Search

Background: Noxious acute cold stimuli cause cold shock via the sympathetic nervous system. However, no studies have investigated respiratory “heat shock” in response to noxious acute heat stimuli (≥ 42 °C). Methods: In the present study, we examined whether short-duration whole-body immersion (for 5 min) in noxious hot water (45 °C) is a sufficient stimulus to induce a respiratory acute shock response. Results and conclusion: Our results indicate that short-duration whole-body immersion in noxious 45 °C water produces a significantly greater body temperature, heart rate, and perceptual and respiratory strain than immersion in innocuous warm 37 °C water (p < .05). The initial first minute of hot water immersion (HWI) at 45 °C (vs. immersion at 37 °C) caused a cardiorespiratory shock response, which manifested as acute hyperventilation, and increased ventilatory tidal volume, respiratory exchange ratio, and heart rate (p < .05). Adjustment to this initial respiratory heat shock response within the first minute of immersion was observed as compared with remaining HWI time (1–5 min). Intriguingly, the time-course kinetics of breathing frequency, oxygen uptake, and carbon dioxide washout did not differ between whole-body immersion at 37 °C and immersion at 45 °C, but were higher than in control thermoneutral conditions of an empty bath (p < .05). This may be because of events initiated not only by the water temperature but also by the change in the hydrostatic pressure acting upon the body when immersed in the water bath.

Tyrimo pagrindimas . Proto ir kūno pratimų programos, tokios kaip Tai Či, joga, pilatesas, gali būti taikomos, siekiant mažinti patiriamą stresą ir gerinti pažintines funkcijas, tačiau „Nirvana Fi - tness“ treniruočių poveikis išlieka neaiškus. Tikslas – nustatyti „Nirvana Fitness“ treniruočių poveikį patiriamam stresui ir pažintinėms funk - cijoms. Metodai. Tyrime dalyvavo 20 moterų, kurios buvo suskirstytos į kontrolinę (n=10) ir tiriamąją (n=10) grupes. Tiriamajai grupei „Nirvana Fitness“ treniruočių užsiėmimai vyko aštuonias savaites, du kartus per savaitę, užsiėmimo trukmė buvo 50 min., o kontrolinės grupės tiriamųjų buvo prašoma laikytis įprastinės veiklos. Tyrimo metu buvo vertinama patiriamo streso ir pažintinių funkcijų kaita. Rezultatai. Taikant „Nirvana Fitness“ treniruočių programą statistiškai reikšmingai sumažėjo ( p, Background. Mind and body exercise programmes, such as Tai Chi, Yoga and Pilates, can be successfully applied for stress reduction and cognitive function enhancement, however Nirvana Fitness training effects on perceived stress and cognition remain equivocal. The aim. To determine the effects of Nirvana Fitness training on perceived stress and cognition. Methods. The study included 20 women. They were randomly assigned to a control (n=10) or experimental (n=10) group. Participants in the experimental group participated in the Nirvana Fitness exercise programme, which consisted of a 50-minute class twice a week for 8 weeks. Participants in the control group were asked to maintain their daily routines. Changes in perceived stress and cognitive performance were evaluated. Results. The Nirvana Fitness exercise programme significantly decreased (p

Background: Whole-body hyperthermia (WBH) has an adverse effect on the nervous system and neurophysiological performance. In the present study, we examined whether short-duration whole-body immersion in 45°C water (HWI-45°C), which produces a strong neural and temperature flux without inducing WBH, can increase or impair neurophysiological performance in humans.Methods: Fifteen men (aged 25 ± 6 years) were enrolled in this study and participated in three experiments: 1) a brief (5-min) immersion of the whole body in 37°C water (WI-37°C); 2) a brief (5-min) HWI-45°C; and 3) a control trial in a thermoneutral condition at an ambient temperature of 24°C and 60% relative humidity. Before and after the immersions, neuromuscular function (electromyographic activity, reflexes, electrically and voluntary induced torque production, voluntary muscle activation level) were tested. To provoke central inhibition, the participants performed a sustained 2-min maximal voluntary contraction (MVC).Results: Thermophysiological strain was greater after HWI-45°C than after WI-37°C. Electrophysiological modulations of motor drive transmission and peripheral modulations of muscle contractility properties in response to HWI-45°C seemed to have little effect on central activation of the exercising muscles and no effect on MVC production.Conclusion: Although exposure to acute noxious heat was effective in evoking neuromuscular excitability, the increases in core temperature (∼0.2°C) and muscle temperature (∼0.6°C) did not induce moderate or severe WBH. These changes did not seem to affect central structures; that is, there were no additional increases in central and/or peripheral fatigue during a sustained 2-min MVC.

Vienas iš veiksnių, galintis paveikti atsaką į terminį stresą, yra lytis. Lyginat su vyrais, moterų vidinė kūno temperatūra greičiau krinta tada, kada kūnas panardinamas į šaltą vandenį, tačiau nėra žinoma, ar greitesnis moterų vidinės kūno temperatūros kritimas sukels skirtingą neuroendokrininį, motorinės ir kognityviosios funkcijų atsaką nei vyrų. Be to, kai vidinė kūno temperatūra yra didesnė nei 36˚C, tiek vyrai, tiek moterys pasirenka vienodą fiziologinio prisitaikymo prie šalčio strategiją, tačiau nėra žinoma, ar didesnis vidinės kūno temperatūros kritimas sukels skirtingą vyrų ir moterų atsaką. Taigi, tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar viso kūno panardinimo į šaltą vandenį sukeltas streso poveikis neuroendokrininiam atsakui, fiziologinei prisitaikymo prie šalčio strategijai, kognityviajai ir motorinei funkcijai priklauso nuo lyties. Nustatėme, kad nepaisant vienodo vyrų ir moterų patirto šalčio streso lygio buvo sukeltas didesnis vyrų neuroendokrininis simpatinės antinksčių šerdies (adrenalino) ir pagumburio–hipofizės–antinksčių žievės (kortizolio) ašių atsakas, nustatytas neigiamesnis šalčio streso poveikis vyrų kognityviajai funkcijai ir vienkartinei maksimaliajai valingai jėgai (MVJ), tuo tarpu 2 minučių MVJ nuovargis vyrams dėl šalčio streso sumažėjo. Be to, fiziologinės adaptacijos prie šalčio strategijos taip pat skyrėsi tarp vyrų ir moterų. Moterys buvo labiau linkusios į izoliacinį atsaką, vyrai – į metabolinį, ypač drebėjimą. Taigi, viso kūno šaldymo sukeltas streso poveikis fiziologiniam atsakui priklauso nuo lyties., It has been suggested that one of the factors that affects response to thermal stress is sex. Women experience a faster core cooling rate than men during cold water immersion, however it is not clear if faster core cooling would induce differences at neuroendocrine response, motor and cognitive performance between men and women. Furthermore, it was established that when core temperature was above 36˚C there were no differences in physiological adjustments strategies to cold stress in men and women, however it is not clear if more extreme core cooling induces differences in responses between men and women. Thus, the aim of the research was to identify if there were any sex-specific differences in neuroendocrine response, physiological adjustments to cold stress strategies, cognitive performance, and motor performance due to whole body immersion at cold water-induced stress. The present study indicated that despite the similar level of cold stress in men and women, men exhibited greater neuroendocrine response of the hypothalamic-pituitary-adrenal (cortisol) axis and sympathetic-adrenomedulary (epinephrine) axis, greater perturbations in cognitive function, decrease in brief maximal voluntary contraction (MVC) and sustained 2-min MVC fatigability. Besides, physiological adjustments to cold stress also differed; women were more reliant on insulative response, and men were more reliant on metabolic response, particularly shivering. Thus, whole body cooling-induced sex-specific differences in physiological responses.

Tyrimo objektas: eisenos dinamika po sunkios galvos smegenų traumos poūmiu reabilitacijos laikotarpiu. Visame pasaulyje galvos smegenų trauma (GST) yra viena didžiausių susirūpinimą keliančių sveikatos problemų, kurią kasmet patiria daugiau kaip 2 milijonai žmonių (Preikšaitis ir Ročka, 2007). Ypatingas dėmesys eisenai po GST išaugo tik pastaraisiais metais. Procedūrų įvertinimui, klinikiniam mąstymui ir intervencinių programų sudarymui yra svarbus eisenos pokyčių atskleidimas po GST (Williams et al., 2009). Daugelyje tyrimų aprašomi ėjimo funkcijos pokyčiai per ūmią stadiją, ypatingai per pirmąsias šešias savaites (William et al., 2007), o poūmiu laikotarpiu eisena ir jos parametrai yra menkai išnagrinėti. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas – nustatyti eisenos parametrų kaitą po sunkios galvos smegenų traumos poūmiu reabilitacijos laikotarpiu. Šiam tikslui įgyvendinti iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti eisenos erdvės – laiko ir kinematinių parametrų dinamiką. 2. Nustatyti eisenos kinetinių rodiklių dinamiką. 3. Nustatyti eisenos raumenų elektrinio aktyvumo amplitudžių pokytį. 4. Nustatyti kojų reakcijos laiko, judesių greitumo ir tikslumo pokytį. Buvo tiriamas 21 metų vyras po sunkios GST (praėjus 2 metams). Tyrimai parodė, kad individams su lėtiniais ir stabiliais motoriniais sutrikimais funkcija pagerėja tik taikant intensyvų, specializuotą treniravimą (Kunkel et al., 1999; Fasoli et al., 2003). Tiriamajam buvo taikoma intensyvi 5 savaičių reabilitacija, sudaryta iš 15 kineziterapijos, 12 judesių mokymo ir iš 10 jogos procedūrų. Kineziterapija buvo sudaryta iš tempimo, koordinacinių, pusiausvyros bei svorio perkėlimo pratimų. Atliekant judesių mokymo „tikslumo“ užduotį buvo siekta pagerinti kojų reakcijos laiką, judesio greitį ir tikslumą. Taikant jogą buvo siekta lavinti juosmens stabilumą, lankstumą ir mažinti raumenų tonusą. Eisenos pokytis, poūmiu reabilitacijos laikotarpiu, buvo vertinamas atsižvelgiant į 3D eisenos tyrimą, kurio metu viduryje ėjimo tako buvo padėta jėgos platforma, taip pat atliekant elektromiografinį tyrimą ir DPA-1 dinaminių judesių analizę. Tyrimo hipotezė: manome, kad intensyvi poūmė reabilitacija sąlygos eisenos pagerėjimą. Apibendrinus tyrimo rezultatus padarytos išvados: 1. Po reabilitacijos sutrumpėjo atramos ir žingsnio fazės laikas, pailgėjo žingsnis, padidėjo greitis ir padažnėjo ėjimo ritmas, kito apatinės galūnės sąnarių kampų dydžiai ir masės centro svyravimas (p < 0,05). 2. Po reabilitacijos pakito abipusis svorio perkėlimas (p < 0,05). Didesnė jėga buvo naudojama statant kulną nei atsispiriant (p < 0,05). 3. Po reabilitacijos sumažėjo plekšninių ir tiesiųjų šlaunies raumenų elektrinio aktyvumo amplitudė perkeliant svorį (p < 0,05). 4. Po reabilitacijos sutrumpėjo reakcijos laikas ir pagerėjo judesių tikslumas (p < 0,05), o maksimalus greitis reikšmingai nepakito., Research object: gait dynamic after severe traumatic brain injury during post-acute rebailitation. Traumatic brain injury (TBI) is one of the major health problems throughout the world, which undergo more than 2 million people every year (Preikšaitis ir Ročka, 2007). In recent years particular attention increased on gait after TBI. Changes in gait after TBI are very important for evaluation, clinical reasoning and for intervention programs (Williams et al., 2009). Most studies analyze walking function during acute phase (William et al., 2007), but there is lack of information during post-acute period. The aim of the research was to determine gait changes during post-acute TBI rehabilitation. Research goals: 1. To observe spatiotemporal and kinematic gait changes. 2. To observe kinetic gait changes. 3. To observe muscles electrical activity amplitude changes. 4. To observe legs reaction time, movement speed and accuracy changes. Male (21 years old) participated in the research after 2 years severe TBI. Studies show that subjects with chronic and stable motor dysfunctions improve only during specialized and intensive programs (Kunkel et al., 1999; Fasoli et al., 2003). Our participant undergone 5 weeks intensive rehabilitation program composed of 15 physiotherapy, 12 motor control and 10 yoga procedures. Physiotherapy was composed of stretching, coordination, balance and weight-bearing exercises. During motor control participant performed „accuracy“ task which helps to improve legs reaction time, movement speed and accuracy. Yoga was performed to built core stability, train flexibility and diminish muscle tone. Gait changes were observed during 3D gait analysis. Force plate was placed in the middle of walkway. Electromyographic and DPA-1 dynamic movement parameters analysis was also performed. Research hypothesis: intensive rehabilitation improves gait changes after severe TBI during post-acute period. After research several conclusions were made: 1. After rehabilitation shortened stance and swing phase’s time, lengthened step, increased velocity and cadence, changed lower extremities joint angles and center of mass amplitude (p < 0.05). 2. After rehabilitation improved bilateral weight-bearing during gait (p < 0.05). Initial contact force was stronger compared to push-off (p < 0.05). 3. After rehabilitation reduced maximal electrical amplitude of soleus muscles and rectus femoris during stance phase (p < 0.05). 4. After rehabilitation shortened legs reaction time and improved movement accuracy (p < 0.05), but no changes were observed during maximal speed.

Tyrimo problema. Badavimas, geriant tik vandenį ad libitum, yra veiksminga priemonė svorio mažinimui, ligų gydymui bei sveikatos rodiklių gerinimui, tačiau ilgalaikis badavimas, trunkantis daugiau negu 4 dienas, nėra gerai ištyrinėtas. Dėl badavimo metu atsiradusios hipoglikemijos įvyksta metabolinis persijungimas, kai pagrindiniu ląstelių energijos šaltiniu tampa ketonų kūnai, padidėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, kuris lemia kūno adaptaciją prie stresinių sąlygų bei išlaiko motorinės sistemos aktyvumą, kas svarbu išgyvenamumui. Vis dėlto, ilgalaikio badavimo įtaka neuroraumeninei funkcijai nėra gerai ištyrinėta, todėl nėra žinoma, kokį poveikį šešių dienų badavimo laikotarpiu įvykstantis metabolinis persijungimas organizme bei patiriamas stresas gali turėti atskiruose neuroraumeninės sistemos lygmenyse t.y. galvos ir nugaros smegenyse (centriniame lygmenyje) bei raumenyje (periferiniame lygmenyje). Tyrimo tikslas. Nustatyti šešių dienų badavimo įtaką antropometrijai, kūno kompozicijai, patiriamam stresui ir neuroraumeninei funkcijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką antropometrijai ir kūno kompozicijai. 2. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką patiriamam stresui. 3. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką neuroraumeninei funkcijai. 4. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką neuroraumeniniam nuovargiui. Hipotezė. Remdamiesi atliktų tyrimų duomenimis, manome, jog šešių dienų badavimas sumažins kūno kompozicijos rodiklius, padidins ketozę bei simpatinės nervų sistemos aktyvumą dėl patiriamo streso, tačiau neuroraumeninės sistemos funkcijos nepablogės nei periferiniame, nei centriniame jos lygmenyje. Tyrimo metodai. 10 sveikų vyrų dalyvavo 6 dienų badavimo, geriant tik vandenį ad libitum eksperimente. Kūno kompozicijos rodikliai, širdies susitraukimų dažnis, gliukozės ir ketonų koncentracija kraujyje, maksimali valinga jėga ir nevalinga jėga, periferinis bei centrinis neuroraumeninės sistemos nuovargis buvo įvertinti prieš badavimą, po 6 dienų badavimo ir po 7 atsigavimo, tiriamiesiems maitinantis ad libitum. Rezultatai. Po 6 dienų badavimo reikšmingai sumažėjo kūno svoris, kūno riebalų, liesoji ir vandens masės (p < 0,05). Reikšmingai sumažėjo gliukozės koncentracija ir padidėjo ketonų koncentracija kraujyje (p < 0,05), tačiau nepasikeitė širdies susitraukimo dažnio rezultatai (p > 0,05) po badavimo. Badavimas neturėjo įtakos maksimaliai valingai jėgai ir nevalingai jėgai prieš varginantį jėgos palaikymo krūvį (p > 0,05), tačiau reikšmingai sumažino centrinę aktyvaciją (p < 0,05). Badavimas neturėjo įtakos maksimaliai valingai jėgai ir centriniam nuovargiui varginančio jėgos palaikymo krūvio metu (p > 0,05) ir reikšmingai sumažino periferinį žemų dažnių nuovargį (p < 0,05). Išvados. Šešių dienų badavimas reikšmingai sumažino kūno svorį dėl sumažėjusios riebalinės ir liesosios kūno masės, kuris išliko reikšmingai sumažėjęs ir po 7 dienų atsigavimo. Badavimas neturėjo įtakos autonominei nervų sistemai, maksimaliai valingai jėgai ir nevalingai jėgai, bet sumažino centrinę aktyvaciją prieš jėgos palaikymo krūvį, kuri atsistatė po 7 dienų atsigavimo. Šešių dienų badavimas neturėjo įtakos centriniam nuovargiui ir sumažino periferinį žemų dažnių nuovargį po jėgos palaikymo krūvio, kuris vėl padidėjo po 7 dienų atsigavimo., The problem of our study. Water only fasting ad libitum is an effective intervention for weight loss, disease treatment and improvement of health indicators. However, long-term fasting lasting more than 4 days is not well investigated. As a result of hypoglycemia during fasting, a metabolic switch occurs, when ketone bodies become the main energy source for the body, the activity of the sympathetic nervous system increases, which determines the body's adaptation to stressful conditions, and maintain the motor system active, which is important for survival. However, the effect of prolonged fasting on neuromuscular function have not been well established. Therefore, it is not known how the metabolic switching in the body and the perceived stress during the six-day fasting period can effect individual levels of the neuromuscular system, i.e. the brain and spinal cord (central level) and muscle (peripheral level). The aim of the study. To determine the influence of six-day fasting on anthropometry, body composition, perceived stress and neuromuscular function. Objectives: 1. To evaluate the influence of six-day fasting on anthropometry and body composition. 2. To evaluate the influence of six-day fasting on the perceived stress. 3. To evaluate the influence of six-day fasting on neuromuscular function. 4. To evaluate the influence of six-day fasting on neuromuscular fatigue. Hypothesis. Based on the research data, we believe that six-day fasting will reduce the indicators of body composition, increase ketosis and the activity of the sympathetic nervous system due to stress, but the neuromuscular system functions will not be deteriorated neither at its peripheral or central level. Methods. Ten healthy men completed six-day water only fasting ad libitum. Body composition, heart rate, blood glucose and ketone concentrations, maximal voluntary contraction and nonvoluntary contraction torque, peripheral and central neuromuscular fatigue were evaluated before fasting, after 6 days of fasting and after 7 days of recovery with usual diet. Results. After six-day fasting, body weight, body fat, fat-free mass and total body water were significantly reduced (p < 0,05). There was a significant decrease in blood glucose concentration and an increase in blood ketone concentration (p < 0,05), but no change in heart rate results (p > 0,05) after fasting. Fasting had no effect on maximal voluntary contraction torque and nonvoluntary contraction torque before fatiguing sustained isometric contraction task (p > 0,05), but did significantly reduced central activation (p < 0,05). Fasting had no effect on maximal voluntary contraction torque and central fatigue during fatiguing sustained isometric contraction task (p > 0,05) and significantly reduced peripheral low-frequency fatigue (p < 0,05). Conclusions. A six-day fasting resulted in a significant reduction in body weight due to a decrease in fat and fat-free mass, which remained significantly reduced after 7 days of recovery. Fasting had no effect on autonomic nervous system, maximal voluntary contraction torque and nonvoluntary contraction torque, but reduced central activation before fatiguing sustained isometric contraction task, which recovered after 7 days of recovery. A six-day fasting had no effect on central fatigue and reduced peripheral low-frequency fatigue after fatiguing sustained isometric contraction task, which increased again after 7 days of recovery.

Tyrimo problema: Populiarėjant įvairioms badavimo su fiziniu krūviu strategijoms jaunų moterų tarpe, nepakanka duomenų, kaip trumpalaikis badavimas su fiziniu krūviu ir be jo gali paveikti pažintines funkcijas ir pusiausvyrą (Solianik et al., 2016). Tikslas: ištirti ir palyginti dviejų dienų badavimo ir badavimo su fiziniu krūviu poveikį jaunų moterų patiriamam stresui, psichoemocinei būsenai, motorinei ir kognityvinei funkcijai. Hipotezė: Remiantis anksčiau atliktais tyrimais (Trepanowski et al., 2017, Solianik et al., 2020) manome, kad po dviejų dienų badavimo dėl sukeliamo streso, pažintinė funkcija ir pusiausvyra blogės ir padidės rizika susižeisti, ir papildomai pritaikant fizinę veiklą, dėl suminio streso poveikio, pažintinė funkcija ir pusiausvyra blogės dar labiau. Uždaviniai buvo įvertinti ir palyginti jaunų moterų (1) energetinių medžiagų, (2) kognityvinės funkcijos, (3) psichoemocinės būsenos, (4) pusiausvyros kaitą taikant dviejų dienų badavimą be fizinio krūvio ir su fiziniu krūviu. Tyrimo metodai: 10 jaunų moterų 34,6 ± 5,7 m. amžiaus dalyvavo dviejų dienų badavimo be fizinio krūvio, dviejų dienų badavimo su fiziniu krūviu intervencijose ir kontrolinėje grupėje. Buvo vertinama: svorio, gliukozės ir ketonų koncentracijos lygių, kognityvinės funkcijos ir psichoemocinės būsenos, pusiausvyros, širdies ir kraujagyslių autonominės funkcijos kaita. Rezultatai: badavimo ir badavimo su fiziniu krūviu intervencijos reikšmingai (P< 0,05) mažino kūno svorį, gliukozės kiekio koncentraciją ir didino ketonų lygį, tačiau neturėjo poveikio kognityvinei funkcijai ir pusiausvyrai. Abi intervencijos (P< 0,05) didino nuovargį, mažino žvalumą, tačiau neįtakojo kitų emocijų. Išvados: badavimo ir badavimo su fiziniu krūviu intervencijos neturėjo poveikio kognityvinei funkcijai, pusiausvyrai ir stresui, bet didino nuovargio lygį ir mažino žvalumą., Problem: Based on growing interest of various exercise-fasting strategies among young women, there is insufficient data on how short-term fasting with and without exercise can affect cognitive function and balance (Solianik et al., 2016). Aim: to examine and compare the effects of two days of fasting and fasting with exercise on young women 's stress, psychoemotional state, motor and cognitive function. Hyphotesis: Based on previous research (Trepanowski et al., 2017; Solianik et al., 2020), we believe that after two days of fasting due to stress, cognitive function and balance will deteriorate and the risk of injury will increase, and additional physical activity, due to the cumulative effects of stress , cognitive function and balance will deteriorate even more. Tasks: to assess and compare in young women changes in (1) energy materials, (2) cognitive function, (3) psychoemotional state, (4) change in balance after two days of fasting without exercise and with exercise. Methods: 10 young women 34.6 ± 5.7 years old, attended in a two-day fast without exercise, a two-day fast with exercise, and in a control group. Changes in weight, glucose and ketone concentration levels, cognitive function and psychoemotional state, balance, and cardiovascular autonomic function were assessed. Results: fasting and fasting with exercise interventions significantly (P

Tikslas: Nustatyti judesių stebėjimo ir atkartojimo poveikį vyresnio amžiaus asmenų eisenai ir pusiausvyrai. Tyrimo problema: Eisenos ir pusiausvyros sutrikimai didėja priklausomai nuo amžiaus (Harvey et al., 2015). Siekiant pagerinti vyresnio amžiaus asmenų motorines funkcijas vienas iš metodų yra judesių stebėjimo terapija, kuri naudojama neuroreabilitacijoje (Buccino, 2014), tačiau sveikiems vyresnio amžiaus asmenims poveikis nėra aiškus (Patel, 2017). Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų, kurių amžius 60-80 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į kontrolinę (taikyta įprastinė kineziterapija ir gamtos vaizdų stebėjimu) ir tiriamąją (taikyta įprastinė kineziterapija ir judesių stebėjimu) grupes. Abiems grupėms užsiėmimai vyko 8 savaites, 5 kartus per savaite, užsiėmimo trukmė buvo 60 minučių. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po intervencijos. Naudoti tyrimo metodai: Fulertono pusiausvyros testas, Dinaminis eisenos indeksas, 10 metrų ėjimo testas, „Stotis ir eiti“ testas ir Desmond giuvimų rizikos klausimynas. Tiriamasis klausimas: Koks judesių stebėjimo terapijos poveikis vyresnio amžiaus asmenų pusiausvyrai ir eisenai? Hipotezė: Remdamiesi anksčiau atliktų tyrimų duomenimis (Tia et al., 2010; Buccino, 2014; Patel, 2017; Gatti et al., 2019; Agosta et al., 2017; Ruffieux et al., 2018), kad judesių stebėjimo terapija gali pagerinti neurologiniams pacientams motorinius judesius, manome, kad judesių stebėjimo terapija pagerins vyresnio amžiaus asmenų eiseną ir pusiausvyrą. Rezultatai: Judesių stebėjimo terapija statistiškai reikšmingai pagerino eiseną (p, Aim: To determine the effect of movements observation and repetition on the walking and balance of the elderly. Problem: Disorders of walking and balance increase due to the age (Harvey et al., 2015). One of the methods for improving the motor function of older people is action observation therapy used in neurorehabilitation (Buccino, 2014), however the effects on healthy elderly ar not clear (Patel, 2017). Methods: The study included 20 subjects aged 60-80 years. They were randomly assigned to control (usual physiotherapy plus nature recordings observation) and intervention (usual physiotherapy plus action recordings observation) groups. The interventions consisted of a 60-min program five times a week, for 8 weeks. The subjects were tested twice before and after interventions. Methods used in the research: Fullerton Advanced Scale, Dynamic Gait Index, 10 Meter Walk test, „Up & Go“ test and Desmond Fall Risk Questionnaire. Question of research: What is the effect of movements observation therapy for balance and gait of the older persons? Hypothesis: Based to previous data of the research (Tia et al., 2010; Buccino, 2014; Patel, 2017; Gatti et al., 2019; Agosta et al., 2017; Ruffieux et al., 2018), that action observation therapy can improve motor movements for neurological patiensts, we believe that action observation therapy will imporove the walking and balance of older people. Results: Action observation therapy statistically significant improved gait (p

Tyrimo tikslas. Įvertinti skirtingo intensyvumo vienkartinių aerobinių krūvių įtaką vyresnio amžiaus asmenų pažintinėms funkcijoms ir judesių mokymuisi. Tyrimo problema. Nėra nustatyta, kaip skirtingo intensyvumo vienkartinis aerobinis krūvis veikia vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymąsi bei trūksta tyrimų nagrinėjančių krūvio poveikį pažintinėms funkcijoms. Tiriamasis klausimas. Kokio intensyvumo vienkartinis aerobinis krūvis yra efektyvesnis norint pagerinti vyresnio amžiaus asmenų pažintines funkcijas ir judesių mokymąsi? Hipotezė. Manome, kad aukšto intensyvumo aerobinis krūvis bus efektyvesnis būdas gerinant pažintines funkcijas ir judesių mokymąsi lyginant su vidutinio intensyvumo aerobiniu krūviu. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų (65-85 metai), kurie buvo suskirstyti į tris grupes. I grupė atliko 30 min. vidutinio intensyvumo dviračio mynimo treniruotę, II grupė – intervalinę 20 min. aukšto intensyvumo dviračio mynimo treniruotę, III grupė (kontrolinė) 30 min. ilsėjosi. Pažintinių funkcijų vertinimui buvo naudojama „Stroop žodžių-spalvų“, „Kelio paieškos“ „Eiti/Neiti“ testai ir Corsi kubelio tepingo užduotis, judesių mokymuisi vertinti - tepingo užduotis. Rezultatai. Vidutinio ir aukšto intensyvumo grupės statistiškai reikšmingai pagerino vykdančiosios funkcijos, informacijos apdorojimo greičio, atsako slopinimo bei dėmesio rodiklius (p, Purpose of research. To evaluate the effect of a single bout of different intensity aerobic exercise on cognitive function and motor learning in elderly. Research problem. It is yet unknown what impact of single bout of different intensity aerobic exercises has on motor learning in elderly and there has not been much research done on how the physical exercise affects the cognitive function. Research question. What intensity single bout aerobic workload is more effective at improving cognitive function and motor learning in enderly? Hypothesis. We believe that high-intensity aerobic exercise will be more effective at improving cognitive skills and motor learning than moderate-intensity exercise. Research methods. The research group consisted of 30 individuals (65-85 years), who were divided into three groups. I group had a 30-minute moderate-intensity bicycle training, II group had a 20-minute interval high-intensity bicycle training and III (control) group had a 30-minute rest. „Stroop color-word“ test, „Go/No-Go“ task, Corsi Block-Tapping task, and „Trail Making“ test were used to evaluate cognitive function, tapping task was used to evaluate motor learning. Results. Moderate and high intensity groups had a statistically significant improvement on executive function, information processing speed, response inhibition and attention (p

Darbo tikslas: nustatyti šokio terapijos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai ir eisenai. Darbo uždaviniai: 1. Analizuojant klinikinius tyrimus nustatyti šokių terapijos poveikį Parkinsono liga sergančių asmenų eisenai. 2. Analizuojant klinikinius tyrimus nustatyti šokių terapijos poveikį Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyrai. Tyrimo metodika: Straipsniai analizei buvo atrinkti remiantis pagal šiuos kriterijus: tiriamieji, sergantys Parkinsono liga; šokio intervencija; vertinimai pagal „Stotis ir eiti“ testą, Berg pusiausvyros skalę ir pagal Unifikuotą Parkinsono ligos vertinimo skalę (UPLVS); tiriamieji ne jaunesni nei 40 metų; straipsniai analizuoti anglų kalba (PubMed); Rezultatai: Gauti rezultatai, parodė, kad šokių terapijos taikoma intervencija tiriamiesiems, suteikė teigiamą naudą. Pacientai ypatingai pagerino Berg pusiausvyros skalę, pagerėjo eisena, motorinė funkcija bei gyvenimo kokybė. Todėl galime teigti, kad šokių terapija yra efektinga priemonė, asmenims sergantiems Parkinsono liga. Išvados: 1. Pagal analizuojamų straipsnių gautus duomenis, šokių terapija pagerina Parkinsono liga sergančių asmenų eiseną. 2. Pagal analizuojamų straipsnių gautus duomenis, šokių terapija pagerina Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyrą., Objectives: to identify the effectiveness of dance therapy on gait and balance for patients with Parkinson’s disease. Aims: 1. To analyse clinical trials in order to identify the effectiveness of dance therapy for patients with parkinsonian gait. 2. To analyse clinical trials in order to identify the effectiveness of dance therapy on balance for patients with Parkinson’s disease. Research methods: The literature for analysis has been selected based on the following criteria: patients with Parkinson’s disease; the intervention of dance therapy; assessments based on Timed Up & Go test, Berg Balance Scale and Unified Parkinson’s disease scale (UPDS). The patients were selected no younger than 40 years old; the articles analysed were in English language (PuMed); Results: The findings have shown that the intervention of dance therapy gives positive results to those with Parkinson’s disease. The patients have significantly improved in Berg balance scale, their gait, motor function and overall quality of life has improved. To sum up, the dance therapy is an effective tool for patients with Parkinson’s disease. Conclusions: 1. The analysis of the existing literature has shown that dance therapy has the ability to improve Parkinsonian gait 2. The analysis of the literature has also shown that dance therapy has the ability to improve the balance for patients with Parkinson’s disease

Tyrimo problema: pastaruoju metu susidomėjimą kelia vienkartinio krūvio poveikis smegenų veiklai. Įrodyta, kad vienkartinis fizinis krūvis optimizuoja fiziologinį bei psichologinį aktyvumą smegenų žievės nerviniuose tinkluose (Dietrich & Audiffren, 2011), padidina galvos smegenų oksigenaciją bei sąlygoja vietinės smegenų kraujotakos padidėjimą (Verburgh, Königs, Scherder & Oosterlaan, 2014), stimuliuodamas neurocheminių medžiagų sekreciją, teigiamai veikia mokymąsi ir neuroplastiškumą bei gerina motorinę atmintį (Voss et al., 2010; Ruscheweyh et al., 2011). Padidėjusi kraujo laktato, katecholaminų - dopamino ir noradrenalino (McMorris, Collard, Corbett, Dicks & Swain, 2008), taip pat cirkuliuojančio smegenų neurotropinio faktoriaus koncentracija sąlygoja judesių mokymosi stiprėjimą (Skriver, et al., 2014). Atlikta nemažai tyrimų su jaunais sveikais žmonėmis, tačiau vienkartinio krūvio poveikis senyvo amžiaus žmonėms kognityvinėms funkcijos ir judesių mokymuisi vertintas vos keliuose tyrimuose (Peiffer, Darby, Fullenkamp, & Morgan, 2015; Johnson et al., 2016). Tikslas: nustatyti efektyviausią vienkartinio vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio trukmę gerinančią vyresnio amžiaus asmenų kognityviąją funkciją ir judesių mokymąsi. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir nustatyti senyvo amžiaus žmonių motorinę ir kognityvinę funkcijas taikant 10 min. vienkartinį aerobinį krūvį. 2. Įvertinti ir nustatyti senyvo amžiaus žmonių motorinę ir kognityvinę funkcijas taikant 20 min. vienkartinį aerobinį krūvį. 3. Palyginti ir nustatyti efektyviausią vienkartinio aerobinio krūvio poveikį senyvo amžiaus žmonių motorinei ir kognityvinei funkcijoms. Remiantis atliktais tyrimais, 20 min. vienkartinis aerobinis fizinis krūvis pagerina kognityvines funkcijas senyvo amžiaus žmonėms (Peiffer, Darby, Fullenkamp, & Morgan, 2015), o 10 min. vienkartinis fizinis krūvis gali pagerinti kognityvines funkcijas senyvo amžiaus žmonėms (Johnson et al, 2016). Hipoteziuojame, kad 20 min. vienkartinis aerobinis krūvis bus efektyvesnis ir pagerins kognityvines funkcijas senyvo amžiaus žmonėms. Žinant, kad vienkartinis aerobinis krūvis padidina SNF ir katecholaminų kiekį, kurie pagerina motorinę funkciją bei judesių mokymąsi (Celnik & Bastian 2015; Perini, Bortoletto, Capogrosso, Fertonani & Miniussi 2016; Snow et al., 2016), manome, kad 20 min. fizinis krūvis taip pat bus efektyvesnis senyvo amžiaus žmonėms mokantis judesių. Išvados: 1. Vienkartinis 10 min. vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis pagerino vyresnio amžiaus asmenų judesių mokymasį, paprastąjį dėmesį, darbinę bei erdvinę atmintį, bet neturėjo įtakos slopinimo funkcijai ir erdvinei atminčiai. 2. Vienkartinis 20 min. vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis pagerino vyresnio amžiaus asmenų judesių mokymasį ir paprastąjį dėmesį, bet neturėjo įtakos slopinimo funkcijai, erdvinei ir darbinei atminčiai. 3. Vyresnio amžiaus asmenų judesių mokymasis gėrėja atliekant vienkartinį vidutinio intensyvumo aerobinį krūvį nepriklausomai nuo trukmės, bet 10 min krūvis turi didesnį teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms., The background: The effects of acute exercise on brain activity have recently gained increased interest. It has been evidenced that an acute physical exercise optimizes physiological and psychological activity in the neural network structuring the cortex (Dietrich & Audiffren, 2011), increases brain oxygenation and enhances regional cerebral blood flow (Verburgh, Königs, Scherder & Oosterlaan, 2014), stimulates neurochemical secretion and has a positive effect on motor learning and neuroplasticity and improves motoric memory (Voss et al., 2010; Ruscheweyh et al., 2011). Increased concentrations of lactate in blood, catecholamines – dopamine and noradrenaline (McMorris, Collard, Corbett, Dicks & Swain, 2008) and concentration of circulating brain-derived neurotrophic factor induce better motor skills learning (Skriver, et al., 2014). Quite a number of studies involved healthy young adults, but only few studies have investigated how an acute exercise affects cognitive functions and motor learning in older adults (Peiffer, Darby, Fullenkamp, & Morgan, 2015; Johnson et al., 2016). The purpose: To determine what duration of an acute of moderate intensity aerobic exercise has the greatest beneficial effect on cognitive function and motor learning in older adults. Tasks: 1. To assess and determine motor and cognitive functions in older adults after a single 10- minute session of aerobic exercise. 2. To assess and determine motor and cognitive functions in older adults after a single 20- minute session of aerobic exercise. 3. To compare and determine which duration of an acute aerobic exercise has the greatest beneficial effect on motor and cognitive functions in older adults. The existing research data show that an acute 20-minute session of aerobic exercise enhances cognitive functions in older adults (Peiffer, Darby, Fullenkamp, & Morgan, 2015), and an acute 10-minute session of exercise may enhance cognitive functions in older adults (Johnson et al, 2016). It was hypothesized that an acute 20-minute session of aerobic exercise will have a greater beneficial effect and will enhance cognitive functions in older adults. Given the fact that a single session of aerobic exercise increases BNF and catecholamine levels and, consequently, improves motor functions and motor learning (Celnik & Bastian 2015; Perini, Bortoletto, Capogrosso, Fertonani & Miniussi 2016; Snow et al., 2016), we anticipated that a 20-minute session will also have a greater beneficial effect on motor learning in older adults. Conclusions: 1. An acute 10-minute session of aerobic exercise at moderate intensity improved motor learning, simple attention, working and spatial memory, but had no effect on inhibitory control function and spatial memory in older adults. 2. An acute 20-minute session of aerobic exercise at moderate intensity improved motor learning and simple attention, but had no effect on inhibitory control function, spatial and working memory in older adults. 3. Motor learning improves in older adults upon an acute of moderate intensity aerobic exercise regardless of its duration, but a 10-minute session has a greater beneficial effect on cognitive functions.

Tyrimo problema: Pastebima, kad vaikams vis dažniau yra nustatomas mišrus raidos sutrikimas. Sutrinka vaikų pažintinės funkcijos, kalba, smulkioji ir stambioji motorika. Tačiau iki dabar nėra aišku koks gydymas yra efektyviausias. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų įtaką vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažinintinėms funkcijoms, pusiausvyrai ir koordinacijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažintinėms funkcijoms. 2. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pusiausvyrai. 3. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, koordinacijai. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 30 vaikų. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n=15) ir tiriamąją (n=15). Tiriamajai grupei buvo taikyta 20 min. aerobinis krūvis ir įprasta kineziterapija 35min., 4 savaites, 5k/sav. Kontrolinė grupė atliko tik įprastus kineziterapijos pratimus, kurių trukmė 35 min. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po tyrimo. Pažintinėms funkcijoms vertinti buvo naudojama RechaCom sistema, pusiausvyrai – Berg skalė, o koordinacijai – akies ir rankos koordinacijos užduotis. Išvados: 1. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažintines funkcijas: darbinę ir erdvinę atmintį, reakcijos laiką, bet neturi įtakos susikaupimui. 2. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pusiausvyrą. 3. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, akies – rankos koordinacją., Problem of the research: Mixed development disorders are detected more and more often for childrens. Cognitive funcions, language, small and large motorics of the children gets disrupted. But untill now, it‘s not clear what treatment is most effective for children with mixed developmental disorders. The aim: to identify and evaluate the effects of aerobic exercise on the cognitive functions, balance and coordination of children with mixed specific developmental disorders. The objectives: 1. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the cognitive function in children with mixed developmental disorders 2. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the balance in children with mixed developmental disorder. 3. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the coordination in children with mixed developmental disorder. Research methods: 30 children took part in research. All children were splitted into two groups: control group (n=15) and research group (n=15). Aerobic load was applied for research group for 4 weeks, 5 times a week, one session of 35 minutes of simple physiotherapy and 20 minutes of aerobics excercises. Control group got course only of simple physiotherapy. Children were tested before the course and after it. RechaCom system was used for evaluation of cognitive functions, Berg scale – for evaluation of balance, and eye-hand coordination exercise – for evaluation of coordination.. Conclusions: 1. Aerobic exercises improve the cognitive functions of children with mixed developmental disorder: work and spatial memory, reaction time, but do not affect the accumulation. 2. Aerobic exercises improve the balance of children with mixed developmental disorders. 3. Aerobic exercises improve the coordination of children with mixed developmental disorder.

Darbo tikslas: Įvertinti muzikos klausymo poveikį būdrumui, psichoemocinei būsenai, kognityviosioms funkcijoms ir judesių mokymuisi po galvos smegenų insulto. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo keturiolika 65-80 metų amžiaus tiriamųjų, mėnesis po patirto išeminio galvos smegenų insulto. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tiriamąją grupę, kurioje buvo 15 min. klausomąsi Mocarto – Sonata dviems, fortepijonams D-dur, K.448 ir kontrolinę grupes, kurioje tiriamieji 15 min. sėdėjo tyloje. Vienoje iš tyrimo dalių abiejų grupių tiriamiesiems buvo išmatuojamas širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujo spaudimas, duodama užpildyti Brunel nuotaikos skalė ir atliekami kognityviųjų funkcijų. Po 15min. muzikos klausymo ar buvimo tyloje, abiems grupėms buvo atliekami pakartotiniai testavimai. Kitos tyrimo dalies metu abiejų grupių tiriamiesiems buvo duodama užpildyti Stanford mieguistumo skalę ir atliekama figūrų dėliojimo užduotis. Atlikus testavimus buvo 15 min. klausomąsi muzikos arba 15 min. sėdima tyloje. Vėliau abi grupės vėl užpildė Stanford mieguistumo skalę ir atliko figūrų dėliojimo užduotį du kartus. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje padidėjo širdies susitraukimų dažnis ir sistolinis kraujo spaudimas (p, The aim of this work: to evaluate the impact of music listening towards alertness, psychoemotional state, cognitive functions and motor learning for post - stroke people. Methodology: 14 people who suffered from the ishemic stroke took part in this research. They were divided into test and control groups in random order. The people age was from 65 to 80 years, all people were average one month after ishemic stroke. In one of the parts both groups had to measure heart rate, blood pressure, fill Brunel mood scale and complete cognitive functions performance. Thereafter test group listened for 15 minutes to Mozart - Sonata for two piano D major, K.448 and the control group had to sit in silence for 15 minutes. After 15 minutes both groups repeated heart rate, blood pressure measurements, refilled Brunel’s mood scale and recompleted cognitive functions performance. The other part of research consisted Stanford sleepiness scale filling and figures placement task completion. After that test group had to listen Mozart music for 15 minutes and the control group sat in silence for 15 minutes. After 15min. both groups refilled Stanford Sleepiness Scale and performed again figures placement task two times. Results: The test group showed a statistically significant higher results in heart rate and systolic blood pressure (p

Tyrimo tikslas: Nustatyti vyresnio amžiaus asmenų kognityviosios ir motorinės funkcijų sąsajas. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 30 jaunų (18—30 metų) ir 30 vyresnio (60—75 metų) amžiaus. Kognityviosios funkcijos buvo vertintos automatizuoto neuropsichologinių kompiuterinių tyrimų rinkinio ANAM pagalba iš kurio pasirinktos trys užduotys: paprastosios reakcijos laiko (paprastasis dėmesys), sudėtingosios reakcijos laiko (dėmesio lankstumas) ir atitikimo į pavyzdį (erdvinė darbinė atmintis). Tikslių judesių atlikimas buvo įvertintas taikinio sekimo užduoties metu iš psichologinių tyrimų rinkinio PEBL, ištirtas pajėgumas „6 min. ėjimo testu“. Pusiausvyra įvertinta „Fullertono“ pusiausvyros skale. Rezultatai: Vyresnio amžiaus asmenų tiek pažintinės funkcijos, tiek motorinės funkcijos yra silpnesnės (p < 0,05) negu jaunų asmenų. Statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp pažintinių funkcijų ir pajėgumo, bei tarp pusiausvyros nenustatėme. Statistiškai reikšmingos vidutinio stiprumo koreliacijos nustatytos tarp: tikslių judesių užduoties vidurkio nuokrypio ir paprastosios reakcijos užduoties reakcijos laiko (r = 0,397; p < 0,05); atitikimo į pavyzdį užduoties teisingų atsakymų su vidurkio nuokrypiu (r = -0,506; p < 0,05) ir laiku ant taikinio (r = 0,380; p < 0,05). Išvados: Senstant blogėja paprastasis dėmesys, dėmėsio lankstumas ir darbinė erdvinė atmintis. Senstant mažėja fizinis pajėgumas, blogėja pusiausvyra ir tikslių judesių valdymas. Senstant fizinis pajėgumas nėra susijęs su paprastuoju dėmesiu, dėmesio lankstumu ir darbine atmintimi. Senstant pusiausvyra nėra susijusi su paprastuoju dėmesiu, dėmesio lankstumu ir darbine atmintimi. Senstant tikslių judesių valdymas susijęs su darbine erdvine atmintimi, bet ne su paprastuoju dėmesiu ar dėmesio lankstumu., Objective: To assess the relationships of cognitive and motor function in older adults. Methods: 30 young adults (18—30 years) and 30 older adults (60—75 years) had participaled in the research. Cognitive function were evaluated with the help of the automated neuropsychological assessment metrics (ANAM) from wich three tasks were chosen: the simple reaction time (simple attention), two choise reaction time (attention flexibility) and maching to sample (spatial working memory). Precise movements were evaluated with the target tracking task from (PEBL). The capacity was evaluated with the 6 minute walkig test. Equilibrium was assessed with the Fullerton balance scale. Results: Cognitive and motor functions of older adults were significantly weaker that of young adults (p < 0.05). Statistically significant correlations between cognitive and motor functions were not ascertained. Statistically significant medium potency correlations were ascertained between precise movement task mean deviation and simple task reaction time (r = 0.397; p < 0.05); matching to sample task correct answers with mean deviation (r = -0,506; p < 0,05) and time on target (r = 0,380; p < 0,05). Conclusions: Aging negatively affects simple attention, attention flexibility and working spatial memory. Aging has a negative impact on physical capacity, equilibrium and precise movement control. At old age physical capacity is not related with simple attention, attention flexibility and working memory. Equilibrium is not related with simple attention, attention flexibility and working memory at old age. Precise movement control is related with working spatial memory but not with simple attention or attention flexibility.

Tyrimo tikslas – nustatyti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui, pažintinėms funkcijoms, psichoemocinei būsenai ir judesių mokymuisi. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių aerobiniam pajėgumui; 2. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių pažintinėms funkcijoms; 3. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių psichoemocinei būsenai; 4. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymuisi. Tyrimo metodai: 20 tiriamųjų, kurių amžius 60-75 metai, atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į tiriamąją (n=10) ir kontrolinę (n=10) grupes. Tiriamajai grupei buvo taikytas aerobinis krūvis 3 savaites 5k/sav., kontrolinė grupė neatliko jokio fizinio krūvio. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po tyrimo. Fiziniam pajėgumui nustatyti buvo naudojamas 6 min ėjimo testas, psichoemocinei būsenai – Brunel‘io nuotaikos skalė, judesių mokymuisi ištirti – psichologinių tyrimų rinkinys (PEBL), o pažintinėms funkcijoms – automatizuotas neuropsichologinių kompiuterinių tyrimų rinkinys (ANAM). Rezultatai: Aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai padidino tiriamųjų fizinį pajėgumą (p < 0,05). Nenustatyta jokių reikšmingų skirtumų tiriamųjų paprastajai ir sudėtingajai reakcijoms, lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo (p > 0,05). Aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai sumažino tiriamųjų įtampą ir nuovargį (p < 0,05), depresija turėjo tendenciją mažėti (p = 0,09), tiriamųjų sumišimui, energijai ir pykčiui poveikio nebuvo. Tiriamųjų judesių mokymasis po 3 savaičių aerobinio krūvio statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Išvados: 1. Aerobiniai pratimai padidina vyresnio amžiaus žmonių fizinį pajėgumą. 2. Aerobiniai pratimai neturi poveikio vyresnio amžiaus žmonių paprastajai ir sudėtingajai reakcijoms. 3. Aerobiniai pratimai sumažina vyresnio amžiaus žmonių įtampą, nuovargį, atsiranda depresijos požymių mažėjimo tendencija. 4. Aerobiniai pratimai gerina vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymąsi., Research aim – evaluate aerobic exercise effects on aerobic capacity, cognitive function, psychoemotional state and motor learning in older adults. Research objectives: 1. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise aerobic capacity in older adults; 2. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise cognitive function in older adults; 3. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise psychoemotional state in older adults; 4. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise motor learning in older adults. Research methods: The participants included 20 older adult with age 60-75 years. They were prospectively randomized to a training group (n=10) or a control group (n=10). Training group performed aerobic exercise 5 times a week, for 3 weeks, while the control group did not perform any exercise. Participants were tested two times, before and after research. For physical capacity evaluation was used 6 min walking test, for psychoemotional state - Brunel mood scale, for motor learning - psychological test kit (PEBL), and for cognitive functions - Automated Neuropsychological Assessment Metrics (ANAM). Results: Aerobic exercise significantly increased exercise capacity (p < 0.05). There were no significant differences in participant’s simple and choice reaction comparing the results before and after the study (p > 0.05). Aerobic exercise significantly reduced tension and fatigue (p < 0.05), depression tended to decrease (p = 0.09), while there was no effect on confusion, energy and anger (p > 0.05). Aerobic activity significantly improved motor learning (p < 0.05). Conclusion: 1. Aerobic exercise increase aerobic capacity in older adults. 2. Aerobic exercise has no effect on simple reaction and choice reaction in older adults. 3. Aerobic exercise decrease tension, fatigue and depression tended to decrease in older adults. 4. Aerobic exercise increase motor learning in older adults.

Objektas: vandenyje ir sausumoje atliekamų aerobinių pratybų ir mitybos poveikis moterų, turinčių antsvorį ar nutukimą, antropometriniams rodikliams ir pusiausvyrai. Tyrimo aktualumas ir problema. Daugiau nei 1,9 milijardo pasaulio gyventojų turi antsvorį, iš kurių 300 milijonų yra nutukę (WHO, 2016). Antsvoris ir nutukimas dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp vyrų (Fleming et al., 2013, Song et al., 2014) ir yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, vėžiniais susirgimais ir didesniu mirštamumu (Finkelstein et al., 2007; Fjelstad et al., 2008). Nustatyta, kad dėl nutukimo sutrinka pusiausvyra, didėja griūvimų rizika ir suprastėja gyvenimo kokybė (Mitchell et al., 2014). Yra žinoma, kad sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį ir taikant aerobinius pratimus galima reikšmingai sumažinti kūno masę (Swift et al., 2014; Keating et al., 2015), tačiau nėra aišku, ar taikant paminėtuosius svorio mažinimo būdus pagerėja pusiausvyra ar yra reikalingi specializuoti pratimai lavinantys pusiausvyrą. Be to, nėra žinoma, ar aerobiniai pratimai atliekami vandenyje labiau paveiks pusiausvyrą nei sausumoje atliekami aerobiniai pratimai. Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti vandenyje ir sausumoje atliekamų aerobinių pratybų ir mitybos poveikį moterų, turinčių antsvorį ar nutukimą, antropometriniams rodikliams ir pusiausvyrai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti vandenyje ir sausumoje atliekamų aerobinių pratybų ir mitybos poveikį moterų, turinčių antsvorį ar nutukimą, antropometriniams rodikliams; 2. Nustatyti ir palyginti vandenyje ir sausumoje atliekamų aerobinių pratybų ir mitybos poveikį moterų, turinčių antsvorį ar nutukimą, pusiausvyrai. Hipotezė: remiantis ankstesniais tyrimais (Kantyka et al., 2015; Stephano et al., 2016) manome, kad antsvorį ar nutukimą turinčių moterų antropometrinių matavimų duomenys kis vienodai, taikant aerobinius pratimus bei mitybos korekcij1 tiek sausumoje, tiek vandenyje. Bet dėl vandenyje vykstančios didesnės raumenų stabilizacijos ir aktyvacijos (Glass & Blanchette, 2016), didesni pusiausvyros pagerėjimai bus nustatyti kuomet pratimai bus atliekami vandenyje lyginant su pratimais sausumoje. Išvados: 1. Tiek po sausumos, tiek po vandens aerobinių pratybų kurso bei mitybos korekcijos, sumažėjo antsvorį ar nutukimą, turinčių moterų svoris, kūno masės indeksas, riebalinės masės kiekis, liemens ir klubų apimtys ir liemens-klubų santykiai, tačiau skirtumo tarp grupių nebuvo. 2. Tiek po sausumos, tiek po vandens aerobinių pratybų kurso bei mitybos korekcijos pagerėjo antsvorį ar nutukimą, turinčių moterų pusiausvyra, tačiau didesnis statinės pusiausvyros pagerėjimas buvo nustatytas po vandenyje atliktų pratybų. Rekomendacijos ir pasiūlymai. 1. Aerobinės pratybos atliekamos tiek sausumoje, tiek vandenyje bei mitybos kontrolė yra rekomenduojamos kaip efektyvios priemonės antsvorį ar nutukimą, turinčių moterų antropometriniams ir pusiausvyros rodikliams gerinti, tačiau statinės pusiausvyros gerinimui tinkamesnės aerobinės pratybos vandenyje. 2. Aerobinės pratybos atliekamos vandenyje gali būti tinkamesnės asmenims, turintiems antsvorį ar nutukimą, nes vandenyje griaučių-raumenų sistemai tenka mažesnės apkrovos, patiriama mažiau diskomforto ir sumažėja traumų rizika, lyginant su sausumos aerobinėmis pratybomis. 3. Tyrimą atlikome su antsvorį ar nutukimą, turinčiomis moterimis, taigi reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant nustatyti aerobinių pratybų sausumoje ir vandenyje poveikį antsvorį ar nutukimą, turintiems vyrams., Object: the effect of water and land aerobic exercise in combination with diet for overweight or obese women on body composition and balance. Problem. Globally, there are more than 1,9 billion overweight adults, at least 300 million of them are clinically obese (WHO, 2016). Women are more likely to be obese than men (Fleming et al., 2013, Song et al., 2014). People who are overweight or obese have a higher risk of many serious health conditions, including type-2 diabetes, high blood pressure, heart disease, cancer and overall mortality (Finkelstein et al., 2007; Fjelstad et al., 2008). Obesity affects balance and quality of life and could increase risk of falls (Mitchell et al., 2014). Caloric intake reduction and aerobic exercise can lead to significant weight loss (Swift et al., 2014; Keating et al., 2015) but the effect of water aerobic exercise on overweight or obese women remain unknown. Moreover, it is not known whether water or land aerobic exercise will be more effective on overweight or obese women balance. Purpose: to evaluate and compare the effect of water and land aerobic exercice in combination with diet for overweight or obese women body composition and balance. Objectives: 1. To evaluate the effect of water and land aerobic exercise in combination with diet on body composition characteristics for overweight or obese women; 2. To evaluate the effect of water and land aerobic exercise in combination with diet on balance characteristics for overweight or obese women. Hypothesis. previous research has proven that both land and water aerobic exercise has effect on overweight or obese women body composition paramethers (Kantyka et al., 2015; Stephano et al., 2016). We expect similar reduction of body composition paramethers after using water and land treadmill in composition with diet. It has been suggested that because there is no stationary resting position in water, muscles are activated continuously to stabilize the positions of the body (Glass & Blanchette, 2016), thats why we think that aerobic exercises on water treadmill will be more effective on overweight or obese women balance than aerobic exercises on land treadmill. Results: 1. Both land and water aerobic exercise in combination with diet helped to reduce overweight or obese women weight, body mass index, body fat percentage, waist and hips circumference and waist-hip ratio, but there was no difference between groups; 2. Both land and water aerobic exercise in combination with diet helped to improve overweight or obese women balance, but static balance in water was greater, compared to land. There was no difference between groups. Recommendations: 1. Both land and water aerobic exercises in combination with diet are recommended to improve overweight or obese women balance and body composition paramethers, but water aerobic exercise is more recommended to improve static balance paramethers . 2. Water aerobic exercises might be more suitable for overweight or obese women than land aerobic exercises because it is less weight bearing and reduces risks of injuries and discomfort. 3. Further research is necessary on overweight or obese men population because our research covered only overweight and obese women population.

Darbo objektas: vienkartinio aerobinio krūvio poveikis vyresnio amžiaus žmonių kognityviajai funkcijai ir judesių mokymui. Tyrimo problema: nustatyta, kad po vienkartinio vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio vyksta neurocheminiai procesai, kurie įtakoja kognityviosios funkcijų pagerėjimą (Kamijo et al., 2009; Snow et al., 2016) jauniems žmonėms (Drollette et al., 2014; Barella et al., 2010; McDonell et al., 2013), tačiau nėra ištirta, kaip vienkartinis vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis paveikia judesių mokymąsi vyresnio amžiaus žmonėms ir kaip pažintinės funkcijos gerėjimas įtakoja judesių mokymąsi. Tikslas: nustatyti vienkartinio aerobinio krūvio poveikį vyresnio amžiaus žmonių kognityviajai funkcijai ir judesių mokymuisi. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vienkartinio aerobinio krūvio poveikį vyresnio amžiaus žmonių kognityviajai funkcijai. 2. Nustatyti ŠSD kaitą judesių mokymosi metu. 3. Nustatyti vienkartinio aerobinio krūvio poveikį vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymuisi. Hipotezės: 1. Remiantis anksčiau atliktų tyrimų, kuriuose buvo taikytas vienkartinis aerobinis krūvis vyresnio amžiaus žmonėms, duomenimis (McMorris et al., 2011; Labelle et al., 2013; Mang et al., 2014), manome, kad po 20 minučių vienkartinio vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio pagerės kognityvioji funkcija; 2. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais su jaunais žmonėmis, kaip aerobinis krūvis įtakoja judesių mokymąsi (Mang et al., 2014; MacIntosh et al., 2014) ir žinant, kad po 20 min. taikyto vienkartinio aerobinio krūvio didėja SNF ir gerėja kognityvioji funkcija (Smith et al., 2013; Snow at al., 2015; Schuch et al., 2015), manome, kad pagerės judesių mokymąsis vyresnio amžiaus žmonėms. 6 Išvados: 1. Vyresnio amžiaus žmonių, kognityvioji funkcija pagerėjo, tačiau nebuvo įtakos darbinei atminčiai. 2. Vienkartinis aerobinis krūvis reikšmingai padidino širdies susitraukimų dažnį viso mokymosi metu. 3. Vyresnio amžiaus žmonių, judesių mokymosi metu tikslumo rodikliai pagerėjo. Rekomendacijos ir pasiūlymai: 1. Tikslinga taikyti vienkartinį aerobinį krūvį 20 minučių vidutiniu intensyvumu, norint pagerinti judesių mokymasi ir darbinę atmintį. Taip pat, po atlikto tyrimo nustatyta tendencija, kad po vienkartinio aerobinio krūvio išlieka ilgalaikis poveikis mokymuisi. 2. Svarbu nesukelti nuovargio, kuris gali užslėpti teigiamą poveikį po taikyto vienakrtinio aerobinio krūvio rezultatuose. 3. Ateityje reikėtų patyrinėti poveikį taikant aerobinį krūvį skirtingomis trukmėmis ir intensyvumais, ieškant optimaliausios krūvio, kurį galima būtų taikyti vyresnio amžiaus žmonėms, kad pagerėtų kognityviiji funkcija ir judesių mokymasis. 4. Norint atitolinti neurodegeneracinių ligų riziką susirgti, pagal atliktą tyrimą galima rekomenduoti vyresnio amžiaus žmonėms reguliariai atlikti 20 minučių vidutinio intensyvumo aerobinį krūvį, nes po vienkartinio aerobinio krūvio galima jau pastebėti pagerėjusius kognityviosios funkcijos ir judesių mokymosi rodiklius (Rolland et al., 2013). 5. Pagal mūsų ir kitų mokslininkų atliktus tyrimus su senyvo amžiaus žmonėmis nustatyta, kad vienkartinis aerobinis krūvis pagerina motorinę ir kognityviąją funkcijas ir iš karto po krūvio vyksta neurocheminiai procesai skatinantys neuroplastiškumą. Siekiant sveiko senėjimo aktyvia fizine veikla galima pradėti užsiimti bet kokiame amžiuje (Seidler et al., 2010; Gates & Valenzuela, 2010; Lam et al., 2012; Uc et al., 2014; Ngandu et al., 2015 )., The Object: effect of a single bout of aerobic exercise on cognitive function and motor learning in elder people. The research problem: it was found, that after an acute moderate intensty aerobic exercise workload begins neurochemical processes, which has effect on cognitive function improvement (Kamijo et al., 2009; Snow et al., 2016) for young people (Drollette et al., 2014; Barella et al., 2010; McDonell et al., 2013), but is not known how a single bout moderate intensity aerobic training load affects the movement of older people and how the improvement of cognitive function influence learning movements. The aim: to determine the effect of a single bout of aerobic exercise on cognitive function and motor learning in elder people. Objectives: 1. Determine a single bout aerobic exercise effects on the elderly people cognitive function. 2. Determine the heart rate changes during the motor learning. 3. Determine a single bout aerobic exercise effect on the elferly people motor learning. Hypothesis: 1. On the basis of earlier studies, which have used a single bout aerobic workload for the elderly people (McMorran et al., 2011; Labelle et al. 2013; Mang et al. 2014), we believe that 20 minutes of moderate-intensity single bout aerobic exercises improves cognitive function; 2. Based on earlier studies with young people as aerobic load affect motor learning (Mang et al., 2014; MacIntosh et al., 2014), and knowing that after 20 minutes of a single bout aerobic exercise increases BDNF and improves cognitive function (Smith et al., 2013; Snow et al. 2015; Schuch et al. 2015), we believe that training will improve the motor learning of elderly people. Conclusions: 1. Cognitive function improved in elderly people, but did not affect the working memory. 2. A single bout aerobic exercise significantly increased heart rate during motor learning. 3. Motor learning movements accuracy improved in elderly people. 8 Recommendations and suggestions: 1. It is appropriate to apply 20 minutes a single bout aerobic exercise medium intensity to improve motor learning and working memory. Also, after study, we found a trend that after a single bout aerobic exercise remains the long-term effects on motor learning. 2. It is important to not cause the fatigue, which can conceal a positive effect in results after a single bout aerobic exercise. 3. In the future studies, we should investigate the impact of using different durations of aerobic workload and intensity, find the optimal load, which could be applied to the elderly people to improve cognitive function and motor learning. 4. In order to stave off the risk of neurodegenerative diseases, according to the research, for the elder people on a regular basis can be recommended to perform moderate intensity aerobic exercise workload for 20 minutes. Because straight of a single aerobic exercise workload is noticeable improved cognitive functions rates and residual effects (Rolland et al. 2013). 5. According to our and other researchers studies with elderly people, it is determined that an acute aerobic exercise workload increases cognitive reserve, improves physical health, motor and cognitive functions and immediately after a workload starting neurochemical processes which promote neuroplasticity. For healthy aging, vigorous physical activity can be started at any age (Seidler et al., 2010; Gates & Valenzuela, 2010; Lam et al. 2012; Uc et al. 2014; Ngando et al. 2015).

Tyrimo objektas: aerobinės mankštos poveikis, moterų turinčių antsvorį ir nutukimą, kūno antropometriniams rodikliams, aerobiniam pajėgumui, nuotaikai ir kognityviajai funkcijai. Nepaisant daugybės įrodymų, jog fizinis pasyvumas didina riziką susirgti įvairiomis ligomis ir žymiai sumažina gyvenimo trukmę (Schoenborn & Stommel, 2011; Lee et al., 2012), 27 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, dideles pajamas gaunančiose šalyje yra nepakankamai fiziškai aktyvūs (Hallal et al., 2012; WHO, 2017). Be to, Pasaulio Sveikatos Organizacijos 2014 metų duomenimis 40 proc. moterų visame pasaulyje turi antsvorį bei 15 proc. yra nutukusios (vyrai 38 proc. ir 11 proc. atitinkamai) (WHO, 2016). Su pramonės ir moderniųjų technologijų augimu šie du skaičiai tik didėja. O būtent moterys lenkia vyrus tiek fizinio aktyvumo stoka tiek didesniu kūno masės indeksu (Hallal et al., 2012). Yra užsienio autorių darbų, kuriuose tyrėjai randa sąsajas tarp aerobinio krūvio kaip efektyvaus būdo mažinti kūno svorį (Botero et al., 2014; Maisarah et al., 2016), didinti aerobinį pajėgumą ir ištvermę (Botero et al., 2014), tarp aerobinio krūvio ir kognityvinių (pažintinių) funkcijų (Gomez-Pinilla & Hillman, 2013; Prickett et al., 2015, Heijnen et al., 2016) bei geresnės asmens nuotaikos (Bernstein & McNally, 2016). Yra neigiamų sąsajų ir su asmens svoriu kognityviosios funkcijos (Smith et al., 2011; Gomez-Pinilla & Hillman, 2013; Nguyen et al., 2014; Heijnen et al., 2016). Nebuvo pastebėta, jog būtų lyginama mankštos sausumoje ir vandenyje poveikis kognityviajai funkcijai. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra nustatyti, kokia aerobinės mankštos forma (sausumoje ar vandenyje) yra efektyvesnė moterų, turinčių antsvorį ir nutukimą, kūno antropometriniams rodikliams, aerobiniam pajėgumui, nuotaikai ir kognityviajai funkcijai. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti tiriamųjų kūno antropometrinius rodiklius taikant aerobinius pratimus sausumoje ir vandenyje. 2. Įvertinti ir palyginti tiriamųjų nuotaiką taikant aerobinius pratimus sausumoje ir vandenyje. 3. Įvertinti ir palyginti tiriamųjų aerobinį pajėgumą taikant aerobinius pratimus sausumoje ir vandenyje. 4. Įvertinti ir palyginti tiriamųjų kognityviąją funkciją taikant aerobinius pratimus sausumoje ir vandenyje. Hipotezė: remdamiesi anksčiau atliktų tyrimų duomenimis (Botero et al., 2014; Maisarah et al., 2016) manome, jog po taikytų aerobinių pratimų, tiek sausumos tiek vandens grupių, antropometriniai ir aerobinio pajėgumo rodikliai pasikeis teigiamai, tačiau skirtumo tarp grupių nebus. O kognityvioji funkcija bei nuotaika bus geresnė vandens aerobinę mankštą atlikusių tiriamųjų, dėl teigiamų emocijų, kas lems didesnį neurotransmiterio dopamino lygį, kuris teigiamai stimuliuoja žmogaus pažintines funkcijas ir nuotaiką (Polman et al., 2007). Išvados: 1. Tiek vandenyje, tiek sausumoje atlikti aerobiniai pratimai reikšmingai pagerino tiriamųjų antropometrinius rodiklius, bet skirtumo tarp grupių nebuvo. 2. Tiek vandenyje, tiek sausumoje atlikti aerobiniai pratimai reikšmingai pagerino tiriamųjų nuotaiką, tačiau skirtumo tarp grupių nebuvo. 3. Tiek vandenyje, tiek sausumoje atlikti aerobiniai pratimai reikšmingai padidino tiriamųjų aerobinį pajėgumą, tačiau skirtumo tarp grupių nebuvo. 4. Tiek po vandens, tiek po sausumos mankštų reikšmingai pagerėjo tiriamųjų kognityvinis lankstumas bei trumpalaikė atmintis. Reikšmingai pagerėjo sausumos grupės darbinė atmintis. Rekomendacijos ir pasiūlymai: 1. Mūsų tyrimo duomenimis, tiek vandens tiek sausumos aerobinė mankšta buvo vienodai efektyvi ir žymiai sumažino apkunių ir nutukusių moterų antropometrinius rodiklius, pagerino aeobinį pajėgumą ir nuotaiką, neatsižvelgiant į tiriamųjų mitybą. Galime teigti, jog tai efektyvus būdas kovoti su antsvoriu bei pagerinti kognityviąsias funkcijas. Pradėjus mankštas, ypač esant dideliam KMI ar sąnarinėms problemoms, rekomenduojame rinktis mankštas vandenyje ir tęsti sausumoje. Rekomenduojame mankštintis 3-4 kartus po 60 minučių per savaitę, pradedant nuo mažesnio fizinio krūvio ir po truputį jį didinti atsižvelgiant į tai, kaip moteris ir jos organizmas jį toleruoja. 2. Pasiūlymai ateities tyrimams: gali būti, jog mūsų tyrimo metu gauti kognityviosios funkcijos rezultatai nebuvo tokie efektyvūs, nes mankštose vyravo monotonija bei vienodas atlikimas, tempas. Gal būt, reikėtų varijuoti tempą ir mankštinimosi sąlygas, nes įvairi ir įdomi aplinka skatina plastiškumo funkciją, ko pasekoje turėtų gerėti ir kognityvioji funkcija (Heijnen et al., 2016). Taip pat būtų įdomu patyrinėti vyrų populiaciją., Object of the research: the impact of aerobic exercise on antropometry indicators, aerobic capacity, mood and cognitive function of obese and overweight woman. Despite abundant evidence that physical inactivity increases the risk of various diseases and significantly reduces life expectancy (Schoenborn & Stommel, 2011; Lee et al., 2012), 27 percent of men and 35 percent of women in high-income countries are not sufficiently physically active (Hallal et al., 2012; WHO, 2017). In addition, according to 2014 data of the World Health Organization, 40 percent of women around the world are overweight and 15 percent are obese (men: 38 percent and 11 percent respectively) (WHO, 2016). With the industry and modern technology growth, these two numbers are still growing. In particular, women outnumber men by lack of physical activity and higher body mass index (Hallal et al., 2012). In some foreign researchers' works the links can be found between aerobic exercises as an effective way to reduce body weight (Botero et al. 2014; Maisarah et al., 2016), increase aerobic power and endurance (Botero et al. 2014), between aerobic exercises and cognitive functions (Gomez-Pinilla & Hillman 2013; Prickett et al., 2015 Heijnen et al., 2016.) and improved personal mood (Bernstein & McNally, 2016.). There are negative links between the personal weight of cognitive function (Smith et al., 2011; Gomez-Pinilla & Hillman 2013; Nguyen et al., 2014; Heijnen et al., 2016). The comparison of the impact of exercises on land and exercises in water on cognitive function change was not noticed. Therefore, the main objective of this work is to determine what form of aerobic exercises (land or water) is more effective for women with overweight and obesity, body anthropometric characteristics, aerobic power, mood and cognitive function. Objectives: 1. Evaluate and compare body anthropometric indicators of people involved in the research through aerobic exercises on land and in water. 2. To evaluate and compare people involved in the research mood through aerobic exercises on land and in water. 3. To evaluate and compare the aerobic power of people involved in the research through aerobic exercises on land and in water. 4. To evaluate and compare the cognitive function of people involved in the research through aerobic exercises on land and in water. Hypothesis: on the basis of previously conducted studies (Botero et al. 2014; Maisarah et al., 2016) we believe that after the application of aerobic exercises, both land and water groups, aerobic power and anthropometric indicators will change positively, but there will be no difference between the groups. The cognitive function and mood will be better for those who took water aerobic exercises, due to positive emotions, which will result in higher levels of the neurotransmitter dopamine, which stimulates positive human cognitive functions and mood (Polman et al., 2007). Conclusions: 1. Both aerobic exercises performed in water and on land significantly improved anthropometric indicators, but there was no difference between the groups. 2. Both aerobic exercises performed in water and on land significantly improved the mood of people involved in the research, but there was no difference between the groups. 3. Both aerobic exercises performed in water and on land significantly increased aerobic capacity but there was no difference between the groups. 4. Both aerobic exercises performed in water and on land significantly improved cognitive flexibilit and short-term memory. A ignificantly improvement of the working memmory was on land group. Suggestions and recommendations: 1. In our study, both water and land-based aerobic exercises were equally effective and significantly reduced women anthropometric indicators, aerobic capacity and mood without any dietary adjustments. It can be argued that this is an effective way to deal with obesity and improve cognitive funkctions. We recommend to start exercises in water, especially if a woman has a high BMI or joint problems, then to continue exercising on land. And exercising 3-4 times/60 minutes a week starting from smaller physical exertion and gradually increasing it depending on how the woman and her body tolerates it. 2. Suggestions for future research: it is possible that cognitive function results obtained during our study were not effective as exercises were monotonous and performed at the same place. Maybe, the place and conditions of the exercises should be varied, as different and interesting environment promotes plasticity function, which results in improved cognitive function (Heijnen et al., 2016). It would also be interesting to explore the male population.

Tyrimo objektas: asmenų sergančių depresija, depresijos ir nerimo pokytis, taikant fizinius pratimus. Tyrimo tikslas: nustatyti fizinių pratimų poveikį asmenų, sergančių depresija, depresijos ir nerimo lygiui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti fizinių pratimų poveikį asmenų, sergančių depresija, depresijos ir nerimo lygiui. 2. Nustatyti fizinių pratimų poveikį asmenų, sergančių depresija, fiziniam pajėgumui. 3. Nustatyti sąsajas tarp fizinio pajėgumo ir depresijos bei nerimo lygio. Tyrimo hipotezė: manome, kad fiziniai pratimai sumažins asmenų, sergančių depresija, depresijos ir nerimo lygį, bei padidins fizinį pajėgumą. Rezultatai. Fizinių pratimų programa reikšmingai sumažino (p < 0,05) depresijos ir nerimo lygį, bei reikšmingai padidino (p < 0,05) fizinį pajėgumą. Buvo nustatyta reikšminga neigiama koreliacija (r = – 0,42, p < 0,05) tarp fizinio pajėgumo ir depresijos bei nerimo lygio. Išvados. Apibendrinus tyrimo rezultatus padarytos išvados: 1. Po fizinių pratimų programos sumažėja asmenų, sergančių depresija, depresijos ir nerimo lygis. 2. Po fizinių pratimų programos padidėja asmenų, sergančių depresija, fizinis pajėgumas. 3. Nustatyta neigiama sąveika (r = – 0,42) tarp depresijos simptomų ir fizinio pajėgumo. Pasiūlymai ir rekomendacijos: 1. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fiziniai pratimai didina depresija sergančių asmenų fizinį pajėgumą bei mažina depresijos ir nerimo simptomus. Taigi fizinių pratimų taikymas yra tikslingas gydymo būdas, gydant asmenis sergančius depresija. 2. Nustatyta sąveika tarp fizinio pajėgumo ir depresijos bei nerimo simptomų rodo, kad fizinio pajėgumo didinimas yra svarbus komponentas mažinant depresijos simptomus. 3. Fizinio pajėgumo lavinimo būdus reikia paversti kaip linksmo laisvalaikio leidimo būdą, kad kuo įmanoma labiau motyvuotų tiriamuosius, kad jie išliktų aktyvūs visą gyvenimą. 4. Siekiant fizinės ir psichosocialinės gerovės, rekomenduojama fizinius pratimus derinti su standartiniais depresijos gydymo būdais, ko pasėkoje turėtų būti pasiektas didžiausias efektas., Examination object: people that are suffering from depression, anxiety, while applying physical exercises. Examination purpose: to determine the effects of the exercise on people who are suffering from depression and anxiety. Objectives of the study: 1.To determine physical exercises influence on people with depression, anxiety and depression levels. 2. Diagnose physical exercises influence on people with depression to determine their physical capacity. 3. Set the connection between physical fitness, depression and anxiety levels. Hypothesis: It is believed that physical exercises will reduce the number of people who are suffering from depression, and anxiety, which will also increase theirphysical capacity. Results. Exercise program have significantly reduced (p < 0.05), depression and anxiety levels and increased (p < 0.05) physical capacity. Also there was established a negative correlation (r = – 0, 42, p < 0.05) between physical fitness, depression and anxiety. Conclusion. Summarizing the results of the examination: 1.After the exercise program people with depression and anxiety levels are reduced. 2. After the exercise program people with depression, physical capacity is increased. 3. Established negative interaction (r = – 0.42) between depression symptoms and physical capacity. Suggestions and recommendations: 1.Results of the accomplished examination allows us to assert that physical exercises has a positive effect on people who suffer from depression, increasing their physical capacity and reducing depression and anxiety symptoms. Therefore, it is appropriate to apply the physical training for people with depression. 2. Established interactions between physical capacity, depression and anxiety symptoms. The most important thing is the increment of physical capacity. 3. Physical fitness training methods need to becomea fun pastime in order to increase the motivation of examined people, so they could remain active throughout their lives. 4. In order to achieve physical and psychosocial well–being, it is recommended to combine physical exercises with standard depression treatment methods, which would result in the greatest effect.

Tyrimo objektas: fantominio skausmo ir raumenų jėgos pokytis po kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio. Tyrimo tikslas: įvertini kineziterapijos ir grįžtamojo ryšio poveikį fantominiams skausmams ir šlaunies raumenų jėgai po šlaunies amputacijos. Hipotezė: manome, kad taikant kineziterapiją ir grįžtamąjį ryšį po šlaunies amputacijos, fantominių skausmų intensyvumas sumažės ir šlaunies raumenų jėga padidės labiau, nei taikant kineziterapiją be grįžtamojo ryšio. Uždaviniai: 1. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po įprastinės be grįžtamojo ryšio kineziterapijos. 2. Palyginti fantominių skausmų intensyvumą ir šlaunies raumenų jėgą po šlaunies amputacijos kineziterapijos pradžioje ir po kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu. 3. Palyginti įprastinės kineziterapijos ir kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu poveikį fantominių skausmų intensyvumui ir šlaunies raumenų jėgai. Rezultatai: Tyrimo pradžioje, kontrolinės grupės tiriamieji fantominį skausmą įvertino 6,17±0,75, tiriamosios grupės tiriamieji – 6,83±0,75 balais. Tyrimo pabaigoje, kontrolinė grupė – 5,86±0,75, tiriamoji grupė – 5,17±0,75 balais. Prieš kineziterapiją kontrolinėje grupėje, po amputacijos, šlaunį tiesiančių raumenų jėga buvo 3,00±0,00, lenkiančių – 3,33±0,52, pritraukiančių – 2,83±0,51 ir atitraukiančių – 2,50±0,55 balų; tiriamojoje grupėje, šlaunį lenkiančių raumenų jėga buvo 3,17±0,47, tiesiančių – 3,00±0,00, pritraukiančių – 2,67±0,47 ir atitraukiančių – 2,83±0,37 balų. Pritaikius kineziterapijos procedūras, po 3 savaičių, kontrolinėje grupėje, po amputacijos, šlaunies lenkimo jėga buvo 4,33±0,52; šlaunies tiesimo jėga – 3,67±0,52; šlaunies pritraukimo jėga – 3,83±0,41 ir šlaunies atitraukimo jėga – 3,17±0,41 balo; tiriamojoje grupėje, šlaunies lenkimo jėga buvo 4,17±0,37, šlaunies tiesimo jėga – 3,83±0,3, šlaunies pritraukimo jėga – 3,67±0,47 ir šlaunies atitraukimo jėga – 3,33±0,47 balo. Išvados: 1. Po įprastinės kineziterapijos, fantominių skausmų intensyvumas reikšmingai nepakito, o šlaunies raumenų jėga reikšmingai padidėjo. 2. Po kineziterapijos kartu su grįžtamuoju ryšiu, fantominių skausmų intensyvumas reikšmingai sumažėjo, o šlaunies raumenų jėga reikšmingai padidėjo. 3. Nustatytas didesnis fantominio skausmo sumažėjimas, kuomet taikoma kineziterapija ir grįžtamasis ryšys, tačiau tarp skirtingų procedūrų nebuvo reikšmingo skirtumo raumenų jėgai., The object: effects of physiotherapy with mirror therapy for phantom pain and thigh muscle strength after transfemoral. The objective: the alteration of phant pain and thigh muscle after physiotherapy and mirror therapy. Hyptohesis: We consider, that the application of physiotherapy with mirror therapy helps to reduce phantom pain and improve muscle strenght better than physiotherapy without mirror therapy. The aims: 1. To compare phantom pain and muscle force in the beginning of physiotherapy and after physiothepy. 2. To compare phantom pain and muscle force in the beginning of physiotherapy and after physiotherapy with mirrot therapy. 3. To compare physiotherapy with mirror therapy and physiotherapy without mirror therpy for phantom pain and muscle force. Results: Beginning of the study, the control group subjects phantom pain score 6.17 ± 0.75, experimental group subjects - 6.83 ± 0.75 points. End of the study, the control group - 5.86 ± 0.75, experimental group - 5.17 ± 0.75 points. Before physical therapy in the control group after the amputation, the thigh muscle stretching force was 3.00 ± 0.00, flexion - 3.33 ± 0.52, attracting - 2.83 ± 0.51 and distracting - 2.50 ± 0.55 scores, the experimental group, the thigh, the muscle strength was 3.17 ± 0.47, stretching - 3.00±0.00, attracting - 2.67±0.47 and distracting-2.83±0.37 points. Application of physical therapy procedures, after 3 weeks, the control group, after the amputation, the thigh flexion strength was 4.33 ± 0.52, stretching - 3.67 ± 0.52, attracting - 3.83 ± 0.41 and hip distracting - 3.17 ± 0.41 points, the experimental group hip flexion strength was 4.17 ± 0.37, construction thigh strength - 3.83 ± 0.3, thigh attraction force - 3.67 ± 0, 47 and hip abduction strength - 3.33 ± 0.47 points. Conclusions: 1. Phantom pain not significantly reduced but muscle force significantly increased after physiotherapy procedures after transfemoral amputation. 2. Phantom pain significantly reduced and muscle forcet significantly increased afterphysiotherapy with mirror therapy procedures after transfemoral amputation. 3. Physiotherapy with mirror therapy has more reduced phantom pain than conventional physiotherapy but there was no significantly impact of different procedures on muscle force.

Tyrimo objektas: asmenų, sergančių Parkinsono liga, statinė ir dinaminė pusiausvyra, po taikytų specialių fizinių pratimų. Parkinsono liga (PL) yra antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga (Massano & Bhatia, 2012). Dauguma žmonių sergančių PL, ligai progresavus, susiduria su eisenos ir pusiausvyros sutrikimais, kurie apsunkina jų darbingumą, šeimyninį ar visuomeninį gyvenimą bei socialinę veiklą (Bloem et al., 2004; Boonstra, 2008). Dėl atsiradusių pusiausvyros ir eisenos sutrikimų, sergantys, dažniau praranda pusiausvyrą, nugiūva ir susižaloja (Morris et al., 2012). Dažniausiai griuvimus lydinčios fizinės, psichologinės ir socialinės problemos, gali ryškiai sumažinti sergančiojo pasitikėjimą pusiausvyra, savo jėgomis, skatinti sėslesniam gyvenimo būdui ir pabloginti gyvenimo kokybę (Morris et al., 2011). Todėl pagrindinis šio darbo tikslas – nustatyti specialių fizinių pratimų poveikį, asmenų sergančių Parkinsono liga, statinei ir dinaminei pusiausvyrai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti, asmenų sergančių Parkinsono liga ir sveikų asmenų pusiausvyrą prieš specialių fizinių pratimų programą. 2. Nustatyti specialių fizinių pratimų poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, statinei ir dinaminei pusiausvyrai. 3. Įvertinti ir palyginti, asmenų sergančių Parkinsono liga ir sveikų asmenų pusiausvyros rodiklius po taikytų specialių fizinių pratimų programos. Tyrimo hipotezė: manome, kad specialūs fiziniai pratimai pagerins asmenų, sergančių Parkinsono liga, statinę ir dinaminę pusiausvyrą. Apibendrinus tyrimo rezultatus padarytos išvados: 1. Prieš specialių fizinių pratimų programą, sergančių Parkinsono liga, statinė ir dinaminė pusiausvyra buvo blogesnė nei sveikų asmenų. 2. Po specialių fizinių pratimų programos, asmenų, sergančių Parkinsono liga, statinė ir dinaminė pusiausvyra reikšmingai pagerėjo. 3. Po taikytų specialių fizinių pratimų programos, Parkinsono liga sergančių pusiausvyra išliko blogesnė lyginant su sveikais asmenimis., Object of study: persons with Parkinson‘s disease static and dinamic balance after special physical exercises. Parkinson disease (PD) is the second most common chronic neurodegenerative disease (Massano & Bhatia, 2012). As the disease progresses, many people with PD experience difficulties with walking and balance and this can affect patients‘ ability to participate in work, family, community and social activities (Bloem et al., 2004; Boonstra, 2008). Gait disorders and balance disturbances are associated with immobility, falls and risk of injury (Morris et al., 2012). Fallings are often accompanied with physical, psychological and social problems. Additionally, it may significantly reduce patient‘s trust on their balance, promote sedentary lifestyle and reduce the quality of life (Morris et al., 2011). The aim of this study is to determine the effect of special physical exercises on static and dynamic balance for individuals with Parkinson's disease. Goals of the study: 1. To evaluate people with Parkinson‘s disease balance before special physical exercises and compare with healthy elderly. 2. To evaluate influence of special physical exercises on static and dynamic balance people with Parkinson‘s disease. 3. To evaluate people with Parkinson‘s disease balance after special physical exercises and compare with healthy elderly. Hypothesis: we hypothesize that special physical exercise will improve static and dynamic balance in Parkinson's disease subjects. Conclusions: 1. Before special physical exercises program persons with Parkinson‘s disease and persons with similar age, static and dynamic balance was worst. 2. After special physical exercises program, persons with Parkinson‘s disease, static and dynamic balance significantly changed. 3. After special physical exercises program, people‘s with Parkinson‘s disease results remained worser than in comparison with healthy, similar age persons.

Tyrimo objektas: veidrodinio grįžtamojo ryšio poveikis galvos smegenų insulto pažeisto trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektriniam aktyvumui. Tyrimo tikslas - nustatyti veidrodinio grįžtamojo ryšio poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą (GSI), pažeistos rankos trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens (TANR) aktyvumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektrinį aktyvumą, kuomet atliekami nykščio priešpastatomieji judesiai su sveikos rankos veidrodiniu grįžtamuoju ryšiu ir be jo. 2. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektrinį aktyvumą, kuomet atliekami nykščio priešpastatomieji judesiai su pažeistos rankos veidrodiniu grįžtamuoju ryšiu ir be jo. 3. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektrinį aktyvumą, kuomet atliekami priešpastatomieji judesiai stebint sveikos ir pažeistos rankos veidrodinį atspindį. 4. Palyginti sveikų asmenų ir patyrusių galvos smegenų insultą, trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektrinį aktyvumą, kuomet atliekamas nykščio priešpastatomas judesys skirtingomis sąlgyomis (su veidrodiniu grįžtamuoju ryšiu ir be jo). Tyrimo hipotezė – mes manome, kad pažeistos rankos trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens elektrinis aktyvumas yra didesnis atliekant judesius su veidrodiniu grįžtamuoju ryšiu nei be jo. Rezultatai. Asmenų, patyrusių GSI, trumpojo atitraukiamojo nykščio raumens aktyvumas reikšmingai nesiskyrė, kuomet buvo stebimas sveikosios ir pažeistosios rankos atspindys veidrodyje. Stebint sveikos rankos atspindį veidrodyje, nustatytas reikšmingai didesnis raumens aktyvumas (p, Research aim – identify mirror visual feedback impact on abductor pollicis brevis muscle activity in the stroke affected arm. Research goals: 1.Compare impact of bimanual thumb opposition movement without mirror visual feedback and with non-affected hand mirror visual feedback. 2.Compare impact of bimanual thumb opposition movement without mirror visual feedback and with affected hand mirror visual feedback. 3.A cross-check of the affected and non-affected hand reflection in the mirror impact on abductor pollicis brevis muscle activity in the stroke affected arm. 4.Comparing abductor pollicis brevis muscle electrical activity results between healthy persons and stroke patients. Hypothesis – we hypothetisize that abductor pollicis brevis muscle activity in the stroke affected arm will be higher when the movements are performing with visual mirror feedback than without it. Results. There was no significant stroke patients abductor pollicis brevis muscle activity difference between the non-affected hand mirror visual feedback and affected hand mirror visual feedback task results. There was a significant higher (p