysis. In the last chapter are produced aggregate conclusions of the entire Master‘s Work. There are 13 pictures, 13 tables, 27 formulas and 12 affixes used in the paper. The list of the 70 scientific literatures sources is presented at the end of the work.