Search

Manufacturing companies facing commoditization of their products and stagnating markets transform their offerings by adding services to differentiate themselves and create an additional, continuous revenue stream. Simultaneously, digitalization offers the possibility to enhance the business model or elements of it. Digital technologies allows to broaden a company’s ecosystem, automate processes to increase efficiency, and create new ways of delivering value. Both, servitization and digitalization of manufacturing companies have gained increasing attention in research and at the convergence, the field of digital servitization emerged. While both servitization and digitalization are seen as promising opportunities, companies engaging in servitization or digitalization frequently report lower than expected performance. These cases are described by the servitization or digitalization paradox, which are situations in which initial investments in either servitization or digitalization achieve good results, but subsequent larger investments do not achieve the desired financial performance. Simultaneously, adding services based on digital technologies is seen as a promising way to capture value from digitalization. This promising relationship between servitization and digitization and the simultaneous paradoxical relationship to company performance lead to the research aim of this thesis, which concerns the assessment of the interplay of servitization and digitalization as well as their effect on company financial performance. While previous quantitative research in the individual fields resulted in granular models that allow the identification of the servitization and digitalization paradox, quantitative studies on the interrelationship of servitization and digitalization remain on a high level. In order to assess the relationship between servitization and digitalization on a more granular level, typologies for both servitization and digitalization from existing literature are explored and the effects of different types of services or digitalization efforts on company performance are evaluated. The resulting structural model relates different levels of sophistication of services to the digitalization of different elements of the business model. The effect on company performance is measured by multiple indicators for company financial performance to also assess impacts on single indicators such as revenue growth or profitability. To evaluate the created model, secondary data from the European Manufacturing Survey from Lithuania, Slovakia, Slovenia, Croatia, and Austria is used and analyzed through partial least squares structural equation modeling. This study focuses on the industry groups of the NACE divisions 25 – 30. The results obtained show the servitization paradox in that services supporting the product have a negative impact on profitability, while services supporting customer processes have a positive impact on profitability. At the same time, services supporting the product lead to more services supporting customer processes, which can be explained by companies developing service capabilities through simpler services and subsequently using them in more complex service offerings. With regard to digitalization, it is found that although the digitalization of manufacturing processes has a positive effect on the efficiency of companies, an effect on profitability or growth is not visible. In addition, no relationship to servitization can be established. The digitalization of design and development processes, on the other hand, has a positive effect on both profitability and the provision of services to support customer processes. However, the effect mediated by services on financial performance is not significant. The use of digital technologies in products has a positive effect on services to support customer processes and, through this mediation, a positive indirect effect on profitability. In terms of direct effects, the digitalization of products has a negative effect on revenue growth. In summary, it can be stated that servitization plays an important role, in the effect of product digitalization on financial performance in particular. In order to be able to use services to create value from digital products, it is advisable for companies to build up service capabilities. Companies should be prepared for initial services not generating high profitability and for digitalized products not immediately contributing to revenue growth., Gamybos įmonės, siekiančios išvengti produktų komoditizacijos, papildo produktus paslaugomis, kad išsiskirtų ir sukurtų papildomą pajamų srautą. Skaitmeninimas suteikia galimybę patobulinti verslo modelį ar jo elementus. Skaitmeninės technologijos leidžia išplėsti įmonės ekosistemą, automatizuoti procesus, ir sukurti naujus vertės teikimo būdus. Tiek servitizacija, t.y. producktų papildumas paslaugomis, tiek gamybos įmonių skaitmeninimas sulaukė vis daugiau dėmesio moksliniuose tyrimuose, o jiems persidengus atsirado skaitmeninės servitizacijos sritis. Nors tiek servitizacija, tiek skaitmeninimas laikomi daug žadančiomis galimybėmis, servitizacija ar skaitmeninimu užsiimančios įmonės dažnai praneša apie prastesnius nei tikėtasi veiklos rezultatus. Tokia situacija nusakoma servitizacijos arba skaitmeninimo paradokso sąvoka, kuris stebimas, kai pradinės investicijos į servitizaciją arba skaitmeninimą duoda gerų rezultatų, tačiau vėlesnės didesnės investicijos nepasiekia norimų finansinių rezultatų. Tuo pat metu skaitmeninėmis technologijomis grindžiamų paslaugų teikimas laikomas perspektyviu būdu gauti skaitmeninimo teikiamos vertės. Šis perspektyvus servitizacijos ir skaitmeninimo ryšys ir kartu paradoksalus santykis su įmonės veiklos rezultatais lemia šio darbo tyrimo tikslą, susijusį su servitizacijos ir skaitmeninimo sąveikos bei jų poveikio įmonės finansiniams rezultatams vertinimu. Nors ankstesnių kiekybinių tyrimų atskirose srityse rezultatas - apibendrinti modeliai, leidžiantys nustatyti servitizacijos ir skaitmeninimo paradoksą, kiekybiniai servitizacijos ir skaitmeninimo sąveikos tyrimai tebėra aktualūs. Siekiant tiksliau įvertinti servitizacijos ir skaitmeninimo ryšį, nagrinėjamos tiek servitizacijos, tiek skaitmeninimo tipologijos ir vertinamas skirtingų tipų paslaugų ar skaitmeninimo pastangų poveikis įmonės veiklos rezultatams. Sudarytas struktūrinis modelis susieja skirtingus paslaugų sudėtingumo lygius su įvairių verslo modelio elementų skaitmeninimu. Poveikis įmonės veiklos rezultatams matuojamas keliais įmonės finansinės veiklos rodikliais, kad būtų galima įvertinti ir poveikį pavieniams rodikliams, pavyzdžiui, pajamų augimui ar pelningumui. Sukurtam modeliui įvertinti naudojami antriniai Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Austrijos Europos gamybos tyrimo duomenys, kurie analizuojami taikant struktūrinių lygčių modeliavimo prieigą. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama NACE 25-30 skyrių pramonės grupėms. Gauti rezultatai patvirtina servitizacijos paradoksą, nes produktus palaikančios paslaugos turi neigiamą poveikį pelningumui, o klientų procesus palaikančios paslaugos turi teigiamą poveikį pelningumui. Tuo pat metu produktus palaikančios paslaugos lemia daugiau klientų procesus palaikančių paslaugų, o tai galima paaiškinti tuo, kad įmonės, teikdamos paprastesnes paslaugas, išvysto paslaugų teikimo gebėjimus, o vėliau juos panaudoja teikdamos sudėtingesnes paslaugas. Kalbant apie skaitmeninimą, nustatyta, kad nors gamybos procesų skaitmeninimas turi teigiamą poveikį įmonių efektyvumui, poveikis pelningumui ar augimui nėra pastebimas. Be to, negalima nustatyti jokio ryšio su servitizacija. Kita vertus, projektavimo ir kūrimo procesų skaitmeninimas daro teigiamą poveikį ir pelningumui, ir paslaugų, skirtų klientų procesams palaikyti, teikimui Skaitmeninių technologijų naudojimas produktuose daro teigiamą poveikį paslaugoms, skirtoms klientų procesams palaikyti, o joms medijuojant - teigiamą netiesioginį poveikį pelningumui. Kalbant apie tiesioginį poveikį, produktų skaitmeninimas turi neigiamą poveikį pajamų augimui. Apibendrinant galima teigti, kad servitizacija atlieka svarbų vaidmenį, ypač kalbant apie produktų skaitmeninimo poveikį finansiniams rezultatams. Kad galėtų naudotis paslaugomis skaitmeninių produktų vertei kurti, įmonėms patartina kurti paslaugų teikimo pajėgumus. Įmonės turėtų būti pasirengusios tam, kad pradinės paslaugos neduos didelio pelningumo ir kad skaitmeninti produktai ne iš karto prisidės prie pajamų augimo. Tačiau paslaugoms sudėtingėjant, skaitmeninimo lygiui didėjant, atsiskleidžia teigiamas poveikis financiniams rezultatams.

Blockchain ecosystems are rapidly maturing and meeting the needs of business environments (e.g., industry, manufacturing, and robotics). The decentralized approaches in industries enable novel business concepts, such as machine autonomy and servitization of manufacturing environments. Introducing the distributed ledger technology principles into the machine sharing and servitization economy faces several challenges, and the integration opens new interesting research questions. Our research focuses on data and event models and secure upgradeable smart contract platforms for machine servitization. Our research indicates that with the proposed approaches, we can efficiently separate on- and off-chain data and assure scalability of the DApp without compromising the trust. We demonstrate that the secure upgradeable smart contract platform, which was adapted for machine servitization, supports the business workflow and, at the same time, assures common identification and authorization of all the participants in the system, including people, devices, and legal entities. We present a hybrid decentralized application (DApp) for the servitization of 3D printing. The solution can be used for or easily adapted to other manufacturing domains. It comprises a modular, upgradeable smart contract platform and off-chain machine, customer and web management, and monitoring interfaces. We pay special attention to the data and event models during the design, which are fundamental for the hybrid data storage and DApp architecture and the responsiveness of off-chain interfaces. The smart contract platform uses a proxy contract to control the access of smart contracts and role-based access control in function calls for blockchain users. We deploy and evaluate the DApp in a consortium blockchain network for performance and privacy. All the actors in the solution, including the machines, are identified by their blockchain accounts and are compeers. Our solution thus facilitates integration with the traditional information-communication systems in terms of the hybrid architectures and security standards for smart contract design comparable to those in traditional software engineering.

Diplomska naloga obravnava tematiko avtomatiziranih vozil, ki bodo spremenila transport, kot ga poznamo danes. Do leta 2020 bi naj bilo že mnogo avtomatiziranih vozil na naših cestah. Vozila brez voznika se zanašajo na GPS sistem, ki zaznava lokacijo vozila, laserje, ki zaznavajo okolico okoli sebe, ter podatke vozila, kot so hitrost, poraba goriva ter podobno. V praksi se uporablja veliko različnih poimenovanj avtomatiziranih vozil ter stopenj avtomatizacije, ki počasi ena za drugo vstopajo v naš sistem. Razvoj avtomatiziranih vozil se je začel s servitizacijo, kar pomeni, da produktu dodamo storitev, kar poveča vrednost samemu produktu. V diplomski nalogi ugotavljam, da je Evropska unija (odslej EU) začela posvečati ogromno časa ter sredstev v namene raziskovanja vpliva vozil na transport, okolje in ljudi. Cilj EU je tako imenovana »vizija nič«, kar pomeni nič smrtnih žrtev na cestah. Sčasoma naj bi se izoblikovala zavezujoča pravila na ravni EU, ki bodo omejevala avtonomijo držav članic. Najpomembnejša pravila, ki trenutno urejajo področje avtomatiziranih vozil v EU, pa so Amsterdamska deklaracija, Direktiva o zavarovanju motornih vozil in Direktiva o odgovornosti za proizvode, ki pa avtomatiziranih vozil ne urejajo neposredno. Za popolno ureditev področja avtomatiziranih vozil bi bilo potrebno enotno urejanje pravil za vstop vozil na svetovni trg, sprejeti enotna pravila kibernetske varnosti ter urediti področje odgovornosti v primer prometnih nesreč. Zunaj mej EU se razvoju nove tehnologije posvečata predvsem Japonska in Združene države Amerike (odslej ZDA). Japonska je razvila napredne ITS-sisteme, ki omogočajo delovanje povezanih vozil. Po tem zgledu tudi EU razvija sistema Galileo in C-ITS, ki naj bi služila istemu namenu. ZDA se je na drugi strani odločila za nezavezujoča pravila, postavljena s strani Uprave za varnost na avtocesti, kar je vodilo v raznoliko zakonodajo med državami, kjer nekatere celo ne dovolijo vožnje avtomatiziranih vozil, spet druge pa so postavile zavezujoča pravila glede njihovega vstopa na trg. The diploma paper deals with the subject of automated verhicle that will change transport as we know it today. Until 2020 there will be a lot of automated verhicle in our roads.. verhicles withaut driver rely on GPS sistem which detects location of verhicle, lasers, which detects surrrounding and data abaut speed,, gas and similar important things. We know a lot of diferent names for automated verhicles and diferent stages of automatization, which are slowley coming into our sistem. Development of automated verhicle begins with servitization, which means added value to the product. In the graduation thesis, i find that the European Union (hereinafter EU) has started to devote a huge amount of time and resources to explore the impact of vehicles on transport, the environment and people. The EU's objective is the so-called "zero vision", which means no fatalities on the roads. It will set binding rules that will limit the freedom of Member States. The most important rules currently regulating the field of automated vehicles in EU are: the Amsterdam Declaration, the Motor Vehicle Insurance Directive and the Product Liability Directive, which do not directly regulate automated verhicles. In order to fully regulate the areas of automated verhicles, the rules for the entry of verhicles into the world market should be uniformly regulated, uniform rules for cyber security should be adopted and also the area of responsibility in the event of road accidents. Outside the borders of the EU, Japan and the United States of America (hereinafter USA) focus on the development of the new technology. Japan has developed advanced ITS systems that allow the operation of connected vehicles. Following this example, the EU is developing the Galileo and C-ITS system, which will serve the same purpose. The US, on the other hand, opted for non-binding rules set up by the National highway traffic safety administration, which led to a diversity of legislation between countries where some do not even allow the driving of automated vehicles, others have laid down binding rules regarding their entry into the market.

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje vyrauja didelė konkurencija. Gamybinėms įmonėms, norinčioms išlikti sėkmingomis, rinkoje būti lyderėmis nebepakanka gaminti aukštos kokybės produktus, būti pirmaujančiomis technologiniame ar inovaciniame lygmenyje. Mažėjant parduotų produktų pelningumui, kompanijos ieško naujų veiklos būdų, galinčių sukurti papildomą vertę tiek klientams, tiek pačioms įmonėms. Išvystytose ekonomikose paslaugos atlieka esminį vaidmenį. Paslaugos rinkoje tapo pagrindiniu įrankiu ekonomikos augimui ir labai prisideda prie produktyvumo augimo (Santamaría, Nieto ir Miles, 2012).Dėl šios priežasties veiklos efektyvumo skatinimui, dažnai įmonės pasirenka naują veiklą – paslaugų teikimą, kuris tinkamai valdomas užtikrina nuolatines pajamas, aukštą maržą bei ilgalaikėje perspektyvoje sukuria pranašumą bei išskirtinumą prieš veikiančius rinkoje konkurentus. Platesnio paslaugų spektro prie pagrindinės veiklos (produktų gamybos) teikimas siūlo didesnę vertę klientui, už kurią jis yra pasiruošęs papildomai sumokėti. Prieš teikiant klientui papildomą vertę sukuriančias paslaugas, labai svarbu išsiaiškinti, ar tikrai jos klientams yra reikalingos bei kokią naudą patirs tiek klientas, tiek paslaugų teikėjas, aptarti kiek klientas yra pasiruošęs mokėti už papildomą vertę sukuriančias paslaugas. Paslaugų integracijos į gamybos procesą sėkmę bei efektyvumą dažnai lemia inovacijų diegimas tiek organizaciniuose, tiek gamybiniuose įmonių procesuose. Naujų sprendinių paieška, aukštųjų technologijų pritaikymas, įsiklausymas į klientų poreikius bei jų išpildymas padeda organizacijoms plėsti veiklą, išsilaikyti rinkoje. Sumanus organizacinių išteklių, pajėgumų, gebėjimų bei rinkos panaudojimas sukuria galimybes gamybinėms įmonėms sklandžiai integruoti paslaugas į gamybos sistemą. Gamintojų tradiciniai kompetencijų privalumai, kuomet siekiama teikti daugiau nei su produktais susijusias paslaugas, t.y. siūlyti sudėtingesnes paslaugas, nėra pakankami, reikalingos naujos kompetencijos. Šioje stadijoje įmonė susiduria su profesionalių paslaugas teikiančių kompanijų konkurencija (Salonen, 2011). Daug stebėtojų mano, kad šiuo metu Europa yra naujos (ketvirtosios) pramonės revoliucijos pradžioje (R. Davies, 2015). Industrija 4.0 (angl. Industrie 4.0) yra strateginė iniciatyva, besiimanti novatoriško vaidmens informacinių ir komunikacinių technologijų pramonėje, kuri šiuo metu iš pagrindų keičia gamybos ir inžinerijos sektorių (Arėškienė, n.d.). Ši revoliucija padarys didelį poveikį gamybinėms įmonėms, nes reikės integruotis bei keistis dizaino kūrimo, gamybos procesų, gamybos sistemų, paslaugų, produktų srityse (R. Davies, 2015)., High competition predominate in nowadays business. Manufacturing companies, which desire to stay successful, take a leadership in the market fall short with producing high quality products or leading in the technological innovations level. When profit decrease, companies are looking for new possibilities of activities, which can create added value for customer and for company as well. Servitization enable these abilities. Purpose: to reveal service integration in manufacturing system possibilities in textile company Lithuania subdivision. Object: service integration in manufacturing system possibilities. Findings: Service integration to manufacturing system is becoming more popular. Manufacturing companies start to integrate services to manufacturing process, when seek to sustain competition or to avoid stagnation in the market. Service integration helps for companies to reach their financial, strategic and marketing goals. Business logic and business model changes in the companies, which already supply services. It‘s very important for companies to choose right service integration strategy, listen attentively to clients needs and be open for changes. Analysed textile company has good possibilities to integrate servise in the manufacturing system. Company acts globally, has market for the services, supply services and sell products in different countries. It‘s learning and dynamic organization, quiet well open for the changes. Client and client‘s needs are centric. Company collaborate with clients, give special attention for new products design and creation. High competency employees work in the company. It supply high quality services, manufacture high quality products. Strategic desicions are held at parental company and subdevision activities depends on patronize company. Looking for more effective subdevision results, it‘s important to extend desicion making boundaries. Company has possibities to expand weaving, upholstery, cut and sew services. Gound warps production and fabric finishing services integration would require financial investment to technology, would strengthen Lithuania subdevision position at all company group level and Lithuania subdecision would become fabric distribution for customers centre.

Servitization of manufacturing is a hot topic with around 180 publications in top peer reviewed journals. This hype is due to the proclaimed benefits of servitization in terms of increased revenues and better competitive position. However, servitization if not performed correctly can even lead to bankruptcy of a company. So it may be safely said that the servitization strategy is risky. The current literature shows inconsistent results, and there is still no prescription on how to servitize. Research in servitization is still in a nascent phase dominated by case based and exploratory studies rather than testing servitization theory. Most research is done in western developed countries with a clear lack of evidence of the phenoemenon in less developed countries. This work contributes to theory by addressing the servitization phenomenon in a less developed country – Croatia. The analysis is performed on three rounds of European Manufacturing Survey (EMS) taken place in years 2009, 2012 and 2015., covering a period of nine years. In this way longitudinal effects of servitization can be researched. So on one side a process of servitization is researched and on the other hand contextual variables leading to servitization are researched in line with open questions in current literature. The results show that Croatian manufacturers follow trends similar to those in developed western countries, except for provision of advanced services. Current literature advises to provide advanced services. However, advanced services cannot be given without base services and there are important risk issues in provision of advanced services. This work presents a ground for further investigation of servitization, showing the current state of servitization in Croatia and future directions for research., Servitizacija proizvodnje (nuđenje popratnih usluga od strane proizvodnih poduzeća) je aktualna tema s oko 180 publikacija u vrhunskim recenziranim časopisima. Razlog ovako velikom broju publikacija je zbog teoretskih koristi nuđenja popratnih usluga proizvodnim poduzećima u smislu povećanja prihoda i bolje konkurentske pozicije. Međutim, nuđenje popratnih usluga ako se ne provede ispravno može čak dovesti do stečaja tvrtke. Stoga se može reći da je strategija nuđenja popratnih usluga riskantna i treba je bolje istražiti. Trenutna literatura pokazuje nedosljedne rezultate i još uvijek nema preporuka kako provesti nuđenje popratnih usluga u poduzeću. Istraživanje nuđenja popratnih usluga od strane proizvodnih poduzeća još je uvijek u fazi razvoja, što se može zaključiti po tome da dominiraju studije slučaja i deskriptivne statistike fenomena, a ne testiranje teorije pružanja popratnih usluga. Većina se istraživanja provodi u zapadnim razvijenim zemljama s jasnim nedostatkom dokaza o fenomenu u manje razvijenim zemljama. Ovaj rad doprinosi literaturi objašnjavanjem fenomena nuđenja popratnih usluga od strane proizvodnih poduzeća u manje razvijenoj zemlji - Hrvatskoj. Analiza se provodi u tri kruga Europskog istraživanja proizvodnje (EMS) koja su provedena u 2009., 2012. i 2015., a obuhvaćaju razdoblje od devet godina. Na taj se način istražuju longitudinalni učinci nuđenja popratnih usluga. Tako se s jedne strane istražuje sam proces, a s druge strane kontekstualne varijable koje djeluju pri pružanju popratne usluge, odnosno, daje se odgovor kada ta strategija nije ili jest uputna. Ovo istraživanje prikazuje hrvatski kontekst pružanja popratnih usluga odgovarajući na trenutno najaktualnija pitanja iz tog područja. Rezultati pokazuju da hrvatska proizvodnja slijedi trendove slične onima u razvijenim zapadnim zemljama, osim pružanja naprednih usluga. Trenutna literatura savjetuje pružanje naprednih usluga. Međutim, napredne usluge ne mogu se pružati bez osnovnih usluga u koje treba uložiti i postoje znatni rizici u pružanju naprednih usluga, a koji su u radu navedeni. Ovaj rad predstavlja osnovu za daljnje istraživanje, predstavljajući trenutno stanje i buduće smjernice istraživanja.

Siekdami išlikti ir būti konkurencingi besikeičiant pasaulinėms ekonominėms sąlygoms, žemės ūkio kooperatyvai kuria sudėtingesnę, didesnę pridėtinę vertę turinčią produkciją bei plečia teikiamų paslaugų asortimentą. Lietuvos kooperatyvai susiduria su tais pačiais iššūkiais, tačiau dėl trumpos veiklos patirties ir mažo narių skaičiaus yra riboto lankstumo ir sunkiau prisitaiko prie pokyčių. Todėl straipsnyje formuluojama mokslinė problema: ar Lietuvos žemės ūkio kooperatyvai pereina prie veiklos servitizacijos? Tyrimo tikslas – ištirti kooperatyvų servitizacijos situaciją ir pasiūlyti tolimesnių tyrimų, susijusių su šia žemės ūkiui nauja tema, kryptis. Tyrimas remiasi struktūruotais interviu, atliktais su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvais. Statistinės duomenų analizės metu gauti rezultatai rodo labai lėtą kooperatyvų servitizaciją, ypač kalbant apie žiniomis grįstų ir pridėtinę vertę kuriančių paslaugų teikimą. Ateityje siūloma nustatyti bendrąsias ir asmenines lėtos kooperatyvų servitizacijos priežastis. To survive and be competitive in the changing economic environment, agricultural cooperatives are innovating and creating more sophisticated, added-value products and broadening the range of provided services. Lithuanian cooperatives, facing the same challenges, are less flexible and adaptable to changes due to short operational history and sparse membership. Therefore, the following scientific problem is addressed: do Lithuanian agricultural cooperatives still represent a shift to servitizing? The aim of this paper is to investigate the current state of servitization among Lithuanian agricultural cooperatives, and to frame directions for further research in this novel research field. The research relies on structured interviews conducted with Lithuanian agricultural cooperatives. The results of statistical data analysis indicate a slow shift of agricultural cooperatives towards servitization, particularly related to the provision of knowledge-based and adding-value services. Identification of general and personal causes of slow servitization among cooperatives is suggested for further researches.