Search

Straipsnio tikslas – aptarti pagrindinius eksplikavimo reiškinio aspektus, kuriuos vertimo tyrėjai vertina nevienareikšmiškai: apibrėžties problematiką, eksplikavimo klasifikaciją, eksplikavimo vertime žodžiu ir raštu skirtumus ir galimas eksplikavimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys į konteksto svarbą sinchroniniame vertime ir aptariami komunikacinės rizikos vengimo, kaip pagrindinės eksplikavimo priežasties, trūkumai. Straipsnyje eksplikavimo sinchroniniame vertime ypatumai apžvelgiami pasitelkiant vertimo iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pavyzdžius iš Europos Parlamento plenarinių sesijų.

SINCHRONINIO VERTIMO STRATEGIJOS VERČIANT VOKIEČIŲ KALBOS PASAKYMUS SU ŠALUTINIAIS SAKINIAIS Į LIETUVIŲ KALBĄ Šis straipsnis – vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje pažvelgti į sinchroninio vertimo problemas iš mokslinės perspektyvos. Straipsnyje apžvelgiami sinchroninio verti­mo sunkumai, atsirandantys dėl skirtingos vokiečių ir lietuvių kalbų šalutinių saki­nių sintaksės, supažindinama su vertimo mokslo darbuose pristatomomis sinchro­ninio vertimo strategijomis ir aptariami galimi šių strategijų taikymo būdai. Per tarptautinę konferenciją vienas prancūzų politikas, nesulaukęs vertimo iš vokiečių kalbos, neteko kantrybės ir atsisukęs į savo vertėją paklausė: „Kodėl gi Jūs neverčiate?“ Vertėjas lakoniškai atsakė: „Tebelaukiu veiksmažodžio...“

Viena iš esminių nuosekliojo vertimo proceso dalių – žymėjimasis. Vertėjas pasižymi kalbėtojo produkuojamo teksto turinį, kad galėtų kalbėtojo pranešimą perteikti kita kalba. Straipsnio tikslas – nustatyti ir aprašyti teksto glaudinimo strategijas, kurias pasitelkdami vertėjai šį turinį gali pasižymėti kuo glausčiau. Straipsnyje pristatomas empirinis šių strategijų tyrimas ir kokybinė eksperimentu surinktų šešių užrašų tekstų analizė. Nustatyta, kad vertėjai, nuosekliai versdami iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, žymisi pasitelkdami dvi teksto glaudinimo strategijas: elipsę ir transformaciją. Remiantis Danielio Gile’io pastangų modeliu (Gile 1997; Gile 2009, 157– 190) aptariami šių strategijų pranašumai ir trūkumai ekonomiškumo atžvilgiu. Daroma išvada, kad teksto glaudinimo strategijų pasirinkimas gali priklausyti nuo vertėjo turimų kognityvinių išteklių