Search

Tyrimo tikslas: nustatyti senyvo amžiaus žmonių funkcinės būklės, aerobinio krūvio ir motorinio mokymosi ryšį. Uždaviniai: 1. Nustatyti senyvo amžiaus žmonių funkcinės būklės ir motorinio mokymosi ryšį. 2. Nustatyti senyvo amžiaus žmonių lėtinių susirgimų ir motorinio mokymosi ryšį. 3. Nustatyti senyvo amžiaus žmonių pusiausvyros ir motorinio mokymosi ryšį. 4. Nustatyti senyvo amžiaus žmonių aerobinio fizinio krūvio ir motorinio mokymosi ryšį. 5. Nustatyti senyvo amžiaus žmonių plaštakos raumenų jėgos ir motorinio mokymosi ryšį. Tyrimo problema: senstant vis daugėja žmonių su pusiausvyros sutrikimais, sergančių lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi blogesnę atmintį ir dėmesio koncentraciją, lėčiau apdoroja informaciją, sumažėja motorinio valdymo ir mokymosi gebėjimai. Metodai: regos vertinimas; trumpasis protinės būklės testas (MMSE); antropometrinių duomenų vertinimas; AKS, ŠSD vertinimas; funkcinės būklės vertinimas pagal Bartel indeksą; pusiausvyros vertinimas pagal Berg pusiausvyros skalę; intervalinis aerobinis krūvis naudojant rankų-kojų treniruoklį; vizualinė motorinė užduotis; plaštakos raumenų jėgos matavimas (rankinė dinamometrija SEAHAN). Hipotezės: 1. manome, kad motorinis mokymasis geresnis tų senyvo amžiaus žmonių, kurių geresnė funkcinė būklė, didesnė dominuojančios plaštakos raumenų jėga, pusiausvyra, kurie serga ne daugiau nei vienu lėtiniu susirgimu; 2. manome, kad motorinis mokymasis bus geresnis tų asmenų, kurie aerobinį fizinį krūvį atliko kojomis. Rezultatai: tarp funkcinės būklės ir motorinio mokymosi nustatytas atvirkštinis koreliacinis ryšys; tarp pusiausvyros ir motorinės užduoties klaidų skaičiaus taip pat nustatytas atvirkštinis koreliacinis ryšys; tarp aerobinio krūvio rankomis ir kojomis, pusiausvyros ir motorinės užduoties rezultatų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta. Išvados: 1. Esant geresnei funkcinei būklei, motorinio mokymosi rezultatas buvo aukštenis (p≤0,01). Tarp funkcinės būklės ir motorinio mokymosi buvo nustatyta atvirkštinė priklausomybė. 2. Esant vienam lėtiniam susirgimui motorinio mokymosi rezultatai buvo geresni nei esant trims lėtiniams susirgimams (p≤0,005). Tarp susirgimų ir motorinio mokymosi buvo nustatyta vidutinio stiprumo koreliacinė priklausomybė. 3. Esant geresnei pusiausvyrai motorinės užduoties klaidų skaičius buvo mažesnis. Tarp pusiausvyros ir motorinės užduoties klaidų skaičiaus buvo nustatyta vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacinė priklausomybė. 4. Tarp aerobinio krūvio, krūvio rankomis ir kojomis, pusiausvyros ir motorinės užduoties rezultatų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta. 5. Esant didesnei plaštakos raumenų jėgai motorinės užduoties klaidų skaičius buvo mažesnis. Tarp plaštakos raumenų jėgos bei motorinio mokymosi klaidų skaičiaus nustatyta vidutinio stiprumo atvirkštinė koreliacinė priklausomybė., Aim of the study: to determin relations of functional condition, chronic disorders, balance, aerobicphysical activity, strenth of hand muscles and motor learning in elderly people. Objectives: 1. To determine relation of functional condition and motor learning in elderly people. 2. To determine relation of chronic disorders and motor learning in elderly people. 3. To determine relation of balance and motor learning in elderly people. 4. To determine relation of aerobic physical activity and motor learning in elderly people. 5. To determine relation of strenth of hand muscles and motor learning in elderly people. Problem formulation: as people get older more of them develop balance disorders, chronic disseases. Elderly people ussualy have worse memory and focus of attention, they become slower with new information and their ability of motor control and motor learning. Methods of the study: evaluation of sight; Mini-Mental State Examination test (MMSE); evaluation of antropometric data; evaluation of BP (blood pressure) and HR (heart rate); evaluation of functional condition according to Barthel index; evaluation of balance according to Berg balance scale; interval aerobic physical activity using arm and leg trainer; visual motoric exercise; measuring strenth of hand muscles (SAEHAN hand dynamometry). Hypothesis: 1. Motor learning is better in those elderly persons who have better fuctional condition, higher strenth of dominant hand muscles, better balance and have not more than one chronic disorder. 2. Motor learning will be better in those elderly persons who performed aerobic physical activity using legs. Results of the study: inverse correlation was found between functional condition and motor learning; inverse correlation was also found between balance and number of mistakes of motor exercise; no statisticaly significant was found between aerobic physical activity, physical activity using eather hands or legs, balance and difference in overall results of motor exercise. Conclusions: 1. With better functional condition the result of motor learning was higher. Inverse correlation was found between functional condition and motor learning. 2. Results of motor learning was better in those with one chronic disorder than in those with three chronic disorders (p≤0.005). Medium correlation was found between chronic disorders and motor learning. 3. With better balance the result of motor exercise number of errors was lower. Medium inverse correlation was found between balance and motor exercise number of errors. 4. No statisticaly significant was found between aerobic physical activity, physical activity using eather hands or legs, balance and difference in overall results of motor exercise. 5. With higher strenght of hand muscles the result of motor exercise number of errors was lower. Medium inverse correlation was found between strenght of hand muscles and motor exercise number of errors.

Tyrimo problema: Pastebima, kad vaikams vis dažniau yra nustatomas mišrus raidos sutrikimas. Sutrinka vaikų pažintinės funkcijos, kalba, smulkioji ir stambioji motorika. Tačiau iki dabar nėra aišku koks gydymas yra efektyviausias. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų įtaką vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažinintinėms funkcijoms, pusiausvyrai ir koordinacijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažintinėms funkcijoms. 2. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pusiausvyrai. 3. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, koordinacijai. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 30 vaikų. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n=15) ir tiriamąją (n=15). Tiriamajai grupei buvo taikyta 20 min. aerobinis krūvis ir įprasta kineziterapija 35min., 4 savaites, 5k/sav. Kontrolinė grupė atliko tik įprastus kineziterapijos pratimus, kurių trukmė 35 min. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po tyrimo. Pažintinėms funkcijoms vertinti buvo naudojama RechaCom sistema, pusiausvyrai – Berg skalė, o koordinacijai – akies ir rankos koordinacijos užduotis. Išvados: 1. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pažintines funkcijas: darbinę ir erdvinę atmintį, reakcijos laiką, bet neturi įtakos susikaupimui. 2. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, pusiausvyrą. 3. Aerobiniai pratimai pagerina vaikų, turinčių mišrų raidos sutrikimą, akies – rankos koordinacją., Problem of the research: Mixed development disorders are detected more and more often for childrens. Cognitive funcions, language, small and large motorics of the children gets disrupted. But untill now, it‘s not clear what treatment is most effective for children with mixed developmental disorders. The aim: to identify and evaluate the effects of aerobic exercise on the cognitive functions, balance and coordination of children with mixed specific developmental disorders. The objectives: 1. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the cognitive function in children with mixed developmental disorders 2. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the balance in children with mixed developmental disorder. 3. To determine and evaluate the effect of aerobic exercise on the coordination in children with mixed developmental disorder. Research methods: 30 children took part in research. All children were splitted into two groups: control group (n=15) and research group (n=15). Aerobic load was applied for research group for 4 weeks, 5 times a week, one session of 35 minutes of simple physiotherapy and 20 minutes of aerobics excercises. Control group got course only of simple physiotherapy. Children were tested before the course and after it. RechaCom system was used for evaluation of cognitive functions, Berg scale – for evaluation of balance, and eye-hand coordination exercise – for evaluation of coordination.. Conclusions: 1. Aerobic exercises improve the cognitive functions of children with mixed developmental disorder: work and spatial memory, reaction time, but do not affect the accumulation. 2. Aerobic exercises improve the balance of children with mixed developmental disorders. 3. Aerobic exercises improve the coordination of children with mixed developmental disorder.

Tyrimo tikslas – nustatyti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui, pažintinėms funkcijoms, psichoemocinei būsenai ir judesių mokymuisi. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių aerobiniam pajėgumui; 2. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių pažintinėms funkcijoms; 3. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių psichoemocinei būsenai; 4. Nustatyti ir įvertinti aerobinių pratimų poveikį vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymuisi. Tyrimo metodai: 20 tiriamųjų, kurių amžius 60-75 metai, atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į tiriamąją (n=10) ir kontrolinę (n=10) grupes. Tiriamajai grupei buvo taikytas aerobinis krūvis 3 savaites 5k/sav., kontrolinė grupė neatliko jokio fizinio krūvio. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po tyrimo. Fiziniam pajėgumui nustatyti buvo naudojamas 6 min ėjimo testas, psichoemocinei būsenai – Brunel‘io nuotaikos skalė, judesių mokymuisi ištirti – psichologinių tyrimų rinkinys (PEBL), o pažintinėms funkcijoms – automatizuotas neuropsichologinių kompiuterinių tyrimų rinkinys (ANAM). Rezultatai: Aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai padidino tiriamųjų fizinį pajėgumą (p < 0,05). Nenustatyta jokių reikšmingų skirtumų tiriamųjų paprastajai ir sudėtingajai reakcijoms, lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo (p > 0,05). Aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai sumažino tiriamųjų įtampą ir nuovargį (p < 0,05), depresija turėjo tendenciją mažėti (p = 0,09), tiriamųjų sumišimui, energijai ir pykčiui poveikio nebuvo. Tiriamųjų judesių mokymasis po 3 savaičių aerobinio krūvio statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Išvados: 1. Aerobiniai pratimai padidina vyresnio amžiaus žmonių fizinį pajėgumą. 2. Aerobiniai pratimai neturi poveikio vyresnio amžiaus žmonių paprastajai ir sudėtingajai reakcijoms. 3. Aerobiniai pratimai sumažina vyresnio amžiaus žmonių įtampą, nuovargį, atsiranda depresijos požymių mažėjimo tendencija. 4. Aerobiniai pratimai gerina vyresnio amžiaus žmonių judesių mokymąsi., Research aim – evaluate aerobic exercise effects on aerobic capacity, cognitive function, psychoemotional state and motor learning in older adults. Research objectives: 1. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise aerobic capacity in older adults; 2. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise cognitive function in older adults; 3. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise psychoemotional state in older adults; 4. Identify and evaluate the impact of aerobic exercise motor learning in older adults. Research methods: The participants included 20 older adult with age 60-75 years. They were prospectively randomized to a training group (n=10) or a control group (n=10). Training group performed aerobic exercise 5 times a week, for 3 weeks, while the control group did not perform any exercise. Participants were tested two times, before and after research. For physical capacity evaluation was used 6 min walking test, for psychoemotional state - Brunel mood scale, for motor learning - psychological test kit (PEBL), and for cognitive functions - Automated Neuropsychological Assessment Metrics (ANAM). Results: Aerobic exercise significantly increased exercise capacity (p < 0.05). There were no significant differences in participant’s simple and choice reaction comparing the results before and after the study (p > 0.05). Aerobic exercise significantly reduced tension and fatigue (p < 0.05), depression tended to decrease (p = 0.09), while there was no effect on confusion, energy and anger (p > 0.05). Aerobic activity significantly improved motor learning (p < 0.05). Conclusion: 1. Aerobic exercise increase aerobic capacity in older adults. 2. Aerobic exercise has no effect on simple reaction and choice reaction in older adults. 3. Aerobic exercise decrease tension, fatigue and depression tended to decrease in older adults. 4. Aerobic exercise increase motor learning in older adults.

Tyrimo tikslas – įvertinti judesių apribojimo metodikos, įprastinės kineziterapijos ir įprastinės kineziterapijos kartu su aerobiniu krūviu poveikį pažeistos rankos funkcijai po galvos smegenų insulto. Tyrimo objektas – pažeistos rankos funkcijos pokyčiai taikant judesių apribojimo metodiką, įprastinę kineziterapiją ir įprastinę kineziterapiją kartu su aerobiniu krūviu. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos funkciją prieš įprastinę kineziterapiją ir po jos. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos funkciją prieš judesių apribojimo metodikos taikymą ir po jo. 3. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos funkciją prieš įprastinės kineziterapijos kartu su aerobiniu krūviu taikymą ir po jo. 4. Palyginti judesių apribojimo metodikos taikymo, įprastinės kineziterapijos ir įprastinės kineziterapijos kartu su aerobiniu krūviu poveikį rankos funkcijai. Tyrimo hipotezė – siekiant atgauti pažeistos rankos funkciją po galvos smegenų insulto, judesių apribojimo metodikos taikymas yra efektyvesnis nei įprastinė kineziterapija ir įprastinė kineziterapija kartu su aerobiniu krūviu. Rezultatai. Judesių apribojimo metodikos taikymas pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą, padeda efektyviau atgauti pažeistos rankos judesius (p < 0,05), pagerina funkcinį užduočių atlikimą (p < 0,05) ir padidina plaštakos raumenų jėgą (p < 0,05), lyginant su įprastine kineziterapija ir įprastine kineziterapija kartu su aerobiniu krūviu. Aerobinis krūvis (vaikščiojimas) gamtoje labiau veikia paciento psichologinį nusiteikimą nei gerina rankos funkciją. Išvados: 1. Taikant įprastinę kineziterapiją, statistiškai reikšmingai pagerėja pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos judesiai ir funkcinių užduočių atlikimas, padidėja plaštakos raumenų jėga. 2. Taikant judesių apribojimo metodiką, taip pat statistiškai reikšmingai pagerėja pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos judesiai ir funkcinių užduočių atlikimas, padidėja plaštakos raumenų jėga. 3. Taikant įprastinę kineziterapiją kartu su aerobiniu krūviu, statistiškai reikšmingai pagerėja pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos judesiai ir funkcinių užduočių atlikimas, padidėja plaštakos raumenų jėga. Visgi lyginant su kontroline grupe, aerobinis krūvis didesnės įtakos neturėjo. 4. Judesių apribojimo metodikos taikymas efektyviau pagerina pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos funkciją nei taikant įprastinę kineziterapiją ir įprastinę kineziterapiją kartu su aerobiniu krūviu., Research aim was to assess the effect of constraint-induced movement therapy, traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise on the affected arm function after stroke. Research object was changes in the affected arm function applying constraint-induced movement therapy, traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise on the affected arm function after stroke. Objectives: 1. Assess affected arm function for patients after stroke before traditional physiotherapy and after it. 2. Assess affected arm function for patients after stroke before the constraint-induced movement therapy and after it. 3. Assess affected arm function for patients after stroke before traditional physiotherapy with aerobic exercise and after it. 4. Compare the effect of constraint-induced movement therapy, traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise on the affected arm function after stroke. Research hypothesis: Application of constraint-induced movement therapy is more effective than traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise aiming at recovering the affected arm function after stroke. Results. Constraint-induced movement therapy for patients after stroke helps them recover the affected arm function more effectively (p < 0.05), improves functional task performance (p < 0.05), and increases hand grip strength (p < 0.05) compared to traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise. Aerobic exercise (walking) in nature more affects the patient’s psychological disposition than improves arm function. Conclusion: 1. Applying traditional physiotherapy, the movements of the affected arm, functional task performance and hand grip strength statistically significantly improved for patients after stroke. 2. Applying constraint-induced movement therapy, the movements of the affected arm, functional task performance and hand grip strength also statistically significantly improved for patients after stroke. 3. Applying traditional physiotherapy with aerobic exercise, the movements of the affected arm, functional task performance and hand grip strength statistically significantly improved for patients after stroke. However, comparison with the control group showed that aerobic exercise did not have significant effect. 4. Application of constraint-induced movement therapy improves the affected arm function for patients after stroke better than the application of traditional physiotherapy and traditional physiotherapy with aerobic exercise.

Tikslas — nustatyti neintensyvaus aerobinio fizinio krūvio poveikį kūno temperatūrai ir griaučių raumenų galingumui. Uždaviniai: 1. Nustatyti aerobinio fizinio krūvio bei pasyvaus poilsio po jo įtaką sportuojančių ir nesportuojančių asmenų kūno temperatūros ir bėgimo greičio pokyčiams. 2. Išsiaiškinti kaip kinta kūno temperatūra ir bėgimo greitis, sportuojantiems ir aktyviai nesportuojantiems asmenims, netaikant aerobinio fizinio krūvio. 3. Nustatyti aerobinio fizinio krūvio įtaką sportuojančių asmenų kūno temperatūrai ir skirtingu greičiu atliekamų šlaunies tiesėjų – lenkėjų raumenų jėgos momento pokyčiams. Išvados: 1. Aerobinis fizinis krūvis padidino sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrą ir bėgimų greitį. Taikant 20 min. pasyvų poilsį po fizinio krūvio kūno temperatūra ir bėgimo greitis sumažėjo iki pradinės reikšmės. 2. Netaikant aerobinio fizinio krūvio bėgimo greitis nedidėjo, o kūno temperatūra išliko nepakitusi abiejose tiriamųjų grupėse. 3. Aerobinis fizinis krūvis reikšmingai padidina kūno temperatūrą ir tik 60 °/s greičiu atliekamo šlaunies lenkimo jėgos momentą, po tokio tipo krūvio reikšmingos įtakos neturėjo atliekant šlaunies tiesimo judesį. Tačiau pagerino 300 °/s greičiu atliekamo šlaunies lenkimo ir tiesimo metu pasiektas jėgos momento reikšmes (p < 0,05)., The aim of the study is to determine the effect of the moderate-intensity aerobic physical load on the body temperature and the power results. The tasks: 1. To determine the effect of the aerobic physical load or pasive rest to the body temperature and power in the athletes and the physically inactive persons. 2. To determine changes of the body temperature and runing speed don’t invoking aerobic physical load. 3. To determine the effect of the aerobic physical load to the athletes body temperature and torque of hip extention – flextion performing in differents speeds. Conclutions: 1. The aerobic physical load increased the body temperature and the running speed in athletes and physically inactive persons. The body temperature and the running speed redused to initial value after 20min passive rest. 2. The running speed not increased and the body temperature became unchanged when there was not performed aerobic physical load in both gruops. 3. The aerobic physical load increased the body temperature and the torque of hip flextion increased significantly performing at 60 °/s velocity and no impact has fond of hip extention. However, that aerobic physical load had the significant increase to the torque of hip extention and flection, performing at 300 °/s velocity(P < 0,05).

Reguliarios aerobinės treniruotės sąlygoja saikingą ištvermę lavinančių sportininkų kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją. Vyrauja nuomonė, kad sportuojančių moterų struktūrinė – miokardo adaptacija yra mažesnė nei vyrų. Nėra tiksliai žinoma, ar ištvermę lavinančiųjų sportininkių miokardo hipertrofija yra kitokia nei sportuojančiųjų vyrų. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti ilgųjų nuotolių bėgikų ir bėgikių bei trumpųjų nuotolių bėgikių širdies struktūros ir funkcijos ypatumus. Tyrimo metodai: echokardiografija; anketavimas; antropometrija; matematinė statistika. Tyrimo kontingentą sudarė 10 sprinterių ir 10 ilgųjų nuotolių bėgikės, kurios pagal amžių (amžiaus vidurkis – apie 25 metus), treniravimo stažą ir meistriškumo lygį nesiskyrė, buvo pasiekusios šalies arba tarptautinį pripažinimą. Ilgųjų nuotolių bėgikės (n = 10) specializavosi bėgimuose nuo 3000 m iki maratono; sprinterių grupę sudarė trumpųjų nuotolių (nuo 100 m iki 400 m, n = 8) ir barjerinio bėgimo (100 m b/b, n = 2) bėgikės. Jos mažiausiai penkerius metus reguliariai startavo savo rungtyse, intensyviai treniravosi keturis – septynis kartus per savaitę. Tyrimo kontrolinę grupę sudarė sveikos tokio pat amžiaus nesportuojančios moterys, kurios sportavo ne ilgiau kaip 1 valandą per savaitę. Tyrime taip pat dalyvavo 67 ilgųjų nuotolių bėgikai, kurių amžiaus vidurkis buvo 24,0 ± 6,7 metai. Rezultatai. Reikšmingi echokardiografiniai rodiklių skirtumai tarp sprinterių ir nesportuojančių moterų nenustatėme (p>0,05)... [toliau žr. visą tekstą] Regular participation in certain competitive endurance sports such as cycling, rowing, paddling, and running causes moderate left ventricular (LV) hypertrophy in males. Female athletes, however, are considered to possess less pronounced structural cardiac adaptation, and the type of cardiac hypertrophy in female (endurance) athletes remains vaguely understood. The aim of this study was to shed more light on the topic of gender influence on the extent and type of cardiac hypertrophic response to two different types athletic conditioning. Raktiniai žodžiai Methods. Standard transthoracic two-dimensional M-mode and Doppler echocardiography was performed at rest in Caucasian female sprinters (n = 10) and long?distance runners (n = 10) of similar age (average 25 years, range 16 to 34 years), training experience (5 to 18 years), and competitive level, as well as in age-matched healthy female sedentary controls (n = 10), and also compared with Caucasian male endurance runners (n = 67) of similar age, training experience, and competitive level. Runners were considered endurance athletes if their favorite event was 3000 m or longer, and sprinters, if they preferred to compete in distances of 400 m or shorter (two of our sprinters were 100 m hurdlers). Results. No significant echocardiographic differences between female sprinters and sedentary controls were detected (p>0,05). Interventricular septum and LV wall (p

Hypothesis. Heterochronicity of body functions reveals itself during the performing different movement tasks, in particular at onset of the exercise or in changing the parameters of the load as well as during the recovering period. We think that estimations of body functional state of the sportsmen can better reflect manifestations of complexity of body functioning during the physical loads tries join different movement tasks: a dosed aerobic load and a maximum effort anaerobic load try. In order to verify this hypothesis it is purposeful to estimate peculiarities of functional state change and long-term adaptation effects due to concentrated physical loads of different direction. The aim of the research: to define how the functional state of subjects adapted to speed-power physical loads is affected by concentrated aerobic and anaerobic type loads by using various assessments of sportsmen functional state. CONCLUSIONS 1. Subjects adapted to speed-power physical loads distinguish themselves by the higher indices of muscles working-capacity by performing maximum short-term effort requiring tasks than non-athletes or the subjects adapted to endurance physical loads. From the standpoint of central nervous system functional state indices they distinguish themselves by greater central nervous system mobility and smallest central nervous system functional stability values. Speed-power representatives distinguish themselves by lower cardiovascular system indices related to aerobic working-capacity rather than the subjects adapted to endurance loads. The complexity indices of cardiovascular functions while performing physical load tries are higher than of the non-athletes subjects but lower than the indices of the subjects adapted to endurance. 2. Concentrated aerobic loads applied during training mezocycle exercises do not have a substantial influence to central nervous system functional indices change of the subjects adapted to speed-power physical loads, but it affects muscle contraction peculiarities and cardiovascular system rapid adaptation qualities: a) Decreases the relative contraction capacity of muscles. b) Decreases Heart Rate at rest and during recovery after physical loads. c) Accelerates cardiovascular system recovery after a dosed physical load. More optimal cardiovascular system reaction to physical load tries can be related only to changes in the muscle itself, believably, to local blood circulation mechanisms and also improved energy circulation in the tissue of the muscle. 3. During two training recovery micro cycles applied to subjects adapted to speed-power physical loads, there were no substantial change of indices of muscles, central nervous system and cardiovascular system functional state. Training effects which were achieved during mezocycle training by applying concentrated aerobic loads remained unchanged. 4. Concentrated anaerobic alactatic loads applied during training mezocycle exercises have not significantly affected cardiovascular system rapid adaptation peculiarities and legs’ muscles contracts peculiarities of the subjects adapted to speed-power physical loads. Indices of central nervous system functional state did not improve under the influence of these loads. 5. During the two recovery microcycles after concentrated anaerobic alactatic loads applied to subjects adapted to speed-power loads in the training mezocycle the functional state indices of muscles significantly improve, central nervous system functional state indices related to functional stability improvement also have a tendency to improve, cardiovascular functional state indices remain unchanged. 6. By generalizing the results of performed observations, measurements and assessments and following the standpoint of body’s functional unity the following peculiarities were defined:  Peculiarities of synergy of body functions are reflected in the recorded change of the indices during the physical load try and recovery process. These peculiarities of body synergy can be explained by close link between aerobic and anaerobic processes. There is a hypothesis raised that ECG JT interval change after recovery after physical load is related to aerobic working-capacity. Indices of muscles anaerobic working volume are related to central nervous system functional state indices.  The complexity of sportsmen cardiovascular system function is better described when assessments of integral correlational dimension are performed according to ECG changes registered in one research during the period of a dosed aerobic and maximum anaerobic physical load try.  Subjects adapted to endurance physical loads distinguish themselves by larger integral correlational dimension values rather than subjects adapted to speed-power loads or non sporting people.  Relatively short effects of concentrated aerobic or anaerobic alactatic loads mezocycles do not substantially change the complexity of cardiovascular system function during the physical load, although eight weeks preparation period of the sportsmen uniting micro cycles of concentrated aerobic, anaerobic alactatic loads and recovery improve the indices of cardiovascular system functional state, increase working-capacity of the muscles.